- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1148-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04517-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- N. R.
- Atsakovas
- V. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui V. R. pareiškimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos N. R. (toliau – ir pareiškėja) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui V. R. (toliau – atsakovas) pareiškimo, kuriame pareiškėja prašė iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėja; iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R. ir L. R., kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Eur, pareiškėją paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad bus rengiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Dėl atsakovo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis gyvena atskirai, vaikai gyvena su pareiškėja. Atsakovas nesirūpina vaikais, neskiria lėšų jiems išlaikyti. Pareiškėja ieškinio pateikti negali dėl to, kad turi pasinaudoti privaloma mediacija šeimos bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui pareiškimo.
4. Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai bylose šalis privalo pasinaudoti mediacija, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, tačiau tokiu atveju, pirma, privaloma mediacija neturi būti pasibaigusi, antra, nuo privalomos mediacijos pabaigos turi būti nepraėjęs keturiolikos dienų terminas. Iš mediatorės V. R. 2020 m. balandžio 22 d. pažymos teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 21 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjos 2020 m. balandžio 10 d. pranešimas dėl privalomosios mediacijos atsisakymo. Teismas nurodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. privaloma mediacija buvo baigta, nuo mediacijos pabaigos iki šios dienos yra praėję daugiau nei keturiolika dienų. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, todėl pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, pirma, pareiškėjai nebuvo nustatytas terminas, per kurį pareiškėja privalėjo pateikti ieškinį, antra, teismui laikant, kad šioje ginčo situacijoje nustatyti terminai taikomi ir be atskiro įpareigojimo, ieškinys de f acto nebuvo pateiktas ne dėl pareiškėjos kaltės, kadangi terminas ieškiniui pateikti suėjo Kauno apygardos teismui dar neišnagrinėjus atskirojo skundo, dėl ko pareiškėja neturėjo galimybės teikti ieškinio į civilinę bylą Nr. e2-9474-921/2020, nes šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, byla buvo baigta.
1.2. Teismas turėjo galimybę taikyti protingumo principą ir nustatyti kitą termino skaičiavimo taisyklę, pavyzdžiui, nuo nutarties priėmimo dienos, nes tai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovui pareiškimo – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų D. R. ir L. R. laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėja; iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R. ir L. R., kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Eur, pareiškėją paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismui pareiškėja yra pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo (civilinė byla Nr. e2-16908-429/2020), atsakovas taip pat yra pateikęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo (civilinė byla Nr. e2-15638-752/2020), civilinės bylos yra sujungtos į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos numerį Nr. e2-15638-752/2020. Pareiškėja su ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų D. R. ir L. R. laikiną gyvenamąją vietą su motina N. R.; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R. ir L. R., kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Eur, paskiriant N. R. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi N. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo patenkintas.
10. Pareiškėjai kreipusis į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, atitinkamai prašant šio teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebuvo taikytos pareiškėjai pareiškus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui pareiškimo, šiam klausimui esant išnagrinėtam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, esant išspręstam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui ieškinio užtikrinimui, nebetenka prasmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nagrinėjimas. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog pareiškėjos atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos N. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.