Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, Kazlų Rūdos savivaldybei, D. Z., J. B., G. B., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais LR aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, ieškinį dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt. reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos ginčo esmė – ar suformuoti individualiai gyvenamajai statybai žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo sklypai), kurie priskirti miesto miško teritorijai, pagrįstai perleisti (skirti perleisti) privačion nuosavybėn.

Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad šių objektų perleidimas iš valstybės dispozicijos yra draudžiamas. Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai (tai įtvirtinta ir Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p.). Šią konstitucinę nuostatą detalizuojančio Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems; šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams; išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Šių įstatymų nuostatos galiojo ir ginčijamų administracinių aktų (2, 4-8 reikalavimai) priėmimo metu (2007 – 2008 m.), todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos aktus pripažino negaliojančiais, nes šie aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.) - įstatymuose įtvirtintam draudimas bet kuriuo būdu, tarp jų ir nuosavybės teisių atkūrimo natūra būdu, perleisti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, taip pat ir miesto miškus, kurie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Taigi, žemės įsigijimas (tiek aukciono būdu, tiek nuosavybės teisių atkūrimo būdu), pažeidus draudimą įsigyti valstybinės reikšmės mišką, atliktas priėmus neteisėtus administracinius aktus, iš kurių negali atsirasti teisiniai padariniai, nes iš ne teisės teisė neatsiranda (ex iniuria ius non oritur), t. y. atsakovų nuosavybės teisių į ginčo sklypus įgijimas negali būti pripažįstamas teisėtu, todėl

pagrįstai panaikinti ir šių administracinių aktų pagrindu atlikti sandoriai (3, 9-10 reikalavimai).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai yra patenkintas ir pirmasis ieškovo reikalavimas - pripažinti negaliojančiu Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2-25 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo" dalyje dėl sklypų adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo, nes ginčo, kad ginčo sklypuose buvo miškas ir, kad tai buvo miesto ribose, nėra, o esant šioms aplinkybėms šie sklypai priskirtini valstybinės reikšmės miškams (sprendimo priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p.), nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-506/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-518/2011). Taigi, atmestinas apelianto argumentas, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ nebuvo įmanoma nustatyti tikslios valstybinės reikšmės miško teritorijos. Be to pažymėtina, kad net, jeigu sprendimo priėmimo metu (2003 m. gegužės 13 d.) ginčo sklypai ir nepriklausytų valstybinės reikšmės miškams, tačiau vėliau juos priskyrus šiai kategorijai (2004 m. lapkričio 3 d.), nebūtų galima, remiantis priimtu sprendimu (patvirtintu detaliuoju planu), šių sklypų 2007-2008 m. perleisti privačion nuosavybėn, nes susidarytų prielaidos institucijai priimti sprendimus, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimant sprendimus dėl ginčo sklypų perleidimo privačion nuosavybėn turi būti vadovaujamasi šių sprendimų priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, o ne poįstatyminiais aktais (kaip šiuo atveju ginčijamas sprendimas), kurie prieštarauja įstatymams. Įvykus įstatymų pasikeitimams, turi būti keičiami ir poįstatyminiai aktai, kurie skirti įstatymų detalizavimui, įgyvendinimui.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas dėl ieškinio senaties taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tai termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-518/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie galimą viešojo intereso pažeidimą buvo gautas 2010 m. sausio 19 d. (1 t., b. l. 7), tuomet ieškovas ėmėsi veiksmų surinkti tai patvirtinančius duomenis. Informacija ir medžiaga iš tam tikrų institucijų buvo gauta 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. kovo 5 d. ir 2010 m. kovo 23 d. (1 t., b. l. 17-20), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 30 dienų terminas skundui dėl administracinių aktų paduoti prasidėjo 2010 m. kovo 23 d. Kadangi ieškinys buvo pateiktas 2010 m. balandžio 8 d., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas dėl aukciono rezultatų galiojimo, nes panaikinus sprendimą, kuriuo buvo leista parduoti aukciono būdu ginčo sklypą ir panaikinus aukciono pagrindu sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, akivaizdu, kad pats aukcionas buvo neteisėtas, o jo rezultatai negaliojantys. Papildomas reikalavimas panaikinti aukciono rezultatus būtų perteklinis.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas dėl notarės, kuri patvirtino ginčijamą 2008 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, įtraukimo trečiuoju asmeniu. Lietuvos Respublikos CPK 47 straipsnio 1 d. numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą, <...>, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju notaro patvirtinto sandorio panaikinimas, atsižvelgiant į jo ginčo esmę (nustatyti neteisėti institucijų veiksmai), į sandorio panaikinimo pagrindą, į notaro galimybę (negalimumą) įtakoti šio sandorio sudarymą, negali turėti įtakos notarės teisėms arba pareigoms, todėl jos dalyvavimas šioje byloje nėra būtinas.

Dėl restitucijos taikymo.

Teismas tiek savo sprendimo motyvuojamojoje, tiek sprendimo rezoliucinėje dalyse pasisakė dėl įpareigojimo visiems atsakovams grąžinti neteisėtai įsigytus žemės sklypus valstybei bei pripažinus negaliojančia 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti abipusią restituciją.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė restituciją ginčo teisiniams santykiams bei sprendimo rezoliucinė dalis dėl restitucijos nėra aiški.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja. Tai nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje nenustatyta, kad restitucija netaikoma dėl šalies sąžiningumo. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šiose nurodytose normose neįtvirtinta nuostatos, kad niekinio sandorio atveju restitucija netaikoma sąžiningam asmeniui. Antra vertus, turi būti įvertinti restitucijos ypatumai. Panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurie atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtą administracinį aktą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Spręsdamas dėl restitucijos ypatybių šiais atvejais teismas sprendime nurodo, kad tokių priemonių turi imtis valstybės institucija, veikdama pagal įstatymus, ir teismas nustato tam pakankamą terminą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisių piliečiams atkūrimą reglamentuoja ir turi būti taikomos Atkūrimo įstatymo 13, 16, 18 ir kitų straipsnių nuostatos. Sprendžiant dėl termino paskyrimo svarbu, kad tai jau būtų pakartotinai priimamas sprendimas, todėl galima išvada, jog visi reikiami dokumentai nuosavybės atkūrimo klausimui spręsti yra surinkti, nebent juos reikia papildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-518/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. B. ir G. B. į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos m., ir grąžinus šį padovanotą (įvyko neatlygintinis turto perleidimas) žemės sklypą iš J. B. valstybei, lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina per šešis mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos atkurti Z. B. ir G. B. vardu nuosavybės teises į turtą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamus Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypas parduotas aukciono būdu, esantis (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos m., grąžintinas valstybei iš D. Z., ir sutinkant su apelianto argumentais, jo sumokėti pinigai (18 685 Lt) už šį žemės sklypą priteistini iš savivaldybės ir valstybės (po 50 procentų), į kurių biudžetus jie pateko, t. y. po 9 342,50 Lt iš Kazlų Rūdos savivaldybės ir valstybės.

Kiti du sklypai (duomenys neskelbtini) nebuvo perleisti, jie priklauso valstybei, todėl jų atžvilgiu restitucijos klausimas nekyla.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje Nr. 3K-7-165/2012 pasisakė, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistos nepagrįstai, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina.

Tačiau teisėjų kolegija, sprendžia, kad dėl atsiradusio ieškinio yra kalta Marijampolės apskrities viršininko administracija, nes dėl jos neteisėtų administracinių sprendimų buvo sudarytos galimybės perleisti valstybei priklausantį turtą privatiems asmenims, pati nesiėmė priemonių šalinti padarytus pažeidimus, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos tik iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra Marijampolės apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja šioje byloje, o iš kitų atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Esant nurodytoms aplinkybėms naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš visų kitų atsakovų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinus aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas priimdamas sprendimą pripažinti negaliojančiais administracinius aktus ir sandorius, tačiau netinkamai taikė restituciją bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl sprendimas keistinas šiose dalyse (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti:

1. Panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir ją išdėstyti taip:

„Taikyti restituciją – įpareigoti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,1013 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per šešis mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu į 0,1013 ha buvusio savininko L. G. turėtą žemę.

Taikyti restituciją – įpareigoti D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,0828 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, (duomenys neskelbtini)

Priteisti D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Kazlų Rūdos savivaldybės ir valstybės po 9 342,50 Lt (devynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du litus 50 ct).“

2. Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.