- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-27
- Bylos Nr.
- II-1131-789/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto VPK VP EPTAVS Paieškos poskyrio viršininkas vyr. inspektorius 2008 m. balandžio 18 7 d. surašė R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kadangi ji 2007 m. rugsėjo 22 d. apie 21:50 val. Vilniuje, Vokiečių g., vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbula, elgėsi neatsargiai, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šalia stovintį automobilį, apgadino abu automobilius ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 171 ir 271 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, pagal 130 straipsnio 1 dalį paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Galutinai subendrinus nuobaudas R. S. atimta teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams.
II.
R. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą ir jai iškeltą bylą nutraukti.
R. S. paaiškino, kad Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūnai, nagrinėdami bylą pakartotinai, ištaisė datas naujame 2008 m. balandžio 18 d. protokole Nr. E834451 ir surašė visiškai tą patį, ką ir ankstesniame protokole, nerinko jokių papildomų įrodymų. Pagal dabar nurodytą pažeidimo datą pareigūnai įvykio vietoje nebuvo, pareigūnai pažeidimą fiksavo Laisvės pr. 77, Vilniuje. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą policijoje nebuvo nė vieno liudininko, nukentėjusiojo, buvo tiesiog perrašytas 2007 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. E832031, tik ištaisyta pažeidimo vieta ir data. R. S. paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. Vokiečių g. tikrai buvo tariamo nukentėjusiojo automobilis, kur jis tiksliai stovėjo, kadangi nei ji, nei su ja važiavę asmenys to nepastebėjo ir neprisimena. V. Š. nenurodė tiksliai, kur buvo pastatęs automobilį. Administracinėje byloje nėra nė vienos V. Š. priklausančio automobilio nuotraukos kaip apgadinimų įrodymo; yra tik neaiški nuotrauka iš draudimo. Niekur nėra užfiksuota, kad buvo apgadinta V. Š. priklausančio automobilio kairė galinio bamperio pusė (liudininkas P. J. liudijo, jog R. S. turėjo apgadinti būtent minėtą vietą). Kitą dieną po įvykio atvykę patruliai prie V. Š. namų apžiūrėjo jo automobilį, užrašė, kad yra įbrėžtas ir įlenktas užpakalinis bamperis, nenurodant jokios pusės, o draudimo dokumentuose užfiksuota, kad buvo apgadinta galinio bamperio dešinė pusė. Tai įrodo, kad „BMW“ apgadinimas buvo gana stiprus, nes reikėjo keisti detales. Ji 2007 m. rugsėjo 22 d. Vokiečių g. negalėjo apgadinti savo automobilio galinio bamperio dešine puse „BMW“ automobilio galinio bamperio dešinės pusės ir dar taip stipriai, kad jį įlenktų ir jis nenukristų, o jos bamperio abi pusės buvo neapgadintos.
R. S. nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. nepasitraukė iš eismo įvykio vietos, nes tą dieną apie 22 val. ji atbuline eiga išvažinėjo iš Vokiečių g. esančios stovėjimo aikštelės. Staiga jai pradėjo signalizuoti nepažįstamas automobilis. Pristabdžius ir atidarius langą, jai pasakė, kad ji į kažką atsitrenkė. Nepažįstamas automobilis staigiai pasitraukė iš įvykio vietos, vairuotojo gerai neįžiūrėjo. Ji sustabdė automobilį, apžiūrėjo, bet jokių įvykio pėdsakų nerado; jokio kontakto su kitu automobiliu nei ji, nei su ja važiavę 3 keleiviai nepajuto. Nurodė, kad pareigūnai aplaidžiai, nevisapusiškai išaiškino bylos aplinkybes, rėmėsi prielaidomis, liudytojo, kuris dėl jos yra nusiteikęs nedraugiškai, parodymais.
2008 m. birželio 18 d. teismo posėdyje R. S. paaiškino, kad jos automobilis buvo pastatytas galu į Vokiečių gatvę. Į Vokiečių gatvę ji išvažinėjo galu ir nuvažiavo link Rotušės. Jos automobilis yra dešimties metų senumo, kai pirko, jau buvo įlinkimų. 2007 m. rugpjūčio pabaigoje į jos automobilį stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės kažkas įvažiavo ir pabėgo, dėl šio įvykio nesikreipė, automobilio įlenkimą sutvarkė.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi R. S. skundą patenkino iš dalies – Vilniaus m. VPK VP EPT 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. E834451 pakeitė ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 150 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė 3500 Lt baudą, subendrinus nuobaudas galutinai paskyrė 3500 Lt baudą.
Teismas nurodė, kad R. S. kaltė grindžiama ATP protokolo (b. l. 7), policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 15), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 16), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 21) duomenimis, automobilių „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukomis (b. l. 34, 35), liudytojo P. J. paaiškinimu (b. l. 22), nukentėjusiojo V. Š. paaiškinimu (b. l. 33).
Šalies argumentai
P. J. paaiškinime teigė, kad matė įvykį – kaip R. S. vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį „BMW“, išlipusi apžiūrėjo automobilį „BMW“ ir nuvažiavo; „BMW“ vairuotojui paliko raštelį (b. l. 22, 29). 2008 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje liudytojas P. J. patvirtino, kad įvykio dieną matė kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis „Toyota Corolla“ atsitrenkė į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis sujudėjo. Nurodė, kad pasivijo automobilį, vairuotojai pasakė, ką matė. Jis nutarė palikti už lango asmeniui raštelį, kad į jį buvo įvažiuota. Paaiškino, kad nėra pažįstamas su R. S. ir su V. Š.. Tai, kad P. J. paliko raštelį, patvirtino ir nukentėjusysis V. Š. savo paaiškinime policijai (b. l. 33). Liudytojas P. J. nėra suinteresuotas šioje byloje, jo nuosekliais parodymais abejoti nėra pagrindo.
Siekiant palyginti automobilių „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus, Vilniaus m. VPK VP EPT 2008 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo įpareigota eismo įvykio vietoje išmatuoti automobilių „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukščius, juos sugretinti (b. l. 99), tačiau R. S. atsisakė padėti atlikti šį pavedimą, nesudarė sąlygų atlikti palyginimą (b. l. 159). Tai teismas vertino kaip trukdymą teismui išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes.
2008 m. birželio 18 d. teismo posėdyje R. S. dėl automobilio apgadinimo paaiškino, kad jos automobilis buvo apgadintas 2007 m. rugpjūčio pabaigoje, kai į jos automobilį stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės kažkas įvažiavo ir pabėgo. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, šis įvykis nėra niekur užfiksuotas.
AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – galinis bamperis, galinio bamperio moldingas (b. l. 108). Liudytojai M. B. ir P. B. 2008 m. birželio 18 d. teismo posėdyje parodė, kad matė automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus – buvo apgadintas kairės pusės galinis bamperis (b. l. 70, 72). 2007 m. spalio 25 d. Vilniaus m. VPK VP EPT transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 3-24624 nurodyti automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), defektai ir sugadinimai: nubrėžtas galinis bamperis dešinėje pusėje, nubrėžtas priekinis bamperis priekinėje pusėje; nubrėžtas priekinis bamperis kairėje pusėje ir sulankstytas priekinis kairės pusės sparnas (apgadinimai seni, padengti korozijos); nubrėžtas priekinis bamperis dešinėje pusėje (b. l. 21), fotolentelėje pavaizduoti ir aprašyti apžiūros akte nurodyti apgadinimai (b. l. 34). Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai matyti draudimo įmonės po įvykio darytose nuotraukose (b. l. 35, 84); šiose nuotraukose matyti, kad buvo apgadinta automobilio „BMW“ kairė pusė. Remiantis šiais įrodymais teismas padarė išvadą, kad buvo apgadintas automobilio „BMW“ kairės pusės galinis bamperis, galinio bamperio holdingas. Teismui pateiktose automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukose matyti išmatuoti šio automobilio aukščiai (b. l. 160).
Iš policijos pareigūnų M. B. ir P. B. parodymų, Transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 21), taip pat palyginus automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas su automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukomis (b. l. 34, 35, 160) matyti, kad šių automobilių apgadinimų aukščiai sutampa.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad R. S. P. J. buvo įspėta apie tai, kad apgadino kitą automobilį. Kaip teigia R. S. ir liudytojai S. S. ir J. Č., ji sustojo ir kartu su S. S. apžiūrėjo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo. Įvykis įvyko 2007 m. rugpjūčio 22 d. 21.50 val. Tokiu metu jau buvo sutemę. Esant abejonei, ar buvo apgadintas automobilis, kai jo savininko nėra, asmuo privalo kviesti policiją, kad išsiaiškintų, ar buvo eismo įvykis. R. S. policijos nekvietė, apie įvykį nepranešė ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 271 punkto reikalavimus.
Teismas konstatavo, kad R. S. sukėlė eismo įvykį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
R. S. paaiškinimus, S. S. paaiškinimą (b. l. 18) ir parodymus teismo posėdyje, J. Č. paaiškinimą (b. l. 23) ir parodymus teismo posėdyje, kad jokio susidūrimo nebuvo ir nerasta jokių apgadinimų, teismas vertino kritiškai, kadangi jų nepagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai. S. S. ir J. Č. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažįstami, yra suinteresuoti asmenys ir jų parodymai negali būti vertintini kaip objektyvūs.
Teismo manymu, bylos aplinkybės ištirtos visapusiškai ir objektyviai. R. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal ATPK 127 straipsnio (2000 m. vasario 17 d. redakcija) 2 dalį kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Pagal ATPK 130 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 1 dalį nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
R. S. vairuotojo stažas yra nuo 2001 m., 2007 m. rugsėjo 22 d. ji pirmą kartą padarė KET pažeidimus. Byloje nenustatyta R. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, teismo manymu, R. S. paskirta administracinė nuobauda keistina – už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio (2000-02-17 redakcija) 2 dalyje, padarymą skirtina 150 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio (2003-07-04 redakcija) 1 dalyje, padarymą skirtina 3500 Lt bauda, nuobaudos subendrinamos ir skiriama galutinė administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda.
IV.
R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai ir nepilnutinai ištyrė ir vertino rašytinius įrodymus.
Teismas neįvertino, kad tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime administracinio teisės pažeidimo data kelia pagrįstų abejonių. Protokole ir nutarime nėra nurodyta tiksli pažeidimo vieta. Nėra pakankamai pagrįstų objektyvių motyvų ir įrodymų, kuriais remiantis R. S. patraukta administracinėn atsakomybėn.
Teismo nutartyje nurodyta, jog įvykis buvo Vokiečių g. Nr. 11. Tuo tarpu apeliantė parkavosi Vokiečių gatvės pačiame gale, priešais parduotuvę „IKIKIUKAS“, tai Nr. 2 ir čia apeliantė nieko neužkliudė.
Teismo nutartis prieštarauja ATPK 260 straipsniui dėl administracinės teisės pažeidimo vietos ir datos, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog 2007 m. rugsėjo 22 d. Vokiečių gatvėje tikrai buvo nukentėjusiojo automobilis ir kur tiksliai jis stovėjo, kadangi nei apeliantė nei su ja važiavę asmenys to nepastebėjo ir neprisimena. V. Š. nei policijoje nei savo pasiaiškinime tiksliai nenurodė, kur buvo pastatęs savo automobilį. Labai svarbu yra nustatyti tikslią administracinio pažeidimo vietą, kurios nenustačius negalimas joks tolesnis administracinės bylos nagrinėjimas. Policijos pareigūnai, tirdami bylą, nepaėmė šios gatvės filmavimo įrašų, kadangi gerai žinoma jog ši Vokiečių gatvės atkarpa yra stebima vaizdo kameromis. Nebuvo sudaryta eismo įvykio schema iš kurios būtų aišku automobilių stovėjimo padėtis, tariamo administracinio pažeidimo mechanizmas. Iš to seka, kad gal V. Š. negalėjo to paaiškinti pareigūnams dėl tos priežasties, jog jo automobilio tariamo eismo įvykio metu nebuvo.
Teisėja nenorėjo ar nesuprato, jog liudytojas P. J. pranešė policijai, jog R. S. automobilis atbula eiga kliudė tamsios spalvos automobilio BMV „galinę-šoninę kairės pusės dalį“ (bylos lapas 22), tai patvirtino ir M. B., tačiau „Lietuvos draudimo“ Transporto priemonės apžiūros aktas (b.l. 43), surašytas 2007 m. kovo 25 d. nurodo nubrėžimą galinio bamperio dešinės pusės, kuri ir buvo remontuojama. Tai reiškia, kad į V. Š. automobilį galėjo įvažiuoti kiti asmenys, nes tas nukentėjusiojo automobilis visą parą važinėjo po miestą ir tik po paros nukentėjusiam P. J. uždėjo lapelį už valytuvo, kadangi nei nukentėjusiojo draugas, nei pats nepastebėjo įbrėžimų ir lapelio už valytuvo. Pagal apgadinimų remontą matosi, kad BMW apgadinimas buvo gana stiprus, nes reikėjo keisti visą bamperį ir daviklius, kurie jį laiko.
R. S. 2007 m. rugsėjo 22 d. vakare Vokiečių gatvėje, tikrai niekaip negalėjo savo automobilio galinio bamperio dešinę puse apgadinti BMW automobilio galinio bamperio dešinės pusės ir dar taip stipriai jog jį įlenktų, kad jis net nukristų.
Teismas neįvertino, jog nukentėjusiojo V. Š. draugas ir liudytojas A. V. atsirado tik paskutiniame 2008 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, kuris patvirtino jog su nukentėjusiuoju V. Š. buvo kavinėje, kuri yra „kažkur Vokiečių gatvėje“. Įsėdo į V. Š. automobilį ir nematė jokių įbrėžimų bei jokio raštelio.
Apeliantė nepasišalino iš jokio eismo įvykio vietos, kadangi jokio eismo įvykio tą vakarą nebuvo. 2007 m. rugsėjo 22 d. apie dešimtą valandą vakaro apeliantė atbuline eiga išvažiavo iš Vokiečių gatvėje esančios stovėjimo aikštelės. Staiga pradėjo signalinti nepažįstamas automobilis. Pristabdžius ir atidarius langą apeliantė išgirdo agresyvų riksmą lyg tai kažkas į kažką atsitrenkė. Buvo tamsu, gatvė triukšminga. Nepažįstamas automobilis staigiai pasišalino. Kadangi buvo tamsu vairuotojo veido apeliantė gerai neįžiūrėjo ir jo nepažino. Apeliantė išlipo iš automobilio ir kelis kartus jį apėjo, tačiau jokio autoįvykio pėdsakų nebuvo. Apeliantė buvo visiškai tikra, jog išvažiuodama iš aikštelės nekliudė jokio kito automobilio.
Teismo nutartis prieštarauja ATPK 256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisės normai, jog įrodymai administracinio teisė pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Policijos pareigūnai, tyrę šią bylą paaiškino, kad jiems užtenka vienintelio įrodymo, jog šį eismo įvykį matė ir policijoje liudijo liudininkas P. J. ir, kad jiems nesvarbūs jokie kiti įrodymai ir kitų liudininkų parodymai. Pareigūnams apeliantė paaiškino, jog su P. J. yra jau nekartą susidūrusi dar gerokai prieš šią bylą ir jis apeliantės atžvilgiu buvo nusiteikęs nedraugiškai, tačiau pareigūnai neatkreipė į tai dėmesio. Pagal ATPK 257 straipsnį pareigūnas (organas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nagrinėjamu atveju pareigūnai aplaidžiai, tendencingai, nevisapusiškai ir nepilnai išaiškino visas bylos aplinkybes, o rėmėsi tik prielaidom, nenurodė svarbiausių bylos aplinkybių: įvykio vietos, automobilių stovėjimo padėties, apgadinimų lokalizacijos ant automobilių ir t.t. Šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų bei suprantamų administracinio pažeidimo padarymo motyvų.
Apeliantę nustebino ir tai, kad po apklausos policijos koridoriuje priėjęs nepažįstamas jaunuolis siūlėsi „sutvarkyti“ reikalą už 2 tūkstančius litų, bet apeliantė atsisakė. Tai įrodo, kad tarp pažįstamų draugelių vyko komercinis susitarimas pasipelnyti apeiantės sąskaita.
Teismo motyvas, dėl trukdymo išmatuoti papildomai automobilių aukščius, yra nepagrįstą, kadangi apeliantė negavo teismo nutarties ir policijos kvietimo.
Teismas neįvertino, kad skundžiamos institucijos pareigūnai nevykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kur buvo nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 30 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikinamas ir byla gražinama Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą. Pareigūnai, iš naujo nagrinėję bylą, aplaidžiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė svarbias bylai aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus, kurio pagrindu priėmė neteisėtą ir ginčytiną nutarimą.
Teismas nepatenkino reikalavimų: iškviesti nukentėjusį V. Š. ir policijai pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą bei vertinęs įrodymų visumą, rėmėsi įrodymais, kurie teismo manymu, buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios. Vidaus reikalų įstaigoje, nagrinėjusioje administracinio teisės pažeidimo bylą, bei teisme išnagrinėjus bylą buvo padaryta išvada, kad R. S. eismo įvykio metu vairavo automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, suvokdama apie kilusias neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.
ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismas nustatė, kad R. S. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2007 m. rugsėjo 22 d. apie 21:50 val. Vilniuje, Vokiečių g., vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbula, elgėsi neatsargiai, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šalia stovintį automobilį, apgadino abu automobilius ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171 ir 271 punkto reikalavimus. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad R. S. kalta dėl padarytų pažeidimų.
Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojo parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepagrįstus. P. J. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo P. J. parodymais. Liudytojai S. S. ir J. Č. yra R. S. pažįstami, gali duoti palankius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kaip neobjektyvius.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo išreikalauta Vokiečių gatvės vaizdo įrašas, nebuvo atliktas automobilių palyginimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog R. S. kalta padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Apeliantė nurodo, kad iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų neaišku, kuri automobilio BMW pusė buvo apgadinta, t. y. byloje yra vieni kitiems prieštaraujantys įrodymai – nukentėjusysis nurodo, kad buvo apgadinta transporto priemonės kairės pusės bamperis, o tuo tarpu „Lietuvos draudimo“ Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad buvo apgadintas transporto priemonės dešinės pusės galinis bamperis. Teisėjų kolegija pažymi, kad fotolentelė (b. l. 35), liudytojo P. J. 2007 m. spalio 15 d. paaiškinimas bei jo parodymai, liudytojo P. B. ir nukentėjusiojo V. Š. paaiškinimai patvirtina, kad buvo apgadinta transporto priemonės BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinis kairės pusės bamperis. Teismas šiais įrodymais neturi pagrindo abejoti.
Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nenustatyta tiksli eismo įvykio vieta ir data. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojo P. J. parodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2007 m. rugsėjo 22 d. Vokiečių gatvėje, apie 21:50 val. Todėl pažeidimo vieta ir laikas yra nustatyti ir šių duomenų pakanka padaryto pažeidimo sudėčiai konstatuoti.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.