- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- I-2111-402/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-7) nurodė, jog jis nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 11, neužtikrinant jam tinkamo gyvenamojo ploto. Minėtoje kameroje gyveno trise, be to į gyvenamąjį plotą neturėtų būti įskaičiuojami baldai ir sanitarinis mazgas. Kameroje pareiškėjas pastoviai turėjo gulėti, kadangi nebuvo galimybės vaikščioti. Tvirtino, kad kameroje buvo šalta, drėgna, neužtikrintas tinkamas natūralus apšvietimas. Sanitarinio mazgo patalpoje nuo lubų bėgdavo vanduo. Aplink langą veisiasi pelėsis. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė emocinį sukrėtimą, pažeminimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 800 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 22-25) nurodė, jog pareiškėjas kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 11 gyveno nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 6 d., užtikrinant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, jog vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma skaičiuojama atmetus baldų ir kitų įrenginių užimamą kameros plotą. Kamera aprūpinta baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Uždarosios zonos kameros ventiliuojamos per langus, jose palaikoma higienos reikalavimus atitinkanti temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir apšvieta. Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kurio metu visose kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. jam kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 11, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus pataisos namų Uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 11. Šios kameros gyvenamasis plotas 12,14 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam kameroje teko 4,04 kv. m. (b. l. 22, 27-31).
Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir joje kalėjusių asmenų skaičių, jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsiliepimą į skundą, šių duomenų neginčijo ir pareiškėjas, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 11 Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nurodyta vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl šiame kontekste nėra pagrindo atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kameroje buvo šalta, drėgna, netinkamas natūralus apšvietimas, sanitarinio mazgo patalpoje nuo lubų bėgdavo vanduo, aplink langą veisiasi pelėsis.
Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie kameros Nr. 11 būklę (ventiliaciją, drėgmę, temperatūrą, natūralią apšvietą ir kt.).
Ginčo metu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte reglamentuota, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (Higienos normos HN 134:2015 12 punktas).
Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2017 m. vasario 15 d. rašto Nr. 2.1-179(16.3.1781.12) nustatyta, jog 2017 m. vasario 1 d. NVSC Alytaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai Alytaus pataisos namų, kamerų tipo patalpoje Nr. 11 atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 11 ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta. Tualeto patalpose ant lubų stebimi vandens nubėgimai. Aplink langą yra vizualiai matomas pelėsis. Kameroje langas skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikytas natūraliam patalpos vėdinimui. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Laboratorijos pateiktame šiluminės aplinkos tyrimų 2017 m. sausio 9 d. protokole Nr. F-M-5/2017 išmatuota: kameroje Nr. 11 santykinė oro drėgmė 0,1 m aukštyje - 55%, 1,1 m aukštyje - 56 %, oro judėjimo greitis 0,1 m aukštyje - 0,06 m/s, 1,1 m aukštyje - 0,05 m/s, oro temperatūra 0,1 m aukštyje - 18,1°C, 1,1 m aukštyje - 18,2°C. Nustatyti parametrai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 p. nurodytus reikalavimus. Laboratorijos pateiktais duomenimis (Dirbtinio apšvietimo 2017 m. sausio 9 d. tyrimo protokolas Nr. F-A-6/2017), dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 11 - 202 lx ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 p. reglamentuojamą normą. Natūralaus apšvietimo gyvenamosiose patalpose Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, todėl Kontrolės metu tai nebuvo vertinta (b. l. 9-10).
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2017 m. vasario 15 d. raštas Nr. 2.1-179(16.3.1781.12) (b. l. 9-10) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad kameroje Nr. 11 buvo šalta, drėgna, netinkamas natūralus apšvietimas, todėl, šia skundo dalimi negali būti konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2017 m. vasario 15 d. raštas Nr. 2.1-179(16.3.1781.12) iš dalies patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad kameros Nr. 11 sanitarinio mazgo patalpoje nuo lubų bėgdavo vanduo, aplink langą veisiasi pelėsis. Tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpoje nuo lubų bėgdavo vanduo, aplink langą veisiasi pelėsis, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jam teko patirti didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir pan., tačiau įrodymų, jog būdamas Alytaus pataisos namuose jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sąlygomis būtų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų pataisos namuose, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.