- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-1083-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16536-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys - Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. birželio 16 d. nutarimą, kuriuo buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas ir atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
2. Nurodė, kad pats 2021 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-6-00011-20 yra neteisėtas ir buvo pareiškėjo skundžiamas, todėl prokuroras turėjo išnagrinėti visas pareiškėjo pateiktas naujas aplinkybes ir argumentus, Unijų paskolų portfeliai buvo parduoti nepagrįstai mažomis kainomis, sutarties šalys turėjo akivaizdų tikslą pasisavinti valstybės turtą (skolos sumą), šalys neturėjo teisės laisvai sudaryti sutartis, nes buvo parduodamas valstybės turtas (skolos suma), ir tai, kad sutarties šalys buvo vienos kitai žinomos ar kad nėra duomenų apie jų nemokumą nebuvo pagrindas teigti, kad sandoriai buvo teisėti ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kaip didžiausias kreditorius, veikė prieš valstybės interesus. Nepagrįstai buvo nustatyta, kad šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl kokių nors priežasčių pats negali ginti savo teisių ir teisėtų interesų. Nesutiktina su prokuroro išvada, kad nagrinėjamu atveju prokurorui nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo gynimo priemones. Jokio naujų pateiktų duomenų tyrimo nebuvo net atlikta, nauji pateikti duomenys buvo iš esmės ignoruoti, net nenagrinėti, prokuroro nutarime tik formaliai pakartoti skundžiamo prokuroro sprendimo argumentai ir motyvai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti pareiškėjo skundo. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra pateikta jokių duomenų, kad prokuroras ir (ar) aukštesnysis prokuroras nagrinėjamu atveju būtų padarę proceso normų pažeidimus, o skundas iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su prokurorų išvadomis dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, kas, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, priskiriama prokuroro išimtinei diskrecijai ir negali būti šios bylos nagrinėjimo teisme dalyku. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą prokuroras atliko itin išsamų ir didelės apimties tyrimą. Prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones tyrimo metu gauti duomenys buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, o prokuroro išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo plačiai motyvuotos remiantis surinktais faktiniais duomenimis, teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, atsakant į visus esminius pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus. Analogiškai išsamiai ir motyvuotai aukštesnysis prokuroras išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo ir priėmė skundžiamą 2023 m. birželio 16 d. nutarimą. Pareiškėjas faktiškai siekė, kad būtų atnaujintas ikiteisminis tyrimas, tačiau prokurorui, sprendžiančiam dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, įstatymai nesuteikia teisės tikrinti ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo, kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir pan. Prokuroras pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nurodytas viešojo intereso gynimo priemones (kreiptis į teismą, nutarimu reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti, nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą).
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašo civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukti; pareiškėjo skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 13.12.-46 „Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Pareiškėjas nurodo aplinkybes, kurios buvo ištirtos ikiteisminiame tyrime, tačiau nesutinka su šių aplinkybių vertinimu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, remdamasis ikiteisminiame tyrime surinktais dokumentais, nenustatė viešojo intereso pažeidimo, aukštesnysis prokuroras su tokia išvada sutiko, kadangi pareiškėjo prašymas ginti viešąjį interesą yra susijęs su jo privačiu interesu dėl jo skolos išieškojimo. Skundą teismui pareiškėjas vėl motyvuoja nepilnai išsiaiškintomis, jo manymu, aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir siekia, kad šios aplinkybes būtų išsiaiškintos nagrinėjant prašymą ginti viešąjį interesą. Dėl šių reikalavimų pasisakyta 2023 m. birželio 16 d. nutarime, t. y. pritarta apygardos prokuratūros prokuroro išvadai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas viešojo intereso pažeidimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 13.12.-46 panaikinimo.
7. Teismas nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, dėl ko teismas bylą šioje dalyje nutraukė.
8. Teismo vertinimu, Generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl jo kreipimusi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Prašymo nagrinėjimo metu prokuroro buvo išanalizuoti kartu su prašymu pateikti dokumentai, taip pat susipažinta su Integruotos baudžiamojo persekiojimo sistemos IBPS duomenimis. Nutarime buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones, iš sprendimo motyvų matoma prokuroro pozicija dėl visų surinktų duomenų ir dėl visų kylančių klausimų. Pareiškėjas neįrodė, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą, padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Generalinės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 13.12.-46. Iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai, byloje yra pakankamai duomenų, jog prokurorai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo bei priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymus.
10. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šališkai ir prisidengdamas formaliomis ir neteisėtomis priežastimis labai ilgai vengė priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą bei apginti pareiškėjo nurodytą viešąjį interesą. Teismas veikė ne tik šališkai, bet apgavo pareiškėją, nes teismas pareiškėjo pateikto teismui naujo jo pakartotinio prašymo nepriėmė, naujas pareiškėjo pakoreguotas skundas buvo priimtinas, bet ir vėl teismas šališkai ir prisidengdamas formaliomis ir neteisėtomis priežastimis labai ilgai vengė priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą bei apginti pareiškėjo nurodytą viešąjį interesą. Generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai, prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ir netinkamai, nes byloje ir skunde pareiškėjo buvo pateikta pakankamai naujų duomenų, jog prokurorai nerinko jokių naujų faktinių duomenų, jų neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (prašymus), todėl tai yra nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindai. Teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pateiktų naujų argumentų ir motyvų. Prokuroro nutarimas buvo neteisėtas, skųstinas ir naikintinas, nes jokio naujų pateiktų duomenų tyrimo nebuvo net atlikta, nauji pateikti duomenys buvo iš esmės ignoruoti, net nenagrinėti, prokuroro tik formaliai buvo pakartoti skundžiamo prokuroro sprendimo argumentai ir motyvai. Jeigu visos valstybės institucijos (tame tarpe ir tyrėjai) būtų tinkamai ir laiku atlikusios savo pareigas, ginčo byloje būtų priimtas visai kitas sprendimas. Teismo turėjo būti įvertinta esminė aplinkybė, kad pareiškėjo skundas gali būti ir patenkintas, o skundą patenkinus atsakovas neturės sumokėti žyminio mokesčio dėl jo atleidimo, todėl skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų atsakomybė dėl galimų bylinėjimosi išlaidų turėjimo pažeidžia ir lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas konstatavo, kad Generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl jo kreipimusi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjo atskirajame skunde iš esmės jokių naujų argumentų nenurodyta, visi pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose bei ginčijamoje teismo nutartyje. Visi reikalingi sprendimo priėmimui duomenys tyrimo metu buvo surinkti, visos aplinkybės, nurodytos pareiškėjo skunde, buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos. Pareiškėjo skunde aptariamos kitų bylų aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla, atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų.
12. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atskirajame skunde pateikiami motyvai yra tokie, kaip ir ankstesniuose apelianto skunduose. Apeliantas siekia, kad teismas iš esmės pakartotinai išnagrinėtų tuos pačius argumentus, kuriuos jau išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Teismas konstatavo, kad prokuratūra tinkamai analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes. Apeliantas atskirajame skunde nepateikė naujų argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. birželio 16 d. nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir nutraukė bylą dalyje dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo panaikinimo.
15. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
16. Įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjo nurodytą faktinę situaciją (tarp konkrečių asmenų ir/ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius). Tokio prokuroro tyrimo eigos procedūros numatytos Prokuratūros įstatyme, Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo bei kituose prokuratūros veiklą reguliuojančiose teisės aktuose. Šiuo atveju pareiškėjas, nesutinkantis su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu, kuriuo paliktas galioti nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos.
17. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad prokuratūra nevertino reikšmingų ginčui išspręsti aplinkybių, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, jog nebuvo pažeistas viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nėra susiję su tyrimo procedūrų (teisės normų) pažeidimu. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos prokuratūra analizavo kartu su prašymu pateiktus dokumentus, susipažino su Integruotos baudžiamojo persekiojimo sistemos IBPS duomenimis, įvertino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir savo poziciją motyvavo. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti.
18. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo daug aplinkybių, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad būtų pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi prokurorai vertino skunde nurodytas aplinkybes, rinko papildomus duomenis, juos analizavo, teikė argumentuotas išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl jo kreipimusi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.
19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas šališkai ir prisidengdamas formaliomis ir neteisėtomis priežastimis labai ilgai vengė priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad pareiškėjo skundas teisme gautas 2023 m. lapkričio 23 d., o gavus atsiliepimus į skundą 2024 m. vasario 9 d. nutartimi paskirtas rašytiniam nagrinėjimui ir išnagrinėtas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, kas paneigia priešingus apelianto argumentus. Apeliantas teigia, kad teismas pareiškėjo pateikto teismui naujo jo pakartotinio prašymo nepriėmė, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad visi pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai, papildomi prašymai bylą nagrinėjusio teisėjo rezoliucija buvo priimti į bylą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (prašymus), todėl tai yra nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindai, tačiau iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad byloje teismas turėjo vertinti prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą teisėtumą, procesinių normų nepažeidimo/pažeidimo kontekste, ką pirmosios instancijos teismas ir atliko, todėl šie apelianto argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
20. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.