- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- 1-110-1002/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58782-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- V. J.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2014-10-06 Šalčininkų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 4 mėnesių laisvės apribojimu, 2) 2016-02-03 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 4 mėnesių laisvės apribojimu, 2016-06-20 išregistruotas iš Šiaulių APT probacijos skyriaus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė
V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - mamai R. K., būtent: 2016 m. gruodžio 18 d., apie 20.50 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai R. K. į kairią ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.
V. J. kaltė įrodyta šiais įrodymais:
1) V. J. visišku prisipažinimu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. J. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su mama R. K.. 2016 m. gruodžio 18 d., vienas pats namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare apie 19.00 val., išėjo į parduotuvę parsinešti dar alaus. Grįžo į namus apie 20.50 val. Tik grįžus tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Buvo išgėręs tikrai nemažai alaus, todėl gal ir nevisai tiksliai prisimena visas įvykio aplinkybes. Kad būtų stumdęs savo mamą, tampęs ją už rūbų, grasinęs jai, bei vieną kartą kumščiu sudavęs jai į kairę ranką, nepamena. Tačiau neneigia, kad taip galėjo būti. Įvykio metu tikrai galėjo suduoti savo mamai kumščiu vieną kartą į kairę ranką. Jei būtų buvęs blaivas tikrai nebūtų šitaip pasielgęs su savo mama. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas dėl padaryto nusikaltimo būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (56-57 b. l.);
2) nukentėjusiosios R. K. apklausos protokolu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 18 d. sūnus V. J. namuose adresu (duomenys neskelbtini), vienas pats vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19.00 val. V. J. buvo išėjęs iki parduotuvės dar nusipirkti alaus. Į namus sūnus grįžo apie 20.50 val. ir tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu sūnus V. J. vieną kartą kumščiu sudavė į kairę ranką, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Be šio smūgio sūnus dar ir stumdė, bei tampė už rūbų. Tačiau dėl to jokio fizinio skausmo nepatyrė. Namuose su sūnumi V. J. buvo dviese. Jokie rimti sužalojimai nebuvo padaryti, todėl į medicinos darbuotojus dėl to nesikreipė. Nesikreipė ir į teismo medicinos ekspertus, nes jokie rimti sužalojimai nebuvo padaryti. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (29-30, 34-35 b. l.);
3) R. K. protokolu - pareiškimu pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., kuriame nurodyta, kad 2016-12-18 apie 20.50 val., namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus V. J. ją puolė ir stumdė, tampė už rūbų, ir su kumščiu sudavė vieną kartą į kairę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą (8-9 b. l.);
4) Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta, apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (12-14 b. l.);
5) BIRT ataskaitų žiūrykle, kurioje nurodyta, kad 2016-12-19 apie 20.50 val., namuose neblaivus sūnus V. J. sumušė blaivią savo mamą R. K., jai sukeldamas fizinį skausmą (16-20 b. l.);
6) Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad namuose neblaivus sūnus V. J., konflikto metu puolė ir stumdė, tampė už rūbų, ir su kumščiu sudavė vieną kartą į kairę ranką savo mamai R. K., taip sukeldamas fizinį skausmą (21-22 b. l.);
7) Asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad V. J. 2016-12-18 23.24 val. nustatytas 3,19 promilių girtumas (42 b. l.).
1) pripažinti V. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
2) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
3) vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-12-18 23.00 val. iki 2016-12-19 11.55 val. (1 parą) (46, 48 b. l.).
4) V. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais (59-60 b. l.) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis V. J. sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos dydžiui (82-84 b. l.).
Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis V. J. tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai R. K., todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo mamą ir to siekė.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teistas (64-65, 66-70 b. l.), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų (71-76 b. l.), nedirbantis (77-79 b. l.), darbo biržoje registruotas (80 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi V. J. skirti įpareigojimus per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį:
- dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholinių gėrimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-118 iki 2016-12-19 (1 parą) ir laikyti, kad V. J. yra atlikęs dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalimi V. J. išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė teismo sprendimu gali būti pakeista areštu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais – iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Išaiškinti V. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.