- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-570-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02661-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, LR transporto priemonių draudikų biurui
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3061-217/2012 pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims LR transporto priemonių draudikų biurui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė R. M. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti skolininką G. S. jo turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos. Nurodė, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/11/00533 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-03-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-30-813/2011 dėl 5049,96 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojo LR transporto priemonių draudikų biuro naudai. G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 2012-11-12 Testamentų registro išrašą, mirusio skolininko turtą paveldėjo Lietuvos Respublika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino ir mirusį skolininką G. S. pakeitė jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos. Gyventojų registro duomenimis teismas nustatė, kad skolininkas G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2012-11-12 Testamentų registro išrašo nustatė, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, paveldėjo mirusiojo G. S. turtą. Todėl teismas sprendė, kad vykdymo procese yra pagrindas pakeisti mirusį skolininką Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM (CPK 596 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1. Teismas pažeidė CPK 142 straipsnio nuostatas, nes nesuteikė apeliantei galimybės per protingą terminą pateikti atsiliepimo į antstolės pareiškimą. Apeliantė gavo tik pranešimą dėl nagrinėjamos bylos rašytinio proceso tvarka. Tačiau, apeliantė, būdama atidi ir aktyviai gindama savo teises, pateikė atsiliepimą, kuris teismą pasiekė tik 2012-12-03, t.y. tą pačią dieną, kuomet vyko bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka.
2. Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje negalima pakeisti mirusio skolininko jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM, ir pažymi, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes įpėdinis (valstybė) nagrinėjamu atveju susidūrė su skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Iš pareiškėjos prašymo nėra aišku, kada Jonavos rajono apylinkės teismas priteisė skolininkui skolą, iki ar po jo mirties. Taip pat pagal centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašą, antstolės R. M. turto areštas, areštuojant skolininko turtą, buvo išviešintas tik 2011-05-06, kas akivaizdžiai liudijo praleistą trijų mėnesių terminą, kaip to reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį.
3. Antstolė, sužinojusi apie skolininko G. S. mirtį, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą iki kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas. Iš pareiškėjos teismui pateikto prašymo, VMI prie FM negali daryti išvados, kad antstolė sustabdė vykdomąją bylą, kreipėsi į notarą su prašymu pranešti, kam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Taip pat apeliantė nurodo, kad neturi informacijos, jog antstolė, nepraleidusį trijų mėnesių laikotarpio kreipė į VMI prie FM, informuodama, kad vykdo išieškojimą iš skolininko turto, ir prašydama pranešti, kada apeliantė, atstovaujanti valstybę, priims mirusio skolininko turtą, kuris nepaveldėtas įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suniteresuotas asmuo LR transporto priemonių darudikų biuras prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas pakeisti skolininką vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų tikslus kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 ir 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.
Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/11/00533 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-03-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-30-813/2011 dėl 5049,96 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojo LR transporto priemonių draudikų biuro naudai. Skolininkas G. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 2012 m. gegužės 2 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą ir lėšas. Po skolininko mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, todėl CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjos turtą perėjo valstybei. Jonavos rajono 2-asis notarų biuras 2012 m. lapkričio 7 d. išdavė palikimo parėmimo valstybei liudijimą, pagal kurį G. S. turtas – piniginiai indėliai, esantys „Swedbank“, AB, ir automobilis Mitsubishi, Galant – paveldėjimo teise parėjo valstybei. Palikimo perėmimo valstybei liudijime yra įrašas apie minėto turto arešto įregistravimą. Kaip patvirtina vykdomosios bylos medžiaga, nors skolininko turto areštas viešame registre buvo išviešintas tik 2011 m. gegužės 6 d., tai yra praėjus trejų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, kaip to reikalaujama CK 5.63 straipsnio 1 dalis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažintina, jog šiuo atveju antstolė ir negalėjo to padaryti ankščiau. Kaip minėta, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimo pagrindu 2011 m. kovo 10 d. išduotas vykdomasis raštas antstolės R. M. kontorai pateiktas vykdyti 2011 m. balandžio 11 d., taigi, jau praėjus trims mėnesiams nuo skolininko G. S. mirties. Tačiau pažymėtina, kad turto arešto išviešinimas buvo pateiktas nesuėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų naikinamajam terminui. Be to, kad įpėdinis buvo informuotas apie kreditoriaus reikalavimą patvirtina ir tai, jog pati antstolė 2012 m. rugsėjo 5 d. raštu informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos, kad mirus skolininkui, jo vardu liko registruota transporto priemonė, ir prašė pranešti, kada Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti valstybei, priims palikimą po skolininko mirties. Sprendžiant klausimą dėl įpėdinio informuotumo, pažymėtina ir tai, kad 2012 m. lapkričio 29 d. Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į antstolę ir nurodė, jog ji, atstovaujanti valstybei, paveldėjo G. S. sąskaitas, esančias „Swedbank“, AB, bei automobilį, ir prašė panaikinti apribojimus minėtam turtui. Šių faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kai skola priteista (taigi materialinis klausimas išspręstas), prasideda jos priverstinis vykdymas ir kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, neracionalu ir neoperatyvu iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau vėl sugrįžti į vykdymo procesą. Tokia tvarka sukuria papildomą procedūrinę naštą ir nepadeda užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo, taip pat nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.). Todėl atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog šiuo atveju esant išviešintam turto arešto aktui viešame registre, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko yra įvykęs, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeitė mirusį skolininką nauju skolininku – valstybe.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog apeliantės teisės ir teisėti interesai iš esmės nebuvo pažeisti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė apeliantei galimybės per protingą terminą pateikti atsiliepimo į antstolės pareiškimą, nes šis CPK 142 straipsnio nuostatų pažeidimas neužkirto galimybės apeliantei pasinaudoti teisminiu teisių gynimo būdu.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.