Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-493/2016

Teisėjas Vitalijus Krivičius Teisminio proceso Nr. 1-03-0-00004-2015-6

2016 m. balandžio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, nuteistajam S. R., jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, padarymo ir nuteistas 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta iš dalies sudedant su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš S. R. priteista 158,30 Eur išlaidų dalyvavusio byloje gynėjo pagalbai apmokėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 20 d. apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2-5 būrių lokalinio sektoriaus kieme, nevykdė teisėto pareigūno Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo V. A. reikalavimo, jam bėgant prie nuteistojo A. Ž., kuris rankoje turėjo paketą su draudžiamais nuteistiesiems turėti daiktais, tyčia rankomis pastūmė prižiūrėtoją V. A., po ko šis patyrė fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais panaudojant fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam prižiūrėtojui V. A., tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas S. R. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, nepažeidė.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų. Siekdamas įgyvendinti nuteistojo teisę į gynybą ir pašalinti kilusias abejones, apeliacinės instancijos teismas apklausė S. R. nurodytus liudytojus, kurie, jo teigimu, matė įvykį pataisos namų lokalinio sektoriaus kieme. Liudytojas R. J. apklausiamas nurodė, kad įvykio metu atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir vaikščiojo kieme kartu su S. R.. Įvykus permetimui, į kiemą įbėgo pareigūnai, vienas iš jų atsitrenkė į liudytoją, tačiau jis nematė, kad pareigūnas būtų atsitrenkęs ir į S. R.. Jei toks pareigūnas būtų į nuteistąjį atsitrenkęs, šis būtų nukritęs ant žemės. Apklausiamas liudytojas V. D. teigė, kad įvykį pataisos namų kieme stebėjo pro langą. Jo teigimu, buvo dienos metas, šviesu, todėl jis galėjo matyti, kas vyksta kieme. Įvykus permetimui, kieme buvę nuteistieji išsilakstė į visas puses, o juos vaikėsi prižiūrėtojai. Liudytojas teigia matęs, kad vienas iš pareigūnų nusivijo S. R. už namo kampo, tačiau, kad būtų pagavęs, nematė. Liudytojas A. T. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad taip pat stebėjo įvykius kieme pro langą ir nors buvo jau tamsus paros metas, tačiau kiemas apšviestas ir jis viską galėjo matyti. Liudytojas matė, kaip permestą paketą paėmė aukštas žmogus ir greitai pabėgo, o S. R. greitais žingsniais ėjo link pastato. Kad būtų įvykę kokie nors prižiūrėtojų kontaktai su nuteistaisiais, nematė.

Apklausus nuteistojo nurodytus liudytojus, naujų duomenų, reikšmingų sprendžiant jo kaltės dėl pasipriešinimo pareigūnui klausimą, negauta. Ikiteisminio tyrimo metu S. R. parodymus duoti atsisakė, o apylinkės teisme nagrinėjant bylą apeliantas kėlė versiją, jog vienas iš po permetimo į kiemą įbėgusių pareigūnų (V. A.) pats į jį atsitrenkė. S. R. teigimu, jis jokių aktyvių veiksmų neatliko. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jau po liudytojų apklausos, S. R. teigė niekada netvirtinęs, kad pareigūnas į jį atsitrenkė, galimai tai ir įvyko, tačiau pats S. R. teigė kontakto neprisimenantis. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai nepatvirtino S. R. keltos versijos, jog pareigūnas pats į jį atsitrenkė. V. D. ir A. T. teigė S. R. kontakto su pareigūnu nematę (atkreiptinas dėmesys, kad V. D. neteisingai nurodė įvykio laiką), o R. J. nurodė, kad pareigūnas bėgdamas atsitrenkė į jį, o kad būtų atsitrenkęs į S. R., nematė.

Taigi byloje surinkti papildomi duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad S. R. (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2-5 būrių lokalinio sektoriaus kieme nevykdė teisėto prižiūrėtojo V. A. reikalavimo, šiam bėgant prie nuteistojo A. Ž., kuris rankose turėjo paketą su draudžiamais nuteistiesiems turėti daiktais, tyčia rankomis pastūmė prižiūrėtoją V. A., tokiais savo veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V. A. veikė teisėtai, atliko jam priklausančias funkcijas – siekė sulaikyti į pataisos namų teritoriją permestą paketą su draudžiamais daiktais paėmusį asmenį, o S. R., aktyviais tyčiniais veiksmais – jį pastumdamas – sutrukdė atlikti tarnybinę pareigą. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo parodymais, pataisos namų darbuotojų tarnybiniais pranešimais, daiktų ir dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolais. Nukentėjusysis V. A. nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, jo parodymus patvirtina ir kito prižiūrėtojo, tuo pat metu buvusio lokalinio sektoriaus kieme, parodymai, todėl pagrindo manyti, kad S. R. neteisingai apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu, nėra.

Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme taip pat prašė sušvelninti S. R. paskirtą bausmę, teigdamas, kad bausmė yra per griežta, tačiau su jo argumentais nesutiktina. Bausmė S. R. paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisingai subendrinta su ankstesnės neatliktos bausmės dalimi, todėl nekeistina.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, taigi jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti.