Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Simonai Biskuvienei, Daliai Monkevičienei, Neringai Butrimei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl sumų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės

Dėl termino kreiptis į darbo ginčų komisiją ir ieškinio reikalavimų padidinimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas patikslintą ieškinį pateikė prieš parengiamąjį teismo posėdį (2018-09-17), todėl darytina išvada, kad ieškovas tai atliko savalaikiai. Ieškovui padidinus ieškinio reikalavimą (nuo 547,27 Eur iki 906,49 Eur), padidėjo tik ieškinio dalyko apimtis, bet nepasikeitė ieškinio dalykas, nes išliko tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.).

Teismas sprendžia, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl netesybų priteisimo pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, už delsimą sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, paskaičiuotas nuo pareigos sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas pažeidimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos nėra savarankiškas, jis yra susijęs su pagrindiniu reikalavimu. Ieškovui pakeitus (padidinus) ieškinio sumą, reikalavimai liko grindžiami tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis ieškinys, t. y. reikalavimai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl viršvalandinio darbo ir darbo poilsio dienomis

Teismui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų bendrijos gyventojų 2017 m. gruodžio 1 d. susitarimas dėl darbo savaitgaliais ir švenčių dienomis. Nors šis dokumentas įvardintas susitarimu, teismas šį dokumentą, pagal jo turinį ir tai, kad jis pasirašytas tik namo gyventojų, vertina kaip sutikimą dėl renovacijos darbų vykdymo poilsio dienomis, kuris buvo adresuotas (duomenys neskelbtini) filialui „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad objekte būdavo dirbama ir savaitgaliais (liudytojų B. G., A. G., N. S. parodymai, minėtas gyventojų sutikimas, paties atsakovės atstovo paaiškinimai), tačiau tai neįrodo, kad būtent ir ieškovui buvo duotas darbdavio (atsakovės) ar jo įgalioto asmens nurodymas dirbti poilsio dienomis (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina ir tai, kad gyventojų sutikimas dėl darbo savaitgaliais ir švenčių dienomis yra 2017 m. gruodžio 1 d. datos. Jame numatyta, kad gyventojai sutinka jog darbai būtų vykdomi savaitgaliais bei gruodžio 24 d. (per Šv. Kūčias) ir gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje, kuris buvo tikslintas net du kartus teisminio nagrinėjimo metu, ieškovas pateikdamas detalius paskaičiavimus dėl dirbtų viršvalandžių, nenurodo faktinių aplinkybių ir neprašo priteisti darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis 2017 m. gruodžio mėn., o nurodo ir pateikia paskaičiavimus, kad turėjo dirbti savaitgaliais 2017 m spalio mėn. bei 2017 m. lapkričio mėn.

Byloje jokių duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovui ar kitiems atsakovės darbuotojams buvo mokėta už 2017 m spalio mėn. - 2018 m. sausio mėn. dirbtą darbą savaitgalio dienomis ar, kad už šiuos mėnesius būtų apskaityti viršvalandžiai, nėra (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Teismui R. Š., kuris buvo tiesioginis S. K. vadovas, parodymai kelia abejonių dėl jo santykių su ieškovu, kaip ir paaiškinimai, kad dėl detalės automobiliui bendravo su ieškovu daugiau nei keletą mėnesių po keletą kartų per dieną, ar, kad jei jam nepriskambindavo saugos tarnyba klausimas likdavo neišspręstas. Byloje pateiktas ieškovo susirašinėjimas (siųstas el. laiškas), tai, kad R. Š. pervedė 100 Eur ieškovui, nurodydamas, kad tai skola, patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę ne tik darbiniai santykiai. Tačiau, teismo nuomone, vien ieškovo pateiktos įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, kuriose matyti, kad ne kartą ieškovui darbo ir ne darbo valandomis skambino R. Š., neįrodo, kad ieškovas dirbo viršvalandžius ir, kad buvo skambinta išimtinai, kaip teigia pats ieškovas, darbo reikalais, dėl statybos objekto esančio (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad ir ieškovas S. K., taip pat neatskleidė visų aplinkybių dėl jo santykių su atsakovės darbuotoju ir statybos vadovu R. Š.. Ieškovas nepaneigė, kad anksčiau prekiavo automobilių detalėmis bei liudytojo parodymų dėl jo gyvenamajame name vykdytų statybos darbų, ir aplinkybių, kad R. Š. teikė konsultacijas ieškovui dėl tvoros statymo (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Nors liudytojai B. G., N. S. ir A. G. nurodė, kad savaitgaliais ieškovas dirbo, tačiau negalėjo patvirtini, kad tikrai dirbo atsakovės filialo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Pažymėtina, kad atsakovės atstovo teiginiai byloje, jog savaitgaliais dirbo subrangovo darbuotojai (ukrainiečiai), kurie patys galėjo patekti į statybos objektą, nepaneigti (CPK 12 str., 185 str.). Priešingai spręsti nesuponuoja vien ta aplinkybė, kad telefonų išklotinėse ieškovas yra pasižymėjęs, kad skambina ukrainiečiai (išklotinėse trumpinys „ukr“). Prieštaringi šių liudytojų parodymai lyginant juos ir su paties ieškovo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais. Ieškovas nurodė, kad savaitgaliais statybos objekte užtrukdavo nuo 0,30 val. iki 1 val., atvykdavo du kartus (apie 9-10 val. ryte ir darbo pabaigoje apie 17 val.), iš viso objekte išbūdavo 3 val. Kai tuo tarpu liudytojas A. G. nurodė, kad ieškovas statybos objekte savaitgaliais išbūdavo ir visą dieną. Liudytoja B. G. nurodė, kad jos žiniomis signalizaciją buvo suveikusi gal tik kartą, kai tuo tarpu ieškovas teigė, kad jam dažnai reikėdavo po darbo vykti į objektą dėl suveikusio signalizacijos ir ten užtrukdavo iki 40 min. Abejotina ir tai, kad ieškovas būdamas sandėlininku, pagalbiniu darbuotoju galėjo duoti nurodymus kitiems darbuotojams, kaip nurodė A. G.. Duomenų, kad ieškovas buvo paskirtas būti atsakovės atstovu pagal Sutartį ginčo statybos objekte (Sutarties 6.2. p.), taip pat nėra.

Liudytojas N. B. teismo posėdyje nebuvo apklaustas, todėl dėl jo darbo laiko pas atsakovę teismas plačiau nepasisako. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad liudytojas D. B. statybos objekte (duomenys neskelbtini), dirbo su atsakovu dvi darbo dienas, tačiau kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų, šiame objekte D. B. dirbo 2017 gruodžio mėn. 17 darbo dienų ir 2018 m. sausio mėn. 14 darbo dienų (D. B. ir S. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai).

Teismas kritiškai vertina liudytojo D. B. parodymus, nes liudytojas patvirtino, kad savaitgaliais nedirbo bei nurodė, kad nematė ieškovo dirbančio savaitgaliais. Abejotini šio liudytojo parodymai ir dėl viršvalandinio darbo, nes liudytojas nurodė, kad dirbo viršvalandžius ginčo objekte keletą kartų, tačiau neilgai, o ieškovas visada išeidavo vėliau už kitus darbuotojus. D. B. nurodė, kad S. K. atvykdavo į darbą anksčiau 10 min. Tokią išvadą liudytojas grindžia aplinkybėmis, kad kai atvykdavo į darbą ieškovas jau būdavo atvykęs. Dėl pietų pertraukos jam nebuvo žinomos aplinkybės, nes anot D. B. jis pats pietaudavo namie. Įvertinus liudytojo parodymus darytina prielaida, kad aplinkybės dėl ieškovo viršvalandinio darbo ir darbo savaitgaliais jam iš esmės žinomos tik iš paties S. K. pasakojimų (CPK 185 str.). Be to, kaip matyti iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, liudytojas kartu su ieškovu dirbo tik du mėnesius, t. y. 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio mėn. Todėl abejotina, kad šiam liudytojui galėjo būti žinomos aplinkybės dėl S. K. faktiškai dirbto laiko darbo dienomis ir savaitgaliais kitais mėnesiais (2017 m. spalio ir lapkričio mėn.), už kuriuos ieškovas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį ar buvo žinomos aplinkybės dėl ieškovo pareiginių funkcijų apimties, įtvirtintų pareigybės aprašyme, nes pats liudytojas nurodė, kad dirbo statybininku. Prieštaringi D. B. parodymai ir dėl fiziologinių pertraukėlių. Nors nurodė, kad tokių pertraukėlių nebūdavo, tačiau tuo pačiu teigė, kad būdavo pertraukėlės rūkymui.

Liudytojas R. M., filialo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, teigė, kad darbuotojai savaitgaliais nedirbo. Objekte dirbo subrangovai. Neigė, kad S. K. teko dirbti savaitgaliais, nes tokio nurodymo nebuvo. Abejojo, kad ieškovas galėjo dirbti savaitgaliais, jei už tai jam nebuvo mokama. Anksčiau atvykti į darbą ar išvykti vėliau nebuvo duotas nurodymas. Fiziologinės pertraukėlės būdavo suteikiamos, taip pat ir pietų pertrauka. Ieškovas nebuvo labai gerai charakterizuojamas darbuotojas, turėjo nusiskundimų iš kitų darbuotojų dėl ieškovo vėlavimo atvykti į darbą. Savaitgalį už statybos objektą materialiai atsakingas buvo R. Š.. Pats jokių žodinių nurodymų dėl darbų vykdymo S. K. nedavė.

Liudytojų Č. K., A. Č., L. J., G. B. parodymai iš esmės sutampa. Liudytojai nurodė, kad ieškovas turėjo išduoti instrumentus ir atrakinti rūbinę. Liudytojai neigė, kad ieškovas surinkdavo po darbo įrankius. Atvykdavo ieškovas laiku arba vėluodavo, būdavo, kad ieškovas išvykdavo anksčiau. Neigė, kad statybos objekte (duomenys neskelbtini), teko dirbti viršvalandžius ar savaitgaliais. Nurodė, kad jei nebūdavo ieškovo, iš objekto išeidavo savarankiškai. Jei atveždavo medžiagas per pietų pertrauką, jas iškraudavo darbininkai po pietų. Jei tekdavo dirbti viršvalandžius (kituose objektuose), už juos visada būdavo sumokėta. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad buvo suteikta pietų pertrauka bei tai, kad darbuotojai turėjo galimybę savo nuožiūra pasirinkti kada pietauti ar pasinaudoti fiziologinėmis pertraukomis. Teismas neturi pagrindo nesiremti šiais liudytojų parodymais (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai ir pagrįstų ieškovo teiginius, kad jam nebūdavo suteiktos fiziologinės pertraukėlės ir pietų pertrauka (DK 122 str.). Tokių aplinkybių nenurodė, nei vienas liudytojas, įskaitant ir ieškovo iniciatyva kviestą buvusį atsakovės darbuotoją D. B.. Vien ta aplinkybė, kad labiau tikėtina, jog darbo grafikai buvo iškabanti tik ieškovo pareikalavimu, tai patvirtino ir liudytojas A. Č., nesudaro pagrindo spręsti priešingai (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Liudytojas G. B. parodė, kad jo nuomone ieškovas turėdavo atvykti į darbą anksčiau apie 10 min., kad įleistų darbuotojus. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovas dirbdamas pas atsakovę 2017 spalio mėn. - 2018 m. sausio mėn. faktiškai atvykdavo kiekvieną darbo dieną į darbą 15 min. anksčiau ir išvykdavo 15 min. vėliau. Išklausius atsakovės liudytojų parodymus darytina išvada, kad ieškovas ne visada atvykdavo laiku į darbą, kaip tai buvo numatyta darbo grafike, be to būdavo, kad darbo vietą palikdavo ir anksčiau.

Šios bylos kontekste įvertintini ir ieškovo rašyti pasiaiškinimai. Nors vienas jų rašytas 2018 m. kovo mėn., o kitas 2018 m. gegužės mėn. (d. b. Nr. APS-111-9586/2018, b. l. 62, 64), t. y. ne tais mėnesiais, už kuriuos ieškovas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už neapskaitytą darbo laiką, tačiau juos įvertinus kartu su visuma byloje pateiktų įrodymų, liudytojų paaiškinimais, darytina išvada, kad ieškovas puikiai žinojo savo teises ir Darbo kodekso nuostatas. Kritiškai vertintini ieškovo atstovo teiginiai, kad nuo 2018 m. kovo mėn., kai buvo rašytas pasiaiškinimas, ieškovas pradėjo dirbti formaliai, nes suprato, kad už viršvalandžius nebus sumokėta. 2018 m. gegužės 10 d. atsakyme ieškovas pažymi, kad visada tuo pačiu laiku išeina iš darbo. Todėl abejotina, kad S. K. dirbdamas 2017 spalio mėn. – 2018 m. sausio mėn. ne pagal sutartą ir apibrėžtą darbo sutartyje darbo laiką, ir nesant apskaitytam darbo laikui bei už jį tinkamai nesumokėjus, nereiškė jokių pretenzijų atsakovei, o juos pareiškė tik 2018 m. gegužės mėn. Atsižvelgtina ir į byloje pateiktą darbo inspekcijos raštą, kad darbo laiko ir poilsio režimų pažeidimų objekte (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Patikrinimas buvo atliekamas pagal ieškovo prašymą dėl nesudarytų sąlygų pasinaudoti fiziologinėmis ar specialiomis pertraukomis bei pietų pertraukomis, minėtame statybos objekte, kuriame renovacijos darbus vykdė atsakovė (d. b. Nr. APS-111-9586/2018, b.l. 82).

Dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jam teko dirbti viršvalandžius siekiant surinkti gyventojų parašus, teismas sprendžia, kad nėra įrodyta byloje, kad ieškovui buvo duotas nurodymas po darbo dalyvauti gyventojų susirinkimuose ar parašus rinkti savaitgaliais, ar atvykus anksčiau į darbą, nei numatyta pagal darbo grafiką (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad ieškovas matydamas, jog šalių sutartas darbo laikas nėra pakankamas darbo funkcijoms įvykdyti, galėjo inicijuoti darbo sąlygų pakeitimą arba atsisakyti dirbti faktinės padėties neatitinkančiomis sąlygomis.

Teismui nepateikta įrodymų paneigiančių atsakovės ir subrangovo sudarytos sutarties nuostatas bei atsakovės atstovo, liudytojų R. Š. ir R. M. nurodytas aplinkybes, kad savaitgaliais dirbo subrangovo darbuotojai. Duomenys iš saugos tarnybos nepateikti, kadangi nėra išlikę. Saugos tarnybai UAB „G4S Lietuva“ kontaktiniai numeriai dėl saugomo statybos objekto nurodyti R. Š. ir D. S.. Aplinkybė, kad ieškovui būdavo skambinama vienu ar kitu paros metu, pati savaime neleidžia daryti išvados, kad būdavo skambinama darbo reikalais, dėl ko ieškovui tekdavo vykti į statybos objektą, t. y. savo darbo vietą. Be to, nepaneigti liudytojo A. Č. parodymai, kad ieškovas galėdavo signalizaciją atjungti per atstumą. Duomenų išvadai, kad ieškovas po darbo (dėl saugos tarnybos skambučių) ir savaitgaliais vykdė atsakovės (darbdavio) ar jo įgalioto asmens nurodytas darbo funkcijas, dėl ko darbdaviui (atsakovei) kilo finansinė pareiga ieškovo atžvilgiu, nepakanka (CPK 178 str., 185 str.).

Darbuotojo buvimas darbe (darbo funkcijų vykdymas), viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę (nepriklausomai nuo to, ar ilgiau dirbama darbo dieną, ar darbo funkcijos vykdomos poilsio bei šventinę dieną, kas leidžia visus ieškovo nurodytus laikotarpius vertinti bendrai; pastarąją išvadą patvirtina ir ieškovo pateiktas jam priteistinos sumos paskaičiavimas, pagal kurį įsiskolinimas skaičiuojamas pagrindu imant maksimalų leistiną viršvalandžių skaičių), nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).

Darbo laiko režimo, darbo ir poilsio laiko paskirstymo reglamentavimas nėra imperatyvus, darbdaviui palikta diskrecijos teisė nustatyti tai darbo tvarkos taisyklėse, taip pat patvirtinant darbo (pamainų) grafikus. DK 122 straipsnyje įtvirtinti tik minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi šiuos reikalavimus (CPK 12 str., 185 str.). Ieškovas nepateikė leistinų ir patikimų įrodymų patvirtinančių jo teiginius, kad savaitgaliais teko priimti statybines medžiagas ir dėl to vykti į statybos objektą, ar kad nebūdavo suteikiamos fiziologinės ar pietų pertraukos ar, kad per pietų pertraukdavo, jam skambindavo tiekėjai, ką anot ieškovo patvirtina skambučių išklotinės. Pažymėtina, kad ieškovo telefono gautų ar atliktų skambučių išklotinė neįrodo ieškovo dėstomų aplinkybių, kadangi iš jos nematyti, jog skambinta būtent tais klausimais, kuriuos nurodė ieškovas.

Byloje duomenų išvadai, kad ieškinyje nurodytomis dienomis ieškovo tiesioginis vadovas R. Š. ar administracijos vadovas būtų nurodęs ieškovui dirbti viršvalandinius darbus, nepakanka. Liudytojo A. Č., kuris dirbo ginčo objekte stogdengių vadovu, parodymai, kad buvo porą kartų kai iš statybos objekto išėjo 17.10 val., nesudaro pagrindo spręsti, kad objekte ieškovo nurodytais laikotarpiais buvo dirbami viršvalandžiai ir juos faktiškai dirbo ieškovas.

Teismas sprendžia, kad vien remiantis ieškovo liudytojų parodymais, kurie ne visada sutampa su paties ieškovo paaiškinimais, bei byloje pateiktais ieškovo rašytiniais įrodymais (telefono skambučių išklotinėmis), nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas dirbo ne taip, kaip buvo susitarta darbo sutartyje, o jo visas dirbtas darbo laikas nebuvo apskaitytas bei už jį nebuvo tinkamai atsiskaityta (CPK 178 str., 185 str.). Nors atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai (Č. K., A. Č., L. J., G. B., R. M., R. Š.) yra atsakovės filialo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir filialo vadovas, nenustačius, kad jų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ar jie skirtingai interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jie yra melagingi ir jais negali būti remiamasi priimant procesinį sprendimą (CPK 12 str., 178 str. 185 str.). Be to, visų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai vertintini visų byloje surinktų duomenų, be kita ko, ir ieškovo prašymu apklaustų liudytojų parodymų, kontekste.

Teismo nuomone, ieškovas gerai žinojo savo pareigas ir jam priskirtas funkcijas. Ieškovas nepateikė teismui neabejotinų įrodymų, pagrindžiančius jo reikalavimus (CPK 178 str.). Aplinkybės, kad ieškovas galimai nesilaikė darbdavio nustatyto darbo laiko režimo, nėra pagrindas tai pripažinti darbu poilsio dienomis ar viršvalandžiais ir priteisti už tai darbo užmokestį (DK 111 str., 119 str., 122 str.). Teismo nuomone įeinančių, išeinančių skambučių išklotinės, nesant kitų įrodymų, ar tai, kad teismui kelia abejonių liudytojo R. Š. parodymai dėl jo santykių su ieškovu, nėra pakankami įrodymai nagrinėjamu atveju konstatuoti viršvalandinį darbą ir darbą poliso dienomis bei konstatuoti, kad atsakovė klaidingai vedė darbo laiko apskaitą.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (1000 Eur atstovavimo išlaidų) neatlygintinos (CPK 93 str.). Ieškovui grąžintinas AB „Swedbank“ 2018 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas ir nepanaudotas 180 Eur avansas liudytojų išlaidoms atlyginti.

Iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 413 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,30 Eur (trylika eurų ir 30 ct) pašto išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui S. K. 2018 m. rugsėjo 17 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 180 Eur avansą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.