Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.Č, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) :

1) 2001-08-20 Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR 1961 m. BK 271 str. 1d., 2 d., 3 d., 42 str. laisvės atėmimu 1 metams , pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m;

2) 2002-02-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR 1961 m. BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d.. laisvės atėmimu 1 metams su turto konfiskavimu už 500 Lt.. Pritaikius LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

3) 2002-02-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR 1961 m. BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.;

4) 2002-12-24 Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 1961 m. 271 str. 2 d., 241 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. su 1/10 turto konfiskavimu;

5) 2005-07-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn.;

6) 2005-11-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.;

7) 2006-07-26 Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.;

8) 2007-01-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn., paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2007-06-29, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;

kaltinamas dėl dviejų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

A. Č. laikotarpiu nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio iki 2009 metų vasario mėnesio, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete M. S., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, nurengęs nukentėjusiajai M. S. rūbelius bei nusismaukęs savo kelnes ir apatines kelnaites, savo varpa lietėsi prie mažametės M. S. sėdmenų bei kišo savo varpą jai tarp sėdmenų prie išeinamosios angos, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete M. S..

taip pat jis, laikotarpiu nuo 2009 metų vasario mėnesio iki 2009 metų spalio mėnesio, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete M. S., gim. 2003-02-02, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip du kartus nurengęs nukentėjusiajai M. S. rūbelius, nusismaukęs savo kelnes ir apatines kelnaites, savo varpa lietėsi prie mažametės M. S. sėdmenų bei kišo savo varpą jai tarp sėdmenų prie išeinamosios angos, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete M. S..

Kaltinamojo A. Č. nusikalstama veika yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios M. S. parodymais , jos atstovės – mamos M. S., liudytojų parodymais, specialistų išvadomis , kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis A. Č. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino, jis neigia tenkinęs lytinę aistrą su savo mažamete dukra, nurodo, kad ji galėjo jį apkalbėti dėl to, kad yra mačiusi , kaip jis bučiavo kitą moterį, turėjo su ja lytinius santykius .Taip pat dukra galėjo ant jo pykti ir jį apkalbėti, kadangi jis buvo griežtas su ja, yra baudęs už jos netinkamą elgesį su mama, su mažuoju broliuku, Dukra galėjo matyti, kai jis seksualiai bendravo su jos mama, jo sugyventine M. S., dėl to žinojo, kaip vyksta lytiniai santykiai . Ne kartą jis yra prausęs dukrą, nes sugyventinė M. S. dėl didelio kraujo spaudimo negalėdavo ilgai išbūti pasilenkusi , tačiau tai jis darydavo, esant kartu ir sugyventinei M. S.. Nėra buvę, kad jis praustų mergaitę, nesant sugyventinės. Tai, kad dukra išgalvojo istorijas apie jį, dėl ko jam pareikšti kaltinimai, patvirtina ir tai, kad vėliau ji nuo savo parodymų atsisakė, nurodydama, jog sakė netiesą.

Kaltinamasis A. Č., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad savo kaltės dėl mažametės M. S. prievartavimo nepripažįsta bei paaiškino, kad prieš 8 metus susipažino su M. S.. Jis su pastaraja gyveno kartu, tačiau iki šiol jie yra nesusituokę. M. nuo jo pastojo, jų dukra M. S. gimė jam atliekant bausmę. Iš pataisos namų jis grįžo, kai dukrai buvo 2 metukai. Jis stengėsi būti griežtu, geru tėvu, uždirbti šeimai pinigų. Visi trys gyveno M. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po sūnaus E. Č. gimimo 2008 m. vasarą jie išvažiavo pagyventi kaime(duomenys neskelbtini). Gyveno kaip normali šeima, jis prižiūrėdavo vaikus. Būdavo, kad M.išeidavo su reikalais į parduotuvę ar kitur ir palikdavo jam prižiūrėti abu vaikus. Jis prausdavo M. ir E., nes M. turi problemų su spaudimu, dėl to negali būti pasilenkusi. Gyvenant kaime, jie išleisdavo M. vieną į lauką pažaisti su kaimo vaikais. Po ko M. pradėjo kalbėti keistus dalykus. Kartą grįžusi, M. garsiai pasakė, kad ant kalniuko mergaitė su berniuku dulkinasi. Jis pasisiūlė eiti kartu su M.pažiūrėti kas ten vyksta. Nuėjus su M. ant kalniuko, ten nieko nerado. P. M. iš kur pastaroji žino tokius žodžius- “dulkinasi“, pastaroji atsakė, kad iš kiemo vaikų. Būnant kaime bei Vilniuje, jie keturiese gyveno vieno kambario bute, todėl jis mano, kad M. galėjo matyti kaip jis su M. lytiškai santykiauja., nors jis ir saugojosi, kad pastaroji nematytų ir žiūrėjo, kad dukra miegotų, bet galėjo būti, kad pastaroji matė. Kaime visi miegojo atskirose lovose, t.y. jis su M. vienoje lovoje, E.-vaikiškoje, o M.kitoje lovoje, bet tame pačiame kambaryje. Būnant kaime, M. kartą jo paklausė, kodėl jis lenda prie M.. Lindimą, M. įvardijo kaip mylėjimąsi su dukra. J. M. atsakė, kad taip nebuvo. M. teigė, kad pastarajai apie tai pasakė M., kad neva, kai pastaroji išeina į parduotuvę, jis mylėjosi su M.. Jie į Vilnių iš kaimo grįžo gyventi 2009 m. pavasario pradžioje. 2009 m. spalio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, M. vėl pradėjo sakyti, kodėl jis lenda prie M.. M. nepaaiškino, kaip jis prie M.lenda, bet jis suprato, kad kalbama apie seksualinį prievartavimą. Jis dėl šių žodžių supyko, liepė mergaitę nuvesti pas medikus, kad šie apžiūrėtų M. ir pasakytų, kad jis pastarajai nieko nepadarė. (I t., b.l. 123-127, 130-131)

Kaltinamasis A. Č. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo , tačiau tai nuneigia byloje surinkti įrodymai :

Nukentėjusioji M. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją , patvirtino , kad jos tėvas- kaltinamasis A. Č. seksualiai ją prievartavo kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis :

Ji parodė , kad 2009 metų žiemos- rudens laikotarpiu , mamai išėjus į parduotuvę, jos tėtis jų bute vonioje, nurengęs jai rūbelius, pats atsismaukęs kelnes ir kelnaites, iš nugaros pusės savo sukietėjusiu lytiniu organu ( jos vadinamu „agurku“) lietė jai tarp sėdmenų išeinamąją angą , jai buvo nemalonu, ji vos dėl to neapsivėmė, tai buvo apie du kartus. Po to iš tėčio „agurko „ išbėgdavo „lietus „. Apklausos metu ji nupiešė ovalo formos vonią, kurioje stovi žmogeliukas ilgais geltonais plaukais surištais į kasą, šalia šio žmogeliuko stovi kitas žmogeliukas su ties juosmeniu nupieštu išsikišusiu pailgu ovalios formos mėlynos spalvos daiktu, kuriuo jis liečiasi prie pirmo žmogeliuko. Mergaitė paaiškina, kad tas žmogeliukas su atsikišusiu daiktu yra jos tėtis, kad viskas vyksta, kai mama išeina į parduotuvę, o brolis būna lovytėje, kad ji būna nuoga, o tėtis su rūbais. Psichologei pateikiant nuogo berniuko bei mergaitės piešinukus, M. S. piešinėlyje, kuriame pavaizduotas berniukas parodo, kad jos tėtis yra berniukas, o pavaizduotus berniuko lytinius organus apibūdina kaip tėčio agurkas. M. S. teigia, kad tėtis jai lietė su savo agurku. Paprašyta parodyti ant paveikslėlyje pavaizduotos nuogos mergaitės vietą, kurią jai lietė tėtis, M. S. geltonu pieštuku nuspalvina nupieštos mergaitės sėdmenis. Paklausta kaip jautėsi, kai tėtis jai taip darė, mergaitė atsakė, kad blogai, vos neapsivėmė. Paprašyta papasakoti viską iš eilės, mergaitė teigia, kad eina maudytis į vonią viena, būna nuoga, tada į vonią ateina tėtis su maike ir kelnėmis, nusimauna visai kelnes. M. S. teigia, kad tėtis ją prausdavo ir su agurku liesdavo tik Žirmūnuose vonioje. Bandant išsiaiškinti kiek kartų ją tėtis prausdavo, teigia, kad tėtis ją prausė kartą į mėnesį, o mama- kartą į savaitę. Paklausta kiek kartų tėtis jai liesdavo su agurku, mergaitė teigia, kad kartą per mėnesį. M. S. apklausos metu paprašyta parodyti kokio dydžio yra tėčio agurkas, ima pieštuką ir ant lapo nupiešia ovalo formos apskritimą maždaug 2 cm. ilgio ir 1 cm. pločio. Paklausta ar tėčio agurkas visą laiką buvo vienodo didumo ar skirtingas, mergaitė atsakė, kad skirtingas, bei teigdama, kad būdavo ir toks ant lapo nupiešia didesnį ovalo formos apskritimą maždaug 5 cm. ilgio ir 2 cm. pločio. M. S. paklausta ar žino koks yra tėčio agurkas-minkštas ar kietas, teigia, kad kietas. Paklausta ar iš tėčio agurko kas nors išbėgdavo, M. S. paaiškino, kad lietus, nupiešdama lašelio formos figūras. Paprašyta patikslinti iš kur išbėgdavo, mergaitė pieštuku palietė nupieštą ovalo formos apskritimo galą ir teigė, kad iš šios vietos išbėgdavo ir nubėgdavo į vonią. Paklausta kiek to lietaus būdavo, mergaitė paaiškino, kad būdavo vienas, du trys, keturi “lietūs”. Paklausta ar kiekvieną kartą “lietus” iš tėčio “agurko” išsiliedavo, kai šis ją liesdavo, M. S. atsakė teigiamai. ( I t., b.l. 17-28).

Tai, kad kaltinamasis A. Č. seksualiai prievartavo savo mažametę dukrą, iš dalies savo parodymais patvirtino nukentėjusiosios M. S. mama- jos atstovė teisme M. S., apie tai sužinojusi iš dukros pasakojimų, nurodydama , jog ji gyvena vieno kambario bute, adresu Žirmūnų g. 117-79, Vilniuje, kartu su savo vaikų tėvu- kaltinamuoju A. Č., su kuriuo ji nėra susituokusi, bei dviem mažamečiais vaikais: M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas yra A. Č., su juo ji gyvena gyvena apie 7 metus. (duomenys neskelbtini) gimimo, jie visi išvažiavo gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini) Ten pagyveno daugiau kaip pusę metų. Ji A. Č. pasitikėjo ir eidama į parduotuvę, palikdavo vaikus pastarojo priežiūrai. Kadangi šis namas buvo be patogumų ir jai gyventi kaime nepatiko, tai visi 2009 metų vasarį grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) g., esantį butą. Gyvenant Vilniuje, praėjus maždaug porai mėnesių nuo grįžimo iš kaimo, jos dukra M., A. Č. nebūnant namie, pasakė vieną dalyką, kuriuo ji iš pradžių nepatikėjo. Dukra pasakė, kad gyvenant Jašiūnų kaime, jai išėjus į parduotuvę, o mergaitei likus namuose su broliu ir tėčiu, tėtis pastarajai nuėmė “triusikus” ir kišo savo “agurką“ į užpakalį. Ji suprato, kad M. „agurku“ pavadino A. Č. lytinį organą. Ji buvo nustebusi, iš pradžių dukterimi nepatikėjo ir smulkių detalių neklausinėjo, tačiau apie tai užsiminė A. Č.. Šis išgirdęs pasakojimą, pasakė, kad ji durna, kad pastarasis taip negalėtų padaryti su dukra. Ji nežinojo, kuriuo tikėti: ar vyru ar dukra. Po to, jei kada kur išeidavo ir su A. Č. palikdavo dukrą, grįžusi pastoviai klausdavo savo dukros, ar jis pastarajai nieko nedarė. Į policiją nesikreipė, nes nebuvo įsitikinusi ar tai ką pasakoja dukra yra tiesa, tačiau pastoviai apie tai galvojo. Tuo metu A. Č. jos pradėjo prašyti, kad ji su pastaruoju santykiautų analiniu būdu, tačiau ji nesutiko, tada ji pamanė, kad gal dukra sakė jai tiesą. A. Č. lytiškai buvo itin aktyvus, ji niekada negalėdavo atsakyti lytškai su juo santykiauti , jei ji nenorėdavo lytinių santykių ir apie tai pasakydavo jam, šis labai supykdavo, netgi ją mušdavo ir vis tiek liepdavo lytiškai santykiauti. 2009 metais rugsėjo mėnesį dukra M.pradėjo lankyti E. P. pagrindinę mokyklą. 2009 metais spalio mėnesį, dienos ji tiksliai neprisimena, M. buvo mokykloje, o kai grįžo iš jos, namuose buvo tik A. Č.. Ji su savo sūnumi Ernestu buvo kažkur išėjusi. Kaip jau minėjo, ji pastoviai galvodavo apie dukters pasakytus dalykus dėl seksualinio prievartavimo, dėl to grįžusi ir pamačiusi, kad M. yra tik su A. Č., pastarajam negirdint, M. paklausė ar tėtis prie pastarosios lindo. M. atsakė teigiamai. M. pasakė, kad prausiant, tėtis pastarajai vėl darė tą patį. M. tą kartą neįvardijo, ką tėtis darė, tačiau ji suprato, kad šis vėl kišo savo lytinį organą. Ji nedrįso dukters daugiau ko nors klausinėti. Iš dukters būsenos supratusi, kad pastaroji yra įbauginta, kadangi mergaitė prašė jos, kad tik ji nieko nesakytų A. Č.. Duktė pasakė, kad tėtis ją užmuš jei ši kam nors apie tai papasakos. Ji ir vėl bandė apie tai su A. Č. pakalbėti, tačiau šis vėl išvadino ją durna, labai įsiuto, sakė, kad gali vaiką nuvežti pas gydytojus apžiūrai. Ji vėl neišdrįso kreiptis į policiją, be to nežinojo kur kreiptis. Taip pat bijojo, kad A. Č., apie tai sužinojęs jos nesumuštų, nes ne kartą prieš ją yra smurtavęs. 2009-11-12 ji buvo mokykloje, kurią lanko jos dukra M., kur kalbėdama su pastarosios auklėtoja I. B., prasitarė pastarajai, kad jos dukra M. yra minėjusi apie A. Č. atliekamus seksualinės prievartos veiksmus. Kai A. Č. jau buvo suimtas, dukra pradėjo sakyti, jog jis jai nieko nedarė. Ji neigia dariusi kokį tai poveikį dėl jos parodymų keitimo, nurodo, kad , jos manymu, dukra apie jos sugyventinio veiksmus jos atžvilgiu sakė tiesą.

Liudytoja I. B. savo parodymais patvirtino, jog kaltinamasis A. Č. seksualiai prievartavo nukentėjusiąją M. S. , savo parodymuose nurodydama , kad ji dirba E. P. pagrindinėje mokykloje ir yra 1A klasės mokytoja-auklėtoja, nukentėjusioji šią klasę pradėjo lankyti nuo 2009 metų rugsėjo mėn..- 2009-11-12 pokalbio su M. S. motina M. S. jai prasitarė, kad M. tėvas prie mergaitės lenda ir paaiškino, kad M. yra sakiusi, jog kai tik M. S. išeina į parduotuvę ir namuose su vyru palieka M., šis pastarajai numauna apatines kelnaites ir kiša savo “agurką” mergaitei į užpakalį. Kadangi tokioje situacijoje ji buvo pirmą kartą, todėl pasimetė ir daugiau smulkmenų M. S. neklausinėjo. Pati mergaitė apie galimą seksualinę prievartą jai nepasakojo. Ji M. S. pasakė, kad tylėti negalima, kad reikia kur nors dėl to kreiptis. Ji apie tai papasakojo ir mokyklos socialinei pedagogei A. J..

Liudytoja I. N., VšĮ Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro medicinos psichologė, 2009-12-21 iki 2009-12-29 Vaiko raidos centre bendravusi su centre besigydančia nukentėjusiąja M. S., gim. 2003-02-02., patvirtino, jog mergaitė yra patyrusi seksualinę prievartą. Ji buvo paguldyta įtarus, kad ši iš savo tėvo patyrė seksualinę prievartą, jai teko dirbti su šia mergaite. Iš policijos įstaigos buvo gauta informacija, kad M. keičia parodymus, ji turėjo įvertinti pastarosios intelektinius gebėjimus. M. intelektiniai gebėjimai išsivystę netolygiai, t.y. verbaliniai gebėjimai žymiai aukštesni už neverbalinius gebėjimus. Tai reiškia, kad mergaitė turi mokymosi sunkumų, kad nesugeba planuoti, numatyti pasekmių, sekos ir laiko. Jos nuomone tokius intelektinius gebėjimus gali įtakoti paveldimumo veiksniai arba organiniai smegenų pakenkimai. Konsultacijos metu, M. paklausus, ar ši žino dėl ko pas juos atvyko, mergaitė atsakė, kad atvyko į skyrių, nes turi išlaisvinti tėtį, kuris sėdi “ kalėjime”. Paklausta, kodėl pastarosios tėvas sėdi “ kalėjime”, mergaitė pasakė, kad tėtis pavogė telefoną ir vos neišprievartavo mamos. Paklausta kaip galima padėti tėčiui, mergaitė pasakė- „aš pasakysiu, kad taip su manimi nebuvo ir mama man nupirks didelę barbę“. Vieno pokalbio metu M. tiesiogiai paklausus, kaip tėtis su ja elgėsi, pastaroji atsakydama į klausimą, pradeda gėdytis, slepia po megztinio kakliuku savo veidą ir sako, kad tai labai juokinga. Paprašius pasakyti, kas M.i juokinga, ši atsakė, kad tėtis įkišo” agurką “pastarajai į užpakalį. Paklausus, iš kur tėtis gavo tą agurką, M. parodė sau į tarpkojį, teigdama, kad ten pas tėtį yra “agurkas”. Ji mano, kad M. patyrė seksualinę prievartą, tačiau šiuo metu M. S. mama garsiai diskutuoja dėl susiklosčiusios situacijos, pastaroji minėjo kad grįžęs tėvas gali su mergaite susidoroti. Iš M. motinos kalbų, ji suprato, kad pastaroji yra pasimetusi, lyg ir nepalaiko nei vienos, nei kitos pusės ir vis kalba, jog bijo mergaitės tėvo. Pati M. S. greitai pasiduoda kitų įtakai, dėl to mergaitę galima greitai perkalbėti bei įteigti savo nuomonę.

Liudytoja I. B., nukentėjusiosios M. S. mamos M. S. pažįstama, bvuusi kaimynė, patvirtino, jog 2009 metais vasarą, ji tiksliai mėnesio neprisimena, būnant pas ją svečiuose M. S. su savo dukra M., pastaroji be jokios priežasties savo iniciatyva pradėjo pasakoti, kad šios tėtis, kai mama būdavo parduotuvėje , pastarąją vonioje prausdamas kišo savo „agurką“ pastarajai į užpakalį. Ji suprato, kad M. „agurku“ pavadino savo tėčio – A. Č. lytinį organą. Iš M.pasakojimų, ji suprato, kad A. Č. pastarajai taip darė daugiau nei vieną kartą. Ji nedrįso M. daugiau klausinėti, nes buvo šokiruota. Ji M.i liepė ką nors daryti, reaguoti į M.pasakojimus, kad neįvyktų kas nors daugiau. M. jai atsakė, kad bandė su A. Č. apie tai pasikalbėti, tačiau šis viską neigė, sakydamas, kad M. pati viską prisigalvojo. M., jai tą pasakodama , nupiešė vonią, kur pagal ją tėtis jai kišo agurką į užpakaliuką, piešinyje ji pavaizdavo save kaip mergaitę, už jos nugaros nupiešė berniuką kaip tėvelį , pavaizadvo jo lytinį organą, besiliečiantį jai iš nugarosprie užpakaliuko.

Liudytoja A. K., nukentėjusiosios M. S. mamos M. S. draugė , patvirtino, kad 2009 metais vasarą, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, jai būnant svečiuose pas savo seserį I. B. , kur svečiavosi ir M. su savo vaikais M. bei Ernestu, jai būnant lauke su sesers mažuoju vaiku, prie jos priėjusi M. savo iniciatyva pradėjo papasakoti, kad kartą kai ėjo į tualetą, kartu į tualetą užėjo ir jos tėtis A. Č., kuris pastarajai su savo „agurku“ trynėsi palei užpakaliuką. Iš M.kalbos, ji suprato, kad „agurku“ mergaitė vadina savo tėčio varpą. M. paminėjo, kad tėtis taip darydavo, kai mamos nebūdavo namuose. Iš M. žodžių suprato, kad tėtis taip darė ne vieną kartą.. Jos sesuo I. B. jai sakė, kad M. jai irgi pasakojo tą patį . P. M. jai ne kartą yra minėjusi, kad nesutaria su A. Č. dėl to, jog šis dažnai nori lytinių santykių, o kai M. atsisako lytiškai santykiauti, tai šis dėl to labai pyksta ir dėl to kyla konfliktai.

Tai, kad kaltinamasis A. Č. seksualiai prievartavo nukentėjusiąją M. S., patvirtino liudytoja L. S., nukentėjusiosios M. S. mamos mama, nurodydama, jog apie tai žino iš savo anūkės Marijanos , kuria ji tiki, pasakojimų. Ji parodė,kad jos dukra M. S. gyvena su sugyventiniu A. Č. bei dviem nepilnamečiais vaikais, jie nėra susituokę. M. ne kartą atvažiavusi pas ją skundėsi, kad A. Č. pastarąją muša, o muša dėl to, kad M. nesutinka su šiuo lytiškai santykiauti. M. su šeima sunkiai vertėsi, dėl to buvo išnuomoję kambarį Žirmūnų g., o patys gyveno ir Šalčininkuose, ir pas ją bute. 2009 metais ji buvo išvažiavusi į Angliją, o jos bute trumpai gyveno M. su savo šeima. Grįžus iš Anglijos, ji bendraudama su M., iš pastarosios išgirdo, kad tėtis pastarajai su savo “agurku” po užpakaliuką vedžioja. Ji iš pradžių nesuprato, apie ką M. pasakoja, dėl to mergaitės paklausė- kokį “agurką”, o ši atsakė- “nu tu ką, močiute, nežinai”. Ji pasimetė, negalėjo tuo patikėti, dėl to mergaitės daugiau neklausinėjo. Ji iš karto paskambino M.i, kurios paklausė, kas vyksta, kodėl M. tokius dalykus pasakoja. M. atsakė, kad pati seniai įtaria, kad A. Č. kažką negero daro su M.. Jai kalbantis apie tai su A. Č., šis teigė, kad nieko nebuvo, tačiau ji juo netiki , nes jis nuolat meluodavo. Ji tiki anūke, kuri ne kartą pasakojo, ką jos tėvelis darė su ja. A. Č. yra itin aktyvus lytiškai, jis versdavo jos dukrą lytiškai santykiauti netgi miegant tam pačiam kambaryje kitiems asmenims, laiptinėje ir pan. Liudytoja A. C. , nukentėjusiosios M. S. mamos M. S. gera pažįstama, patvirtino, kad apie tai, jog A. Č. seksualiai prievartavo dukrą M., jai žinoma iš pastarosios pasakojimų. Ji parodė, kad 2008 m. žiemą jai teko kartu gyventi su pastaraisiais L. S., kai ši buvo išvykusi gyventi į užsienį, bute. Butas yra vieno kambario, dėl to ji, M. S. , jos sugyventinis A. Č. bei jų vaikai Ernestas ir M. gyveno viename kambaryje. Gyvenant kartu, M., norėdama kur nors išeiti, visada jos klausdavo, ar ji niekur neis. Ji nesuprato, dėl ko M. jos taip klausdavo. Paklausus dėl ko ši taip klausia, M. atsakė, kad bijo M.palikti vieną su A. Č.. Paklausus kodėl bijo, M. atsakė, kad įtaria, jog A. Č. gali prie M. lįsti. Ji Majos daugiau apie tai neklausė, nes pamanė, kad tai yra ne jos reikalas. Vieną kartą, kai ji buvo viena su M. namuose, pastaroji pasakė, kad kai M. su tėvais M., A. Č. ir broliu E. gyveno kaime, rajone, ir mama tuo metu buvo išėjusi į parduotuvę, tėtis M. liepė čiulpti šio lytinį organą. Ji M.i apie tai buvo užsiminusi, tačiau moteris numojo ranka ir pasakė, kad iš A. Č. galima visko tikėtis..

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-01 išvadų matyti, kad nukentėjusioji M. S. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jai konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje. M. S. negalėjo pilnai suprasti jos atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdžio, ji negalėjo ir šiuo metu negali suprasti jų reikšmės, todėl negalėjo aktyviai priešintis tiems veiksmams. M. S. sugeba teisingai suvokti byloje nagrinėjamo įvykio konkrečias faktines aplinkybes (vieta, paros laikas, įvykio dalyviai, jų veiksmai) bei gali jas atgaminti, tačiau mažametei M. S. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, apklausose bei teismo posėdyje. M. S. būdingas polinkis fantazuoti atitinka jos amžiaus tarpsnį ir netrukdo jai atskirti tiesą nuo melo. M. S. būdingas įtaigumas, paklusnumas, ypatingai jai reikšmingiems žmonėms. Šiuo metu M. S. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje (t.1 b.l. 66-68).

Tai, kad nukentėjusioji M. S. patyrė sesksualinę prievartą ir kad tai su ja darė jos tėvas- kaltinamasis A. Č., patvirtina teismo psichiatrė-ekspertė Vida Kilikevičienė, savo parodymais nurodžiusi , jog nukentėjusiosios tyrimo rezultatai rodo, jog mergaitė buvo seksualiai išnaudojama Tyrimo metu nukentėjusioji M. S. buvo pradėjusi neigti, kad jos tėtis A. Č. ją seksualiai išnaudojo , tačiau tyrimo eigoje , artimesnio kontakto metu mergaitė vėl detaliai pasakojo , ką konkrečiai su ja darė tėtis : “mano tėtis įkišo man “agurką “ į užpakalį “. Jos parodymų pakeitimas susijęs su nerimu dėl mamos savijautos , tėvo grąžinimo į šeimą , ji sako, kad gali padėti tėčiui, kuris dabar sėdi kalėjime , pasakydama, kad su ja taip nebuvo ir kad mama nupirks didelę barbę. Artimesnio kontakto metu mergaitė džiaugiasi , kad tėtis negrįš iš kalėjimo .. paklausus kodėl, ji papasakoja “tėtis lietė savo “agurku” mane iš nugaros”.

2009-11-13 E. P. pagirndinės mokyklos rašte Nr. 2.4.-264 nurodoma, jog jų mokykloje mokosi M. S.,. 2009-11-12 M. S. motina prasitarė, kad jos sugyventinis tvirkina jos dukrą. M. S. mamai papasakojo, kad viskas vyksta tada, kai mama išeina į parduotuvę, tada tėtis liepia mergaitei nusimauti kelnaites ir jai į užpakalį kiša savo „agurką“ (I t., b.l. 5).

2009-12-07 VšĮ „Vaiko namas“ rašte Nr. 14.316-110 dėl nukentėjusiosios M. S. psichologinės būsenos įvertinimo nurodyta, kad M. S. papasakojo, kad jos tėtis savo lytiniu organu (jos vadinamu „agurku“) liesdavo jos užpakalį. M. S. papasakojo, kad viskas vykdavo vonioje, kai ji eidavo maudytis, o mama tuo metu būdavo parduotuvėje. Taip pat šiame rašte konstatuojama, kad M. S. turimos seksualinio pobūdžio žinios viršija jos amžiui būdingas normas. (I t., b.l. 30)

VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro pateiktas išrašas iš ligos istorijos Nr. 933 L, kuriame nurodoma, kad M. S. diagnozuota: Įtariama seksualinė prievarta Z 61.4. Emocijų sutrikimas vaikystėje F 93.8. Specifinis tarimo sutrikimas F 80.0. Nepatikslintas mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimas F 81.9. Iš specialistų komandos išvados matyti, kad mergaitė prieinama kontaktui, iš pradžių kiek įsitempusi, nerimastinga, vėliau pati siekia prieraišaus bendravimo, džiaugiasi jai skiriamu dėmėsiu. Geba tikslingai atsakyti į elementarius klausimus, pasakojimo gebėjimai prasti, stokojantys rišlumo, didelis polinkis fantazuoti, pasiduoti kitų žmonių įtakai. Užsiėmimų pradžioje neigia bet kokią patirtą seksualinę prievartą, tačiau prasitaria, kad gali padėti tėčiui, kuris sėdi kalėjime, pasakydama- „kad taip su manimi nebuvo ir mama man nupirks didelę barbę“. Vėliau užmezgus artimesnį kontaktą, mergaitė labai nerimastingai, gėdydamasi pasako- „mano tėtis įkišo agurką man į užpakalį“. Rodydama sau į tarpkojį, patikslina kur pas tėtį agurkas. ( I t., b.l. 34-35)

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. Č. pateiktame kaltinime inkriminuotas jo nusikalstamų veiksmų aplinkybes patvirtina aukščiau aptartų įrodymų visuma. Teismas, vertindamas įrodymus, mano , kad nukentėjusiosios M. S. parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis ir jais netikėti nėra pagrindo. Teismas, vertindamas jos parodymus, kaip patikimą įrodymų šaltinį, atkreipia dėmesį į tai, kad ji tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur dalyvavo psichologas , pats kaltinamasis su gynėja, nukentėjusiosios M. S. jos atstovė pagal įstatymą , tiek pasakodama apie tai, ką su ja daro tėtis, kitiems asmenims- mamai, bylos liudytojams, detaliai, kiek galima laukti iš tokio amžiaus asmens, pasakojo, ką su ja darė tėvas, jos nurodytos aplinkybės sutampa, su asmenų, kuriems ji pasakojo , nurodytomis aplinkybėmis, tai patvirtina jos parodymų teisingumą. Be šių įrodymų jos parodymų teisingumą patvirtina jos asmenybės tyrimas Vaikų raidos centre, teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizės metu , ekspertės apklausoje nurodyti duomenys. Byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji M. S. yra linkusi fantazuoti , tą patvirtina jos mokytoja I. B., tai konstatuojama ir teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadose, tačiau jose nurodyta, kad polinkis fantazuoti atitinka jos amžiaus tarpsnį , bet tai jai netrukdo atskirti melo nuo tiesos (t.1 b.l. 68).Tai įvertinus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios M. S. parodymai apie jos tėčio- kaltinamojo A. Č. veiksmus prieš ją , nėra jos fantazijos vaisius , kad visa tai vyko jos nurodytomis aplinkybėmis, jos parodymų pakeitimas yra susijęs su jai svarbaus asmens – mamos M. S. rūpesčiais dėl sugyentinio suėmimo, noro pagelbėti mamai susigrąžinti į šeimą sugyventinį, nes iš tyrimo eigos matyti, kad jos mama M. S. , lyg ir tiki dukros pasakojimais, tačiau lyg ir nori padėti sugyventiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusiosios mama M. S. buvo suinteresuota padėti sugyventiniui ir siekė kitokių dukros parodymų, patvirtina jos ir kaltinamojo A. Č. susirašinėjimų turinys ( t. 1 b.l. 179-183). Nukentėjusioji M. S., tiriant ją ekspertams, aktyviai neigė jos tėvo seksualinį prievartavimą , tačiau dėl savo amžiaus ir nepatyrimo , aiškinantis jos parodymų keitimo priežastis, ji nesugebėjo nuslėpti tokių parodymų keitimo priežasties , pripažino , jog jos mama nori išgelbėti tėtį, kadangi šeimoje trūksta pinigų , vėliau , esant artimesniam kontaktui, nukentėjusioji vėl grįžta prie savo parodymų, ką su ja iš tikrųjų darė tėtis.(t.1 b.l. 66-68). Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusioji M. S. žino, kas tai yra sesksas, supranta, kad tai, ką su ja darė tėvas yra blogai, tačiau jos žinios apie tai yra menkos, juolab apie analinį seksą, kurį imitavo kaltinamasis A. Č., todėl nėra logiška, kad ji sugebėtų apkalbėti savo tėvą , nurodydama tokias įvykio aplinkybes, kurių pagal savo amžiaus suvokimą , ji negalėtų žinoti, jei jų nebūtų patyrusi. Nukentėjusioji M. S. kaltinamajam A. Č. inkriminuojamų veiksmų metu buvo tik 5-6 metų, ją apklausinėjant , ją tiriant specialistams ji dar neturėjo 7 metų , todėl nėra įtikinama ir logiška kaltinamojo A. Č. versija, kad jį dukra apkalbėjo, nes buvo supykusi dėl griežto jo auklėjimo ir dėl jo elgesio su mama, kai dukra matė jį buvus neištikimu mamai, išgalvodama su seksu susijusias aplinkybes. .

Nukentėjusiąją M. S. dėl tėvo veiksmų jos atžvilgiu apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas , šios apklausos metu ji nebuvo apklausta apie įvykio , įvykusio 2008 metų rugpjūčio – 2009 metų vasario mėn. laikotarpiu aplinkybes, kurioms esant kaltinamasis A. Č. yra kaltinamas seksualiai prievartavęs nukentėjusiąją M. S. bute, esančiame Saulėtekio g. 32-5 Jašiūnų km. Šalčininkų rajone , tačiau tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis mažametę nukentėjusiąją kaltinamasis A. Č. seksualiai prievartavo , patvirtino savo parodymais liudytoja A. C. , kuriai apie tokius įvykius pasakojo pati nukentėjusioji M. S., tą patvirtina ir nukentėjusiosios M. S. mama M. S., kuriai mergaitė ir papasakojo tą patį dėl įvykio Jašiūnuose, tą netiesiogiai patvirtino savo parodymais pats kaltinamasis A. Č., parodydamas, jog dar gyvenant Jašiūnuose jo sugyventinė M. S. su juo aiškinosi dėl seksulinio priekabiavimo prie dukros M.. Dėl šių motyvų teismas mano, kad šie įrodymai taip pat pagrįstai patvirtina, jog kaltinamasis A. Č. seksualiai prievartavo savo mažametę dukrą ir jam inkriminuotame kaltinime Jašiūnuose nurodytomis aplinkybėmis.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, nukentėjusioji M. S. tiek nusikalstamų veiksmų su ja atlikimo metu , tiek jos apklausos, tiek tyrimo metu buvo 5- netoli 7 metų amžiaus, todėl ji dėl savo mažametystės su ja atliktų nusikalstamų veiksmų laiką nurodė abstrakčiai, tačiau teismas, nustatydamas tokių veiksmų atlikimą, mano, kad kaltinamasis A. Č. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė būten tuo laiku, kurie jam inkriminuoti, tą patvirtina bylos įrodymai, patvirtinantys laiką, kada kaltinamojo šeima su mažamete dukra gyveno, taip pat įrodymai, kada šeima kartu su mažamete nukentėjusiąja grįžo gyventi į Vilnių ir kada paaiškėjo kaltinamojo nusikalstami veiksmai.

Tai įvertinus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. Č. nusikalstama veika dėl dviejų nusikaltimų prieš jo mažametę dukrą kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. : jis tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią kitokio fizinio sąlyčio būdu . Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog kaltinamasis A. Č. savo lytinį organą kišo tarp mažametės dukros sėdmenų prie išeinamosios angos , tai darė, tenkindamas savo lytinę aistrą, kad tokią aistrą patenkino , patvirtino pasiekta ejakuliacija , pagal mažametę nukentėjusiąją , po to iš tėčio “agurko” išbėgdavo “lietus”. Tai, kad nukentėjusioji M. S. agurku vadino tėvo lytinį organą- varpą, patvirtina tiek pats kaltinamasis, tiek jos atstovė pagal įstatymą- mama. Iš bylos duomenų yra žinoma, kad kaltinamasis A. Č. savo nusikalstamais veiksmais, tenkindamas lytinę aistrą, imitavo analinę lytinę sueitį, tačiau byloje nėra duomenų, jog tuo jis būtų nukentėjusiajai padaręs kokius tai sužalojimus. Nagrinėjamu atveju toks analinio lytinio akto imitavimas, susijęs su nukentėjusiosios išrengimu nuogai,savo paties apsinuoginimu, sukietėjusios varpos kišimu tarp mažametės nukentėjusiosios sėdmenų, liečiant išeinamąją angą, yra vertintinas kaip seksualinis prievartavimas, o ne mažametės tvirkinimas. Kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai rodo, kad jis tokiais veiksmais, pasinaudodamas mažametės bejėgiška būkle dėl amžiaus , siekė patenkinti savo lytinę aistrą, o ne ją tvirkinti.

Kaltinamasis A. Č. yra teisiamas devintą kartą ( t. 2 b.l. 1-6) , jo padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų ( Lietuvos Respublikos BK 11 str.)., jis yra baustas administracine tvarka (t. 2 b.l. 195-199). Jis su pertrūkiais dirbo statybinėse organizacijose (t. 2 b.l. 65), nuo 2009-06-15 buvo įsiregistravęs darbo biržoje kaip bedarbis (t. 2 b.l. 68), jis nebuvo registruotas psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitoje , nebuvo gydytas psichiatrijos ligoninėje (t. 2 b.l. 188, 190). Kaltinamojo A. Č. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. Č. nusikalstamų veiksmų pobūdį, į tai, kad nėra duomenų, jog nukentėjusiajai jo nusikalstamais veiksmais būtų sukeltos itin sunkios pasekmės , į jo asmenį apibūdinnačias aplinkybes ir mano, kad kaltinamajam A. Č. skirtina įstatyme už jo padarytas nusikalstamas veikas numatyta bausmė- laisvės atėmimas , nustatant jos trukmę, vertintinos tos pačios aplinkybės ir jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės , mažesnės nei tokios bausmės , numatytos įstatyme už jo padarytas nusikalstamas veikas , vidurkis . Paskirtos bausmės , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d.., bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamasis A. Č. nusikalto, būdamas recidyvistu, teistas aštuonis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumai už tai neišnykę, po paskutinio nuteisimo paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2007-06-29, ir neišnykus teistumui, jis vėl padarė nauųjas tyčines labai sunkias nusikalstamas veikas , todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p., jis pripažintinas pavojingu recidyvistu .

Į kaltinamajam A. Č. paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, kurį kaltinamasis A. Č. išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Iki įsiteisės nuosprendis , kaltinamajam A. Č. paliktina kardomoji priemonė- suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., nusprendė :

A.Č pripažinti kaltu dėl veiksmų 2008 metų rugpjūčio mėn.-2009 metų vasario mėn. laikotarpiu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ;

Pripažinti jį kaltu dėl veiksmų 2009 metų vasario mėn. – 2009 metų spalio mėn. laikotarpiu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., dalinio sudėjimo subendrinus paskirtas bausmes, A. Č. paskirti subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 6 ( šešeriems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p., A. Č. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką A. Č. įskaičiuoti laiką nuo 2009-11-13 iki 2010-06-23. Bausmės pradžią A. Č. skaičiuoti nuo 2010-06-23.

Kardomąją priemonę A. Č. palikti suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo.