Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

išnagrinėjusi nukentėjusiosios S. P. apeliacinį skundą privataus kaltinimo byloje dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kurioje J. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

nukentėjusioji S. P. kaltino J. Š. tuo, kad jis 2007 m. rugpjūčio 11 d., apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), ją tyčia sužalojo. Ji atvyko pas jį į namus išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jos ir jo dėdė A. Š. surašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį J. Š. seseriai I. B.. Nieko jai neatsakęs J. Š. pagriebė aulinį guminį batą ir trenkė jai į kairę ranką. Taip jai buvo padarytas kairės rankos sumušimas ir poodinė kraujosruva kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, nusitiesiančiame į žasto bei dilbio sritis. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl J. Š. padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. l d.

Nukentėjusioji S. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad Skuodo rajono apylinkės teismas vertindamas įrodymus pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Šis pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas įrodymus vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimus, nes kai kurios iš jų įvertino neatsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visetą.

Nukentėjusioji skunde pažymi, kad J. Š. atiduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. l d., nustatančią baudžiamąja atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė –pasireiškia tiesiogine tyčia. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Pagrindinis argumentas išteisinant J. Š. buvo tai, kad kaltinamasis J. Š. neigė, kad būtų ją mušęs, bei nėra liudytojų, kurie būtų matę šį įvykį. Kaip nurodo teismas, liudytojų N. V., J. K., E. R., O. K. G. liudijimai dėl sumušimo laiko, mėlynės dydžio, jos vietos, pobūdžio yra prieštaringi, netikslūs.

Apeliantė teigia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d. numato, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 205, 206 straipsnius objektų, tarp jų ir žmogaus kūno tyrimą, gali atlikti specialistai, turintys reikiamų specialių žinių bei įgūdžių. Specialisto išvada, kaip ir ekspertizės aktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką. Byloje pateikta 2007 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada, kurią pateikė ekspertas Rimantas Petras Pečkus, turintis 37 metų ekspertinio darbo stažą. Šioje išvadoje nurodoma, kad jai padarytas kairės rankos sumušimas ir poodinė kraujosruva kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, nusitiesiančiame į žastą bei dilbį, ir kad šis sužalojimas galėjo atsirasti dėl bukos traumos, sumušus ranką kietu buku daiktu, gali būti, kad nurodytu guminiu batu. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 3 d. 3 p. šis įrodymas teisme neįvertintas. Bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos teismo ekspertas R. P. Pečkus patvirtino savo išvadas dėl jos sužalojimo, t. y. trenkiant guminio bato kulnimi. Tačiau teismas iškraipė eksperto išvadų prasmę, nurodydamas, kad kraujosruva galėjo atsirasti ir virstant su dviračiu arba nuo buitinio pobūdžio traumos, atsitrenkiant į kokį nors baldą. Kaip nurodė ekspertas, kad virstant nuo dviračio ar atsitrenkiant į spintą kontaktuoja alkūnė, petys, plaštaka ir kitos kūno dalys ir virtimo ar griuvimo atveju gaunasi nubrozdinimai.

Liudytoja N. V. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo pas ją atvykusi ir matė mėlynę ant kairės rankos ir kad batu įdaužė J. Š.. Liudytoja I. K. parodė, kad nukentėjusioji, grįžusi iš Apuolės kaimo, parodė jai savo ranką, kuri buvo mėlyna ties alkūne, ir kad pasakė, jog užsipuolė J. Š.. Datos tiksliai neprisiminė, bet nurodė, kad tai galėjo būti liepos, rugpjūčio mėnesiais. O. K. G. taip pat patvirtino mačiusi mėlynę ant rankos, bet neprisiminė, ant kurios rankos, ir kad tai buvo 2007 metų vasara. Šios liudytojos patvirtino sužalojimo faktą, sužalojimas jų buvo įvertintas vizualiai matant kraujosruvą ant rankos. Be to, nuo įvykio praėjo nemažas laiko tarpas, todėl tiksliai nurodyti datą, kada buvau sužalota, joms nebuvo galimybių. Esant šioms aplinkybėms, negalima sutikti su teismo išvada, kad anksčiau nurodytų liudytojų liudijimai dėl sumušimo laiko, mėlynės dydžio, jos vietos, pobūdžio yra prieštaringi, netikslūs.

Nukentėjusioji skunde akcentuoja, kad anksčiau nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimai sukliudė Skuodo rajono apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais (LR BPK 329 str. l d. 4 p.).

Teismo posėdyje nukentėjusioji S. P. ir jos atstovė advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis J. Š. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios S. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis J. Š. 2007 m. rugpjūčio 11 d., apie 12 val. 30 min., Apuolės kaime, Skuodo rajone, tyčia sužalojo nukentėjusiąją S. P.. S. P. atvykus pas kaltinamąjį J. Š. į namus išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jos ir jo dėdė A. Š. surašė buto, esančio Liepojos mieste, Latvijos Respublikoje, dovanojimo sutartį J. Š. seseriai I. B.. Nieko nukentėjusiajai neatsakęs kaltinamasis J. Š. pagriebė aulinį guminį batą ir trenkė nukentėjusiajai į kairę ranką. Taip nukentėjusiajai S. P. buvo padarytas kairės rankos sumušimas ir poodinė kraujosruva kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, nusitiesiančiame į žastą bei dilbį. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skuodo rajono apylinkės teismo padaryta išvada, kad privataus kaltinimo byloje nepakanka įrodymų apkaltinti J. Š., kad jis su batu sudavė S. P. į kairę ranką, todėl J. Š. dėl šio kaltinimo išteisintinas, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje ištirtiems įrodymams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas įrodymus vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimus, nes kai kuriuos iš jų įvertino neatsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visetą.

Dėl specialisto išvados vertinimo

Byloje esančia specialisto išvada Nr.G 1902/07(03) konstatuota, kad S. P. padarytas kairės rankos sumušimas ir poodinė kraujosruva kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje nusitiesiančiame į žastą bei dilbį. Toliau specialistas nurodė, kad šis sužalojimas galėjo atsirasti dėl bukos traumos, sumušus ranką kietu buku daiktu, gali būti, kad nurodytu guminiu batu (b. l. 2).

Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustas teismo ekspertas gyd. R. P. Pečkus parodė, kad S. P. kairės alkūnės tiesiajame paviršiuje buvo stebima poodinė kraujosruva, ji pateikė sveikatos istorijos kopiją, 2007-08-13 buvo apžiūrėta chirurgo, kuris konstatavo, kad jai buvo suduota guminiu batu, diagnozuotas kairiojo žasto sumušimas. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad paėmus už rankos ir pastūmus, nuo spaudimo mažai tikėtina, jog mėlynė atsirastų. Smūgis buvo į alkūnės tiesiamąjį paviršių. Virsdama su dviračiu galėjo susižaloti, bet tikimiausia, kad turėjo gautis nubrozdinimas. Nuo kritimo, žiūrint kaip krentama, kontaktuoja alkūnė, petys, kelis, plaštaka (b. l. 60).

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią specialisto išvadą bei eksperto gyd. R. P. Pečkaus apylinkės teisme duotus parodymus daro išvadą, kad sužalojimas S. P. galėjo būti padarytas tik sumušus ranką kietu buku daiktu, t. y. nurodytu auliniu guminiu batu. Kritimo nuo dviračio atveju sužalojimų lokacija bei pobūdis būtų kitokie, nes, kaip nurodė ekspertas, tokiu atveju kontaktuoja alkūnė, petys, kelis, plaštaka ir ant kūno būtų rasti odos nubrozdinimai. Todėl apylinkės teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvuose padaryta išvada, kad tokia kraujosruva galėjo atsirasti ir virstant su dviračiu arba nuo buitinio pobūdžio traumos atsitrenkiant į kokį nors baldą ar panašų daiktą, yra nepagrįsta, kadangi tokia išvada iš esmės neatitinka eksperto išdėstytos pozicijos bei pagal logikos dėsnius yra mažai tikėtina.

Dėl liudytojų parodymų vertinimo

Liudytojų parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius bei sugebėjimo perduoti išlaikytą informaciją apklausos metu. Šie liudytojo gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, amžiaus, išsilavinimo, profesijos, liudytojo būsenos įvykio metu ir kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant liudytojo parodymus. Vertinant liudytojų parodymus turi būti atsižvelgiama ir į objektyvias aplinkybes – kokiomis sąlygomis tam tikrą įvykį liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė.

Parodymų tikslumui neigiamos įtakos paprastai turi ir ilgas laikas nuo įvykio suvokimo iki parodymų davimo. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimas S. P. padarytas 2007 m. rugpjūčio 11 d., o liudytojai teisme buvo apklausiami 2007 m. spalio 30 d. ir 2008 m. sausio 15 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams ir daug vėliau, visiškai natūralu, jog jie negalėjo visiškai tiksliai prisiminti, kokią dieną matė mėlynę ant nukentėjusiosios rankos. Todėl, nors ir nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, tačiau apylinkės teismas neteisingai padarė išvadą, kad liudytojų N. V., J. K., E. R., O. K. G. parodymai dėl sumušimo laiko, mėlynės dydžio, jos vietos, pobūdžio yra prieštaringi, netikslūs.

Liudytoja N. V. parodė, ji gyvena vieno kilometro atstumu nuo J. Š.. Vasarą, gal prieš pietus, pas ją atvažiavo nukentėjusioji ir parodė mėlynę ant kairės rankos. S. P. ranka buvo mėlyna kaip anglis. Sakė, kad batu įdaužė J. Š. (b. l. 39).

Liudytoja I. K. parodė, jog praeitų metų vasarą, galėjo būti liepos ar rugpjūčio mėn., S. P. grįžusi iš Apuolės k. dviračiu, parodė savo ranką, kuri buvo mėlyna ties alkūne. S. P. sakė, kad ją užpuolė J. Š., jog „Janis įdaužė“, buvo susijaudinusi (b. l. 59).

Taip pat kaip liudytoja apklausta E. R. parodė, jog 2007 m. vasarą buvo sutikusi S. P., kuri sakė, kad J. Š. paleido jai su batu ir taip ją sužalojo (b. l. 60).

Panašiai parodė ir liudytoja O. K. G.. Jos parodymais nustatyta, kad ji susitiko S. P. važiuodama į darbą. Liudytoja ant nukentėjusiosios rankų matė mėlynes, S. P. sakiusi, kad mėlynės po vakarykščio konflikto su J. Š. (b. l. 60).

Taigi S. P. sužalojimo aplinkybes nurodė daug neutralių liudytojų, netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu liudytojos N. V., J. K., E. R. ir O. K. G. būtų davusios labai išsamius, analogiškus bei tikslius parodymus apie senoką įvykį, kurio tiesiogiai nematė, tai kaip tik sukeltų teismui įtarimą, jog liudytojos yra suderinusios parodymus iš anksto, kas rodytų jų suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, pabrėžtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris savo pobūdžiu liudytojoms galėjo nepasirodyti labai reikšmingu įvykiu, todėl labai natūralu ir gyvenimiška, jog praėjus beveik pusmečiui liudytojų parodymai nėra tikslūs.

Nors išteisintasis J. Š. neigia vartojęs fizinę jėgą, teigdamas, kad jis nesudavė nukentėjusiajai, tai paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai. Visiems liudytojams S. P. nurodė, kad jai sudavė J. Š.. Nors šie liudytojai nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai ir nematė visų įvykio aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, S. P. buvo suduota 2007 m. rugpjūčio 11 d., apie 12 val. 30 min.

J. Š. pripažįsta, kad tuo metu, kai atvažiavo nukentėjusioji, jis buvo namuose. Apylinkės teisme jis taip pat nurodė, kad sugriebė S. P. už rankos, liepė jai eiti namo, pastūmė, tačiau ji nepargriuvo, tačiau neigia guminiu batu sudavęs nukentėjusiajai per ranką.

Teismas liudytojų parodymus vertina pagal jų nuoseklumą, išsamumą, logiškumą, parodymų ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis, todėl nors nuteistasis neigia vartojęs fizinę jėgą, t. y. sudavęs guminiu batu per nukentėjusiosios ranką, tačiau iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matosi priešingai. Nors šie liudytojai nebuvo tiesioginiai įvykio liudininkai ir nematė visų įvykio aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jų parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie patvirtinti teismo medicinos specialisto išvada. Išteisintojo teiginys, kad nesudavė S. P., vertintinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

Nukentėjusioji S. P. prašė iš J. Š. priteisti turėtas išlaidas, nes vyko į Klaipėdos ekspertinį skyrių, už kelionę, už ekspertizę 69 Lt, už skundo surašymą 350 Lt, iš viso 451 Lt. Nukentėjusiajai S. P. iš J. Š. priteistina 419 Lt sumokėti už ekspertizę ir advokatui už skundo surašymą. Šios sumos pripažintinos proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 - 106 str.). Kitoms turėtoms išlaidoms nukentėjusioji nepateikė jokių dokumentų, todėl jos nepriteistinos.

Nukentėjusioji S. P. dėl patirto sužalojimo prašė priteisti ir 5000 Lt neturtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str., jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nukentėjusiosios S. P. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris neturėjo jokių sunkių išliekamųjų pasekmių. Pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad neturtinės žalos dydį prašė sumažinti, priteisimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 61). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusioji savo elgesiu išprovokavo kaltinamąjį, prašoma neturtinė žala sumažintina iki 500 Lt.

Skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. J. Š. padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. J. Š. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. Š. nusikaltimą padarė asmeninio konflikto su giminaite metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusioji savo elgesiu išprovokavo kaltinamąjį, tam, kad paveiktų J. Š. laikytis įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, J. Š. skirtina viena iš švelnesnių sankcijoje numatyta bausmė – minimalus laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 24 val. vakaro iki 5 val. ryto (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str.1 d., 2 d., 3 d., 6 d. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

J. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir jį nuteisti laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. vakaro iki 5 val. ryto.

Priteisti iš J. Š. nukentėjusiajai S. P. 419 Lt (keturis šimtus devyniolika) litų proceso išlaidų bei 500 Lt neturtinės žalos.

Nuosprendis neskundžiamas.