- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-01-29
- Bylos Nr.
- N-756-36-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Kategorijos
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. P. 2008 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Komsega“ direktoriui K. M. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁵ straipsnį ir paskirti jam įstatyme nustatyto dydžio baudą. V. P. nurodė, kad jis yra UAB „Komsega“ akcininkas, turintis 33 procentus šios bendrovės akcijų. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalį bei 58 ir 59 straipsnius, per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (t. y. iki balandžio 30 d.) turi būti sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame turi būti apsvarstytas bendrovės vadovo metinis pranešimas ir metinė finansinė atskaitomybė bei paskirstytas praeitų metų pelnas ar nuostolis. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 37 straipsnio 10 dalies 9 punktu, už susirinkimo sušaukimą yra atsakingas bendrovės vadovas. Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. UAB „Komsega“ įstatų 8.1. punkte numatyta, kad apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą skelbiama pranešant kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Bendrovės pranešimai įstatymų nustatytais atvejais (vieši pranešimai) turi būti paskelbti respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“. V. P. nurodė, kad 2008 metais jis negavo jokių pranešimų apie šaukiamą akcininku susirinkimą. Jokių pranešimų apie visuotinį akcininkų susirinkimą nebuvo paskelbta ir dienraštyje „Lietuvos rytas“. V. P. per savo atstovą advokatą V. V. 2008 m. birželio 19 d. raštu kreipėsi su prašymu į bendrovės direktorių K. M. , prašydamas pateikti raštu paaiškinimą dėl kokios priežasties nebuvo sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Tuo pačiu raštu jis prašė pateikti tam tikros informacijos ir bendrovės dokumentų kopijas. Tačiau 2008 m. liepos 21 d. buvo gautas UAB „Komsega“ direktoriaus K. M. raštas, kuriuo V. P. atstovui advokatui V. V. buvo pranešta, kad jo 2008 m. birželio 19 d. prašymas negali būti patenkintas, kadangi jis nėra bendrovės akcininkas. V. P. per savo atstovą advokatą V. V. 2008 m. liepos 22 d. raštu pranešė UAB „Komsega“ vadovui, jog tokį atsisakymą pateikti informaciją ir duomenis laiko neteisėtu, ir paprašė visus dokumentus bei duomenis pateikti tiesiogiai V. P. . V. P. 2008 m. rugpjūčio 23 d. gavo prašomus dokumentus, iš jų – ir visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. balandžio 30 d., protokolo išrašą. K. M. nuomone, UAB „Komsega“ direktorius K. M. , neinformuodamas jo apie visuotinį akcininkų susirinkimą, pažeidė jo, kaip akcininko, teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), todėl baustinas pagal ATPK 50⁵ straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 1 d. nutarimu iškėlė K. M. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį.
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. kovo 30 d., ir skyrė K. M. už ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą 2 000 litų baudą. Teismas nutarime nurodė, jog K. M. paaiškino, kad nuo 2006 metų pabaigos išrinktas UAB „Komsega“ direktoriumi (prieš tai juo buvo akcininkas V. P. ). Jis 2007 metų birželio mėnesį elektroniniu paštu gavo akcininko V. P. laišką, kuriame šis nurodo, kad ateityje į jokius bendrovės susirinkimus nevaikščios. Atsižvelgdamas į šį norą, jis apie 2008 m. balandžio 30 d. rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą V. P. nepranešė ir nepaskelbė spaudoje. Susirinkime iš trijų akcininkų dalyvavo tik jis ir akcininkė E. O. . Liudytojas A. O. paaiškino, kad šios bendrovės akcininkė yra jo žmona E. O. , todėl jis gerai žino apie bendrovės reikalus. A. O. nuomone, skelbimai apie vyksiančius akcinių susirinkimus yra nebūtini, nes patys akcininkai žino kada jie turi vykti. Teismas nutarime nurodė, kad ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą. ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, šiuo atveju – į Akcinių bendrovių įstatymą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir 58 bei 59 straipsnius, per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. iki balandžio 30 dienos, turi būti sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame turi būti apsvarstytas bendrovės vadovo metinis pranešimas ir metinė finansinė atskaitomybė bei paskirstytas praeitų metų pelnas ar nuostolis. Už susirinkimo sušaukimą yra atsakingas bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 37 straipsnio 10 dalies 9 punktas). Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. UAB „Komsega“ įstatų 8.1. punkte numatyta, kad apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą skelbiama pranešant kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Bendrovės pranešimai įstatymų nustatytais atvejais (vieši pranešimai) turi būti paskelbti respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“. UAB „Komsega“ direktorius K. M. , neįvykdęs pareigos informuoti akcininką apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, padarė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. K. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnio 1 dalį traukiamas pirmą kartą, ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, K. M. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Teismas nutarime taip pat nurodė, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju UAB „Komsega“ direktorius K. M. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad apie 2008 m. balandžio 30 d. šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą prieš 30 dienų nepranešė akcininkui V. P. . Šiuo atveju pažeidimo padarymo diena laikytina 2008 m. kovo 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis įvyko praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po pažeidimo padaryto, administracinės nuobaudos skyrimo terminas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, pratęstinas.
III.
Apeliaciniu skundu K. M. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad akcininko V. P. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma iškelti UAB „Komsega“ direktoriui administracinio teisės pažeidimo bylą ir nubausti ji už pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, teismui buvo išsiųstas 2008 m. rugsėjo 23 d., nors, kaip teigė pareiškėjo atstovas, apie pažeidimą jau buvo žinoma 2008 m. rugpjūčio 23 d., t. y. gavus prašomus dokumentus. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas buvo priimta jau suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Todėl, apelianto nuomone, teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimu negalėjo jo nubausti ir pratęsti nuobaudos skyrimo terminą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis tik formaliai pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, numatančius akcininkų teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti juose pagal akcijų suteikiamas teises, kadangi pats akcininkas V. P. 2007 metų birželio mėnesį elektroniniu paštu informavo UAB „Komsega“ direktorių ir akcininkę E. O. apie tai, kad jis jokiuose susirinkimuose nedalyvaus, ir prašė jo daugiau nekviesti, išskyrus tuos atvejus, kai bus parduodamos akcijas. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas A. O. . Tačiau teismas neteisingai interpretavo šio liudytojo parodymus. Pats V. P. atstovas pripažino, kad tarp akcininkų vyksta nesutarimai. Teismas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė. Apeliantas taip pat pažymi, kad V. P. pats iki 2006 metų pabaigos buvo UAB „Komsega“ direktorius, todėl jam buvo žinoma susirinkimų rengimo ir sušaukimo tvarka. Apelianto nuomone, padarytas pažeidimas yra formalus ir nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių ar kitokių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda UAB „Komsega“ direktoriui K. M. pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį paskirta už tai, kad jis nepranešė akcininkui V. P. apie eilinį visuotinį šios bendrovės akcininkų susirinkimą, įvykusį 2008 m. balandžio 30 d., ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, kaip to reikalauja Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 3 dalis (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) ir UAB „Komsega“ įstatų 8.1 punktas, tokiu būdu pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą akcininko teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų surinkimuose.
Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 3 dalies ir UAB „Komsega“ įstatų 8.1 punktu, apie eilinį visuotinį šios bendrovės akcininkų susirinkimą akcininkams turėjo būti pranešta ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 30 d. Pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovautis šiomis įstatymo nuostatomis, nagrinėjamu atveju UAB „Komsega“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 30 d. Todėl apie teisės dalyvauti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime pažeidimą UAB „Komsega“ akcininkas V. P. turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 30 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. į Kauno rajono apylinkės teismą kreipėsi tik 2008 m. rugsėjo 23 d.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažeidimas, už kurį K. M. nagrinėjamu atveju skirta administracinė nuobauda, nėra trunkamasis. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių šio pažeidimo padarymo diena laikytina 2008 m. kovo 30 d. Todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda už šį pažeidimą galėjo būti paskirta iki 2008 m. rugsėjo 30 d.
ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti terminai gali būti pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Pagal šią normą, administracinę nuobaudą skiriantis organas (šiuo atveju teismas), nustatęs nors vieną iš nurodytų aplinkybių ir turėdamas pagrindo manyti, kad administracinė nuobauda negalės būti paskirta (administracinė byla negalės būti išnagrinėta) per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, iki šio termino pasibaigimo privalo jį pratęsti. Tačiau administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas tik tuo atveju, kai jis dar nėra suėjęs. ATPK nenumato, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti atnaujintas. V. P. pareiškimas Kauno rajono apylinkės teisme buvo gautas 2008 m. rugsėjo 25 d., t. y. dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galėjo būti pratęstas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė tik 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimu, t. y. tuo metu, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs. Toks nuobaudos skyrimo termino pratęsimas negali būti laikomas teisėtu.
Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nuobauda už ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą skirta K. M. jau suėjus įstatymo nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.