- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- II-42-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00357-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. (J.) T., jo atstovei advokatei Eglei Latauskienei, vertėjai Oliai Lebed,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. T., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK 2020 m. spalio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. T. 2020 m. rugpjūčio 18 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. 19.09 val. Šalčininkų r., Ragožiškių k., Vilniaus g. – Ragožiškių g. vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET), lenkti draudžiama, t. y., lenkė kitą automobilį sankryžoje bei pėsčiųjų perėjoje, kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 201, pagrindinis kelias. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 610 straipsniu, buvo surašytas administracinis nurodymas – sumokėti 85 eurų baudą, taip pat skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK) RS vyresniojo tyrėjo S. Č. 2020 m. spalio 29 d. nutarimu J. T. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Teisme gautas J. T. skundas dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK 2020 m. spalio 29 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal ROIK (duomenys neskelbtini)) ir jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti arba pakeisti Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK 2020 m. spalio 29 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal ROIK (duomenys neskelbtini)) ir panaikinti jo atžvilgiu paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemonę 3 mėnesiams). Skunde pareiškėjas nurodė, kad pripažįsta ir gailisi, jog vairavo protokole nurodytą transporto priemonę ir pažeidė KET 140.1 ir 140.4 p. reikalavimus, kas atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies, pažeidimus. ANK nurodyta, kad tokia prisipažįstančiojo asmens pozicija laikoma jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe, į ką atsižvelgiama skiriant jam administracinę nuobaudą ir poveikio priemonę. Turi neįgalumą, tai yra jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Tokia jo socialinė – medicininė charakteristika laikoma jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe, į ką atsižvelgiama skiriant jam administracinę nuobaudą ir poveikio priemonę. Policijos įstaiga, nurodytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes vertino ir jomis vadovavosi bei nurodė skundžiamame nutarime, tačiau visiškai nevertino tokių aplinkybių, kurios buvo nurodytos jo paaiškinimuose, o būtent, kad nutarime nurodytą ANK pažeidimą įvykdė dėl būtinojo reikalingumo siekiant gelbėti tiek savo sveikatą ir gyvybę, tiek šalia sėdėjusio keleivio: administracinio nusižengimo byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad jis turi sunkių lėtinių ligų, kurių paūmėjimas yra sąlygotas betarpiško medicininių preparatų vartojimo. Nurodytus KET pažeidimus tuo metu lėmė tai, kad jis pastoviai su savimi privalo turėti inhaliacinius vaistus, slopinančius dusulį bei pagerinančius bendras žmogaus kvėpavimo funkcijas, pažeidimo metu skubėjo į namus, nes jautė, kad jam formuojasi dusulys ir kvėpavimas tampa apsunkintas, tačiau suprato, kad namie buvo pamiršęs su savimi pastoviai nešiojamą inhaliatorių, tokiu atveju, apgailestauja, kad savo veiksmais sukėlė pažeidimus, gal rizikingą situaciją kelyje, tačiau to priežastis – skuba į namus dėl būtinų vaistinių preparatų trūkumo, kuris jau kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, bei tuo pačiu kartu su juo buvusiam keleiviui – A. K.. Byloje yra pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys jo lėtines ligas, jų slopinimui ar paūmėjimui valdyti skirti farmaciniai preparatai, kuriuos turi vartoti kiekvieną dieną ir juos turėti su savimi pastoviai, tačiau nuo užmaršumo niekas nėra apdraustas. Inhaliatoriaus tuo metu neturėjimas, nulėmė paaštrėjusio dusulio aplinkybes, kurio suvaldymui tuo metu neturėjo to įrenginio, o baimė ir stresas, kad situacija jo sveikatai ir gyvybei yra lemtinga, be to, natūralu, kad buvęs automobilyje keleivis lygiai tai pat juto nerimą dėl susidariusios situacijos, tačiau negalėjo taip paprastai jam padėti dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Tokia gyvybiškai svarbi žmogaus gyvybei ir sveikatai situacija yra svarbesnė už visuomeninį interesą dėl kelių eismo saugumo, kurio atžvilgiu jokių pavojingų pasekmių neįvyko ir tokia faktinė situacija atitinka teisines aplinkybes dėl asmens veiksmų būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tačiau, jeigu policijos įstaiga nepripažins jo neteisėtų veiksmų atsiradimo būtinojo reikalingumo sąlygomis arba tai laikys tokių sąlygų viršijimu, paaiškinime buvo prašoma vertinti tokią situaciją ir vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Policijos įstaiga, priimdama nutarimą nurodė, kad „<...> tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas <...>“, tai yra bendrojo pobūdžio cituojamas teiginys, išimtas iš konteksto ir nesusijęs su individualiu asmeniu ir įvykio aplinkybėmis. Šiuo metu vairuodamas transporto priemonę gali užsitikrinti teisėtas pajamas (nuo 2017 m. gegužės 31 d. yra įregistravęs žemės ūkio valdą, ir vykdo (duomenys neskelbtini) – pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu, gali užsitikrinti savo šeimos socialinę ir finansinę gerovę, ypač valstybėje esant ekstremaliai situacijai, kai vairuotojo teisės atėmimas užkirstų kelią teisėtoms pajamoms gauti bei dar labiau pablogintų savo šeimos socialinę situaciją. Mano, kad šioje situacijoje nebuvo kilusi reali pavojaus kelių eismo dalyvių saugumui situacija, be to jo sveikatos būklė nulėmė tokių veiksmų susiformavimą, tokiu atveju, jam vairuotojo teisės atėmimas (net minimalus terminas – 3 mėnesiams) būtų neproporcinga priemonė už tokių pažeidimų padarymą vertinant pažeidimų padarymo individualias aplinkybes.
J. T. teismo posėdžio metu pakeitė poziciją ir teigė, kad nepadarė administracinio nusižengimo, taip pat teismui parodė, kad automobiliu be jo važiavo dar vienas asmuo – A. K.. J. T. teismui paaiškino, kad serga (duomenys neskelbtini), buvo pamiršęs vaistus, skubėjo namo ir labai prastai jautėsi, tačiau policijos pareigūnų apie tai neinformavo ir į medikus nesikreipė. Pripažino, kad sustabdžius policijos pareigūnams buvo išlipęs iš automobilio parūkyti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti, nurodė, kad Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK nutarimas yra priimtas pagrįstai, buvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirtas nusižengimas. J. T. pradėjo lenkimą neįsitikinęs, jog tai saugu išvažiavęs į priešingo eismo juostą ir aplenkė transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje ir sankryžoje. J. T. buvo sustabdytas iškart po administracinio nusižengimo padarymo, tai užfiksuota vaizdo įraše, J. T. administracinio nusižengimo protokolo surašymas užtruko apie 20 minučių, pastarasis jautėsi puikiai, jokių nusiskundimų dėl sveikatos problemų ar kitų skubėjimo priežasčių nepateikė, atvirkščiai jokių išorinių simptomų, kaip kosulys, uždusimas nebuvo, nesikreipė į policijos pareigūnus ir jo keleiviai, niekas iš jų niekur neskubėjo visi išlipę iš automobilio, tame tarpe ir J. T., be to J. T. su nusižengimu sutiko tai patvirtino raštiškai, po protokolo surašymo tęsė kelionę. Vėliau pateiktame advokatės Eglės Latauskienės paaiškinime buvo pateikta neatitinkanti tikrovės J. T. versija, kad pastarasis skubėjo namo dėl pamiršto inhaliatoriaus, tai kilo pavojus sveikatai ir netgi gyvybei. Akivaizdu, kad žmogus su apsunkintu kvėpavimu cigarečių nerūkys, todėl vertinti J. T. administracinio nusižengimo padarymo būtinojo reikalingumo aspekte, nebuvo jokio pagrindo. J. T. kilus pavojui jo sveikatai neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, privalėjo sustoti ir iškviesti pagalbą. Surinkta administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga nepatvirtino, kad J. T. ar jo keleiviui buvo reikalinga pagalba, iš šių duomenų matyti, kad nebuvo jokių sveikatos sutrikdymų. Šie duomenys rodo, kad grėsmės sveikatos būklei, pavojaus gyvybei nebuvo, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad nusižengimą J. T. padarė dėl to, jog jo ir keleivio sveikatai ar gyvybei buvo iškilęs realus pavojus, kuris galėjo pašalintas tik pažeidžiant KET. Atkreiptina, kad J. T. savo skunde nenurodė, kad su policijos pareigūnais jį sieja priešiški santykiai, taigi, apkalbėti jį pastarieji neturėjo jokio tikslo, todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu J. T. skunde išdėstytos aplinkybės yra gynybinė taktika, kuriomis siekiama išvengti atsakomybės, todėl jokio objektyvaus pagrindo netikėti pareigūnų parodymais ir jais nesiremti nėra. Akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Įstatymų leidėjas, greta kitų, išskiria ir nuobaudos bendrosios bei individualiosios prevencijos funkcijas. Nuobaudos individualioji prevencija pasireiškia tuo, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, suvoktų jo pavojingumą bei savo veiksmų priešingumą teisei ir daugiau taip nesielgtų. Bendroji nuobaudos prevencija yra nukreipta į platesnį subjektų ratą ir skirta informuoti visuomenę, kad už padarytus teisės pažeidimus asmenims yra taikomos valstybinio poveikio priemonės. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencijos priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesų išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai, buitiniai, darbiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. J. T. išimtinėmis aplinkybėmis, jo įsitikinimu, sudarančiomis pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos ir taip minimalų terminą, nurodė tai, kad yra iš dalies darbingas, sergantis lėtinėmis lygomis, užsiimantis ūkine veikla. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas važinėti į medicinines įstaigas ir darbo reikalais, kad ūkyje nuolat reikia automobiliu vykdyti tiesiogines darbo funkcijas. Tačiau, šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, nėra išimtinės, leidžiančios peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį. Nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, J. T. kils nepatogumų ir jam bus sudėtingiau vykdyti tiek darbines funkcijas, tiek kitus įsipareigojimus šeimai, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti, o yra sudėtinė jam paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą dalis. Nei darbo funkcijų atlikimas, nei rūpinimasis šeima tikrai netaps neįmanomu, apeliantui netekus teisės vairuoti, ir šie apelianto nepatogumai truks tik laikinai. Patiriami nepatogumai, laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011). Apelianto padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromas tyčiniais veiksmais. Lenkimas sankryžoje bei pėsčiųjų perėjoje kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Skunde išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad J. T. nuoširdžiai gailisi. Priešingai, pažeidėjas tvirtina pažeidęs KET dėl būtinojo reikalingumo, keldamas įvairias gynybinės versijas stengėsi išvengti gresiančios atsakomybės, todėl toks jo elgesys negali būti pripažintas nei nuoširdžiu, nei atsakingu, visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą nusižengimą duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padaryto nusižengimo faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šio priešingo teisei elgesio bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, tai besąlygiškai pripažįsta institucijos nustatytus esminius faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyvu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikši ir savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padaryto nusižengimo, jo neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas padeda institucijoms aiškintis tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Nagrinėjimu atveju viso to nenustatyta. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Šiais metais J. T. padarė 7 KET nusižengimus, 6 iš jų už greičio viršijimą. Pareigūnas, skirdamas vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliantui paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo kartu su J. T., kuris prastai jautėsi, daugiau niekas kartu nevažiavo, taip pat paaiškino, kad J. T. apskritai nepadarė jokio pažeidimo, nes lenkimą atliko dar iki pėsčiųjų perėjos ir sankryžos. Liudytojas parodė, kad sustabdžius automobilį J. T. liko sėdėti automobilyje, o jis išlipo iš automobilio ir vienas rūkė.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. J. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o būtent, dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. 19.09 val. Šalčininkų r., Ragožiškių k., Vilniaus g. – Ragožiškių g. vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal toliau – KET, lenkti draudžiama, t. y., lenkė kitą automobilį sankryžoje bei pėsčiųjų perėjoje, kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 201, pagrindinis kelias. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, buvo surašytas administracinis nurodymas – sumokėti 85 eurų baudą, taip pat skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Nustatytu laiku baudos nesumokėjus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato RS vyresniojo tyrėjo S. Č. 2020 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. T. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 170 Eur bauda, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK pareigūno S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.09 val. patruliuodamas kartu su RS vyriausiuoju patruliu A. S. tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Šalčininkų r., Ragožiškių k., Vilniaus g. pastebėjo automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas ta pačia kryptimi lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, tai yra pėsčių perėjoje bei sankryžoje (Vilniaus g. ir Ragožiškių g. sankryža). Minėtas automobilis buvo sustabdytas įjungus tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir nurodžius per garsiakalbį. Automobilį vairavo J. T., kuriam buvo išaiškinta stabdymo priežastis (KET pažeidimas) bei numatytos sankcijos už minėtą pažeidimą. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. J. T. su pažeidimu sutiko tai pažymėdamas protokole.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal šio straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nekyla abejonių, kad J. T. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nors J. T. teismo posėdžio metu pakeitė parodymus ir teigė, kad nusižengimo nepadarė, tačiau jo prisipažinimas sulaikymo metu (2020 m. rugpjūčio 18 d.), taip pat pozicija išdėstyta skunde (2020 m. lapkričio 17 d.), kuriame vis dar prašė teismo pripažinti jo prisipažinimą lengvinančia aplinkybe bei policijos pareigūnų nešališkumas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad J. T. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, o pozicijos pakeitimas praėjus beveik metams po įvykio teismo vertintinas, kaip neigiamai pažeidėją charakterizuojanti aplinkybė.
Skundą pateikęs J. T. nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nurodė, kad grėsė pavojus jo sveikatai ir gyvybei, kadangi pamiršo pasiimti vartojamus vaistus, todėl pablogėjus sveikatos būklei teko vykti jų skubiai pasiimti. Prašo jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti remiantis ANK 16 straipsnio 1 dalimi.
Vadovaujantis ANK 16 straipsnio nuostatomis bei teismų suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji.
Vis dėlto ANK 16 straipsnyje įtvirtinta būtinojo reikalingumo sąlyga buvo paneigta byloje surinkta medžiaga. Iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio metu šalių paaiškinimų, nustatyta, kad administracinio protokolo surašymas, mažiausiai užtruko dvidešimt minučių, tuo metu J. T. bendravo su pareigūnais, jokių nusiskundimų dėl sveikatos būklės jiems neišreiškė. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog po automobilio sustabdymo J. T. išlipęs ramiai vaikštinėjo, šnekučiavosi su savo kitais 2 keleiviais ir rūkė, ko tikrai nedarytų asmuo, kuris dėl (duomenys neskelbtini) priepuolio skuba namo pasiimti vaistų. Be to, net jeigu būtų jautęsis prastai, J. T. savo tikslą galėjo įgyvendinti ir kitais būdais, t. y., nepažeisdamas KET reikalavimų: iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kreiptis į gyvenamosios vietos gydymo įstaigą, užsukti į pakeliui esančias gydymo įstaigas ar kt. Tokios aplinkybės paneigia būtinojo reikalingumo sąlygas. Veikimas būtinojo reikalingumo aplinkybėmis nesuteikia teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir nevertinti kilsiančių padarinių. J. T. elgesys, kai jis lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje bei sankryžoje, kėlė pavojų jam pačiam, jo automobilio keleiviui, kitiems eismo dalyviams. Jo šioje situacijoje pasirinktas netinkamas elgesio variantas negali būti vertinamas kaip būtinasis reikalingumas, nes jeigu jo sveikatai ir grėsė koks nors pavojus, tai jis galėjo būti pašalintas kitomis aukščiau minėtomis priemonėmis. Dėl išdėstytų aplinkybių J. T. veiksmuose nebuvo būtinojo reikalingumo požymių, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti. Pažymėtina, kad liudytojo A. K. parodymai yra vertintini kaip visiškai nepatikimi, nes jo nurodytų bylos aplinkybių nepatvirtina teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, t. y. liudytojas nurodė, kad automobiliu vyko dviese su J. T., kad J. T. jautėsi prastai, kad J. T. nebuvo išlipęs iš automobilio ir nerūkė, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad situacija buvo visiškai priešinga, automobiliu važiavo trys asmenys, visi trys asmenys kartu su J. T. po automobilio sustabdymo išlipo ir ramiai šnekučiuodamiesi visi rūkė.
Pateiktu skundu J. T. taip pat kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – individualizavimo klausimą, nurodydamas, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės.
Teismas, spręsdamas dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimo, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad J. T. teismo posėdžio metu pakeitė parodymus ir teigė, kad administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, o pasirašė prisipažinimą tik dėl to, kad buvo susijaudinęs ir prastai jaustėsi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), taikydama ANK 34 straipsnio nuostatas, kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą nusižengimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią nusižengimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, apie kurią asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokiu būdu, parenkant J. T. nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Pateiktu skundu J. T. pažymi, kad paskyrus jam teisės vairuoti atėmimą, bus užkirstas kelias teisėtoms pajamoms gauti, kas pablogins jo šeimos socialinę situaciją, todėl prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti.
Teismas pažymi, kad asmeninio pobūdžio aplinkybės, kurias mini pareiškėjas – netekus teisės vairuoti transporto priemones jis praras galimybę užsidirbti, o šeima – pragyvenimo šaltinį, egzistavo dar prieš nagrinėjamo nusižengimo padarymą, tačiau šios aplinkybės neįtakojo J. T. elgesio tiek, kad sukliudytų jam padaryti nusižengimą. J. T. nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti minimalias sankcijoje numatytas poveikio priemones, ką ir padarė skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. Dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės J. T. ar jo šeimai kylantys nepatogumai ir finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs – prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo (veiklos) pobūdžio, dėl geresnių judėjimo sąlygų, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti tam tikrus prisiimtus įsipareigojimus, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, nes atsiranda pagrįstas manymas, jog patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, žinodamas, kad sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kadangi apie neigiamas pasekmes J. T., tapdamas vairuotoju, buvo iš anksto informuotas, nes yra įstatymu įtvirtintos draudžiamos veikos ir už jas nustatyta konkreti sankcija, jis privalo pilna apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios J. T. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina užtikrinti administracinio poveikio priemonės tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams.
Darytina išvada, kad tiek nuobaudą, tiek poveikio priemonę minimaliam sankcijoje numatytam terminui paskyrusi institucija priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl nėra pagrindo jį pakeisti ir sušvelninti paskirtą nuobaudą dėl skunde nurodytų motyvų.
Kadangi nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl keisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundo motyvais pagrindo nėra, administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
netenkinti J. (J.) T. skundo.
Palikti 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. T. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.