Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. G. ir jo atstovui Kęstučiui Gudynui, atsakovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Gražinai Urbonavičienei ir Vilijai Švobienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymų panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. P-64 "Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. G. ", 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. P-65 „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų" ir 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P-221 „Dėl A. G. atleidimo iš užimamų pareigų";

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos faktinės aplinkybės.

2014-01-23 buvo surašytas ATP protokolas Nr. 17/32 S. V. dėl žvejybos draudžiamu būdu Nevėžio upėje 2013-12-04. 2014-01-28 priimtas Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17/3ž ir pažeidėjui pagal ATPK 87 str. 1, 3 d. skirta 450 Lt. nuobauda.

Tai, kad pareiškėjas A. G. padarė tarnybinį nusižengimą įrodo liudytojų A. M. , M. T. , R. K. , D. J. , I. M. , D. U. , S. B. , V. G. parodymai (ištirti aukščiau). Liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, jie patvirtinti surinktais tyrimo metu rašytiniais įrodymais, t.y. pažeidimų registracijos duomenimis, S. V. surašyto protokolo kopija.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-03-15 įsakymu Nr. V-68 „Dėl Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo departamente" 10 p., reidui vadovauja reido vadovas, kurį skiria Departamento GGAl viršininkas arba rajono agentūros vedėjas. Reido vadovas įrašomas registruojant reidą GGAl reidų registravimo žurnalo (toliau - Žurnalas) skiltyje „Reido vadovo vardas, pavardė", kurioje reido vadovas pasirašo. Reido vadovas atsako už tikslų nustatytos tvarkos ir užduočių vykdymą, tarnybinių priemonių tinkamą naudojimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną po reido Departamento GGAl viršininkui arba rajono agentūros vedėjui pateikia raštu reido ataskaitą apie atliktą darbą ir reido rezultatus. Šio aprašo 13 p. nustatyta, kad reide turi dalyvauti ne mažiau kaip du pareigūnai arba vienas pareigūnas kartu su NAAI, arba su policijos pareigūnu.

Vadovaujantis Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 294 „Dėl Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos aprašo, priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarkos aprašo, priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius egzaminų programos, neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo formos ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo aprašymo patvirtinimo" (toliau - NAAI funkcijų atlikimo tvarkos aprašas), 6.3 p., NAAI, kontroliuodami, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo, nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pildydami 3 priede nustatytos formos blanką ir atitinkantį 122 p. nurodytai informacijai, pateikti šį protokolą asmeniui, kuriam jis surašomas, su juo susipažinti ir jį pasirašyti. Antras surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorius įteikiamas asmeniui, kuriam jis buvo surašytas. Vadovaujantis NAAI funkcijų atlikimo tvarkos aprašo 6.5 p., NAAI, išaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, privalo ne vėliau kaip per 1 darbo dieną perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams arba įstatymų nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms surašytus pažeidimą fiksuojančius dokumentus, paimtus neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius ir dokumentinius įrodymus.

Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. Dl-559 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo" 16 p., administracinių teisės pažeidimų bylų registre registruojami: <...> 16.3. kitų tam įgaliotų pareigūnų ar asmenų surašyti Protokolai. Remiantis šių taisyklių 31 p., surašyti Protokolai registruojami Bylų registravimo žurnale ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų surašymo.

ATPK 282 str. nustatyta, kad ATP bylos nagrinėjamos per 15 d. nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą pareigūnas gauna ATP protokolą ir kitą bylos medžiagą. 2013-12-04 reidas vykdytas laikantis Kauno RAAD inspekcinės veiklos organizavimo tvarkos aprašo 10, 13 p. Reidas užregistruotas reidų registravimo žurnale laikantis šio aprašo 10 p. reikalavimų.

Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje ATP protokolas Nr. 36/2013 S. V. surašytas laikantis ATP protokolų, nutarimų, NAAI funkcijų atlikimo tvarkos aprašo 6.3 p. reikalavimų ir perduotas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams laikantis šio aprašo 6.5. p. reikalavimų. S. V. surašytas ATP protokolas Nr. 36/2013 neužregistruotas Bylų registravimo žurnale kitą dieną po jo surašymo tuo pažeidžiant ATP protokolų, nutarimų, ATP bylų registravimo taisyklių 16.3, 16.5, 31 punktus. ATP protokolo Nr. 36/2013 originalas tyrimo metu nebuvo rastas.

Vadovaujantis NAAI funkcijų atlikimo tvarkos aprašo 122 p., ATP protokolus NAAI išduoda įgalinimus suteikusios institucijos vadovo įsakymu paskirtas atsakingas darbuotojas. Darbuotojas protokolus sunumeruoja ir apskaito, ant kiekvieno lapo antroje pusėje nurodo savo vardą, pavardę, pareigas ir pasirašo. NAAI, gavęs protokolus, pasirašo apskaitos žurnale, kuriame nurodomas protokolą išdavusio darbuotojo vardas, pavardė, parašas, protokolo numeris, protokolo išdavimo data, NAAI, kuriam išduodamas protokolas, vardas, pavardė, parašas, protokolo grąžinimo data, darbuotojo, kuris priėmė grąžinamą protokolą, vardas, pavardė, parašas. Nepanaudotus ATP protokolus privaloma grąžinti įgalinimus suteikusiai institucijai kartu su pažymėjimu.

Vadovaujantis ATP registravimo taisyklių 44 p., pareigūnas, pametęs ar kitaip praradęs dokumentų blankus, nedelsdamas apie tai raštu praneša Aplinkos ministerijos sistemos institucijos, kurioje dirba, vadovui. Nustatyta, kad protokolų apskaitos žurnalo 26 grafoje pažymėta, kad 2013-11-06 protokolo blankas Nr. 36/2013 išduotas V. G. . Protokolo blanką išdavė D. U. . Grafa „Nepanaudoto protokolo grąžinimo data" yra tuščia. „Darbuotojo, kuris priėmė grąžinamą protokolą, vardas, pavardė, parašas" grafoje įrašytas skaičius 505.

Sutinkamai su I. M. ir V. G. paaiškinimais ir parodymais teisme, A. G. , 2013-12-11 tuščią, sunumeruotą tuo pačiu numeriu ATP protokolo Nr. 36/2013 blanką prašė perduoti GGAI vyr. specialistės I. M. ir R. K. V. G. . Šį blanką V. G. kategoriškai atsisakė priimti ir dėl šio fakto tarp jo ir A. G. kilo konfliktas GGAI pastato pirmo aukšto kabinete. Šį ginčą, girdėjo ir tai patvirtina M. T. , I. M. , R. K. , V. G. .

Teisės aktais nenustatyta prarastų protokolų blankų kopijavimo tvarka, tačiau pareigūnui, pametusiam ar kitaip praradusiam dokumentų blankus, įtvirtinta pareiga nedelsiant apie tai raštu pranešti Aplinkos ministerijos sistemos institucijos, kurioje dirba, vadovui. O sugadinus blanką, pareigūnas turi kryžmai perbraukti ir įrašyti žodį „sugadintas".

Pažymėtina, jog ATP protokolo Nr. 36/2013 originalas tyrimo metu nerastas. Nenustatyta, kad jis būtų sugadintas, kadangi galimai sugadintas originalas, vadovaujantis ATP registravimo taisyklių 49 p. nebuvo grąžintas atsakingam pareigūnui, tai nepažymėta dokumentų blankų gavimo ir išdavimo žurnale. Įvertinus ATP protokolo Nr. 36/2013 kopiją, nenustatyta, kad jis atitiktų sugadinto protokolo blanko sąvoką.

Atsižvelgiant į parodymus duotus teismo posėdžio metu, ir surinktus bei aukščiau ištirtus rašytinius įrodymus, į tai, kad 2013-12-04 vykdyto reido metu pažeidėjas S. V. teigė pažįstantis GGAI viršininką A. G. , vyr. specialistą A. G. , o šiam pažeidėjui surašytas ATP protokolas Nr. 36/2013, padėtas ant A. G. stalo, vėliau nerastas, taip pat į tai, kad vyr. specialisčių I. M. ir R. K. paaiškinimuose teigiama, kad per jas buvo bandoma perduoti tuščią ATP protokolo blanką NAAI V. G. , darytina išvada, kad pareiškėjas A. G. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas. Nors pareiškėjas teigia, kad liudytojų parodymais nėra pagrindo vadovautis, nes jie duodami siekiant apginti savo (t.y. parodymus duodančio asmens) pozicijas nagrinėjamojoje situacijoje, tačiau, teismas vertina visas aplinkybes ir įrodymus esančius byloje visumoje ir padarė išvadą, jog netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie yra paremti ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais, t.y. S. V. surašyto pirminio protokolo kopija, ištirtų žurnalų registracijomis, naujo protokolo tuo pačiu numeriu išdavimu kopija ir siekiu jį įduoti G., t.y. visų įvykių seka.

Visos bylos eigoje teigiama, kad A. G. ir A. G. yra įvedę GGAI tvarką, kuomet visi NAAI surašyti ATP protokolai, prieš juos registruojant ATP bylų registre, turi būti pateikiami A. G. patikrinimui.

Jau minėta, kad, vadovaujantis ATP registravimo taisyklių 31 p., surašyti protokolai registruojami Bylų registravimo žurnale ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų surašymo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes galima teigti, kad A. M. , D. J. ir M. T. , paaiškinimuose pateikiama informacija bei AAA atlikto Kauno RAAD GGAI patikrinimo metu surinkti įrodymai (A. G. pažymėtų ATP protokolų kopijos) patvirtina 2014-01-13 teiginius dėl A. G. atliekamos NAAI surašytų ATP protokolų peržiūros ir patikrinimo, prieš registruojant ATP bylų registre.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad surašyti ATP protokolai, prieš juos registruojant GGAI, buvo pateikiami A. G. , tai patvirtino apklausti liudytojai ir byloje pateiktų protokolų kopijos pažymėti kitos pusės kampe viršuje (byloje įsiūtoje dalyje) raide „A“ (b.l. 85-98), taip pat ir S. V. surašytas protokolas buvo pateiktas A. G. . Teisės aktuose nereglamentuota, kad prieš registruojant ATP protokolus Bylų registravimo žurnale, juos privalo peržiūrėti pareigūnai ar GGAI viršininkas. Tačiau teisės aktuose nenustatytas ir draudimas inspektoriams juos peržiūrėti. Tačiau pažymėtina, jog ATP protokolų, nutarimų, ATP bylų registravimo taisyklių 25 p. nustatyta, kad pildant ATP protokolą negalima jo taisyti, tad nei GGAI viršininkas, nei kiti pareigūnai ar asmenys neturi teisės taisyti ATP protokolų.

Išanalizavus rašytinius bylos įrodymus bei taikytinus teisės aktus, teismas konstatuoja, jog atmestini pareiškėjo argumentai, kuriais jis tvirtina, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgiant į jo paaiškinimus, jog jis nepadarė pažeidimo. Pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautoju ir vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos teisinę bazę, reglamentuojančią jo veiklą bei kitus teisės aktus. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-646/2004).

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog pareiškėjo kaltė padarant pažeidimą yra įrodyta. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, suprasdamas savo veiksmų esmę, darė priešingus teisei veiksmus, už kuriuos tikėjosi išvengti atsakomybės. Tai, kad pareiškėjas žinojo apie S. V. surašytą protokolą byloje patvirtinta liudytojos R. K. parodymais, kuri paaiškino, jog ji ieškodama protokolo užėjo į pareiškėjo kabinetą ir ant jo darbo stalo pamatė ieškomą protokolą, todėl skambino pareiškėjui ir klausė ar gali protokolą registruoti, tačiau jai atsakė, jog ji nesirūpintų, viskas bus gerai. Šios aplinkybės įrodo jog pareiškėjas aiškiai žinojo apie surašytą protokolą, ir eidamas vadovo pareigas neleido protokolo registruoti, pasakydamas R. K. , jog ji nesirūpintų ir kad viskas bus gerai. Tokiu būdu darytina išvada, jog pareiškėjas žinojo apie protokolo buvimą, protokolas rastas ant jo darbo stalo, pareiškėjas nesiėmė veiksmų, jog protokolas būtų įregistruotas pagal nustatytą tvarką, ir siekiant darbuotojai tai padaryti (įregistruoti protokolą) jis tam kliudė siekdamas jog pažeidėjas nebūtų nubaustas, sakydamas jog pastaroji nesirūpintų, ko pasekoje protokolas nebuvo įregistruotas ir apskritai dingo, šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai jų parodymai ištirti aukščiau, bei rašytiniai įrodymai – dingusio protokolo kopija, registravimo duomenys pateikti byloje, protokolo neįregistravimo ir praradimo faktai bei pareiškėjo veiksmai siekiant įteikti G. prarasto protokolo numeriu išduoto tuščio protokolo blanką, t.y. pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir visi nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Pareiškėjas tyčia, suvokdamas galimas savo veiksmų pasekmes ir pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, siekė nuslėpti jam nepalankią informaciją. Vėliau teikė prieštaringus paaiškinimus siekdamas išvengti atsakomybės. Savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad valstybės tarnyboje galima elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo iki galo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Išvadoje pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo grindžiama konkrečiais faktais, pateiktas teisinis pareiškėjo veikos įvertinimas, nurodyta kaltės forma.

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos.

Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas eina nuo 2004 m., per visą tarnybos laikotarpį tarnybinių nuobaudų neturėjo, ne kartą už gerą darbą buvo skatintas, paskutinį kartą 2013-06-25 Aplinkos ministerijos Kanclerio potvarkiu Nr. D2-89 (išvados 14 l.), todėl pareiškėjo teigimas jog išvadoje neįvertintos aplinkybės dėl jo darbe pasiektų rezultatų ir paskatinimų nepagrįstas.

Nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas vykdė GGAI viršininko pareigas jo ligos metu, t.y. minėtu laikotarpiu pareiškėjas atliko tiek savo tiesiogines, tiek ir GGAI viršininko pareigas.

Sutinkamai su Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų. Šio straipsnio 4 d. numatyta, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Sutinkamai su Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Šio straipsnio 5 d. numato, jog šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams, 6 d. nurodoma, jog šiurkščiu pažeidimu laikoma:

1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;

3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

4) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;

5) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;

6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;

8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;

9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas;

10) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ne kiekvienas teisei priešingas valstybės tarnautojo veiksmas lemia tai, kad valstybės tarnautojo veiksmai būtų laikomi diskredituojančiais, žeminančiais valstybės tarnybą. Be to, įstatymo leidėjas nėra numatęs, kad už tarnybą žeminančius, veiksmus imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Vadinasi prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, tarnybinio patikrinimo išvadoje, arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, 5.6; 5.9; 15.2 p. nustato, kad pareigūnas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, privalo būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų ne tik teisėti, bet ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų; vengti veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų; nepiktnaudžiauti užimtomis pareigomis ir kt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 ir 5 p. nuostatomis, GGAI vyriausiasis specialistas A. G. tarnybines pareigas atliko netinkamai. Vadovaujantis šio įstatymo minėto straipsnio nuostatomis, valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 dalimi, piktnaudžiavimas tarnyba yra šiurkštus pažeidimas. Vadovaujantis valstybės tarnybos 2 str. 13 dalimi piktnaudžiavimas tarnyba - valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais, ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Teismas pažymi, jog tarnybinėje išvadoje tinkamai atskleistas ir įvertintas pažeidimo padarymo faktas ir nustatyti GGAI vyriausiojo specialisto A. G. tarnybiniai veiksmai, atskleistos pasekmės ir priežastys dėl padarytos veikos - A. G. siekė nuslėpti administracinio pažeidimo faktą, siekė suklastoti dokumentus ir siekė, kad būtų neišaiškintas administracinės teisės pažeidimo faktas, demonstravo visišką abejingumą ir nepagarbą valstybės institucijai ir valstybės tarnautojo pareigoms ir etikai, pakenkė Departamento reputacijai visuomenės atstovo akivaizdoje, A. G. pateiktame paaiškinime ir teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 ir 6 p reikalavimus, t.y. nesilaikė šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, piktnaudžiavo tarnyba. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad valstybės institucijų atsakingiems pareigūnams (šiuo atveju A. G. vykdė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas, nes yra vyriausiais specialistas, pavaduojantis GGAI viršininką) yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad minėti valstybės pareigūnai yra aukštesnių moralės normų ir tarnybinės etikos principų.

Kaip jau minėta aukščiau, byloje nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, siekiant nuslėpti administracinio pažeidimo faktą, siekiant suklastoti dokumentus, neatsakingai vykdant valstybės tarnautojui patikėtas užduotis, nesilaikant GGAI vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, netinkamai vykdant tarnybines pareigas - sąmoningai sudarė sąlygas ir pažeidė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1)1-559 patvirtinto Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimo bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių 31 p., nurodantį, kad surašyti protokolai registruojami Registre ne vėliau kaip kitą darbo dieną; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 282 str., nurodantį, kad administracinių teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos per 15 dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą pareigūnas gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą medžiagą ir tuo sutrukdė S. V. padaryto 2013 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą laiku, gavęs 2013 m. gruodžio 5 d. S. V. surašytą 2013 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 36/2013, nesiėmė veiksmų, kad protokolas būtų perduotas pareigūnui dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo.

Darytina išvada, jog pareiškėjas, būdamas valstybės institucijos pareigūnas, turintis teisę taikyti teisines sankcijas, siekdamas, kad pažeidėjas išvengtų atsakomybės, pažeidė atsakomybės neišvengiamumo principą. Savo elgesiu jis kartu pažemino Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos pareigūnų reputaciją, autoritetą pažeidėjui leidžiant suvokti, kad padarius pažeidimą galima išvengti atsakomybės. A. G. deramai neatlikdamas savo pareigų, savo neteisėtais veiksmais pažemino pareigūno vardą, ir tokie jo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos reikalavimams. Pažymėtina ir tai, jog informacija apie įvykį ne kartą buvo nušviesta laikraštyje „Kauno diena" ir tuo buvo sukelta piliečių tam tikra reakcija ir suformuota neigiama nuomonė apie Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbą.

Taip pat, teismo posėdžio metu pasitvirtino aplinkybės, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu darė psichologinį spaudimą GGAI specialistams siekiant išvengti atsakomybės, siekė jog liudytojai duotų jam palankius parodymus. Pareiškėjas naudodamasis tarnybine padėtimi, kaip vyriausiasis specialistas, pavaduojantis GGAI viršininką, turintis Aplinkos ministro įsakymu suteiktus vyriausiojo aplinkos apsaugos kontrolės pareigūno įgalinimus, netinkamai vykdė tarnybines pareigas.

Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, akivaizdu, kad GGAI vyriausiasis specialistas A. G. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą: valstybės tarnautojo elgesys susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą ir kitais veiksmais tiesiogiai pažeidžiantis žmonių konstitucines teises (VTĮ 29 str. 6 d. l p. ), piktnaudžiavimas tarnyba (VTĮ 29 str. 6 d. 4 p), nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams (VTĮ 29 str. 6 d. 10 p.). Pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, t.y. suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą, numatė jo pasekmes ir sąmoningai leido joms kilti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d. 2 p., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.