Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-11 · Byla Nr. ATP-766-562/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
ATP-766-562/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pažeidėjas
G. Š.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-766-562/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01195-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4; 45.4.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo G. Š. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jai paskiriant galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. teismo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 17:55 val., Vilniuje, S.Konarskio g. 4 – Savanorių pr., vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus nepaliko tarpo iš šono, užvažiavo ant V. C. dviračio rato ir jį apgadino, sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas V. C. dviratis, pasitraukė iš eismo įvykio, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, todėl privalo būti panaikintas.

Apeliantė pažymi, kad šioje byloje ji nurodė, jog nepadarė pažeidimų, kurie yra nurodyti jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliantės nuomone, jos parodymus patvirtina teismo posėdžio apklausti liudytojai bei kita bylos medžiaga. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios V. C. ir liudytojos G. D. parodymai nesutampa, todėl turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jų parodymų patikimumo. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusioji ir liudytoja kelis kartus tikslino savo parodymus, tačiau jų parodymai nesutampa dėl esminių aplinkybių, t. y. paties incidento ir eismo įvykio vietos. Be to, apeliantė mano, kad nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai taip pat patvirtina faktą, jog jos pačios pasišalino iš įvykio vietos. Pasak apeliantės, nukentėjusios ir liudytojos parodymai nėra nuoseklūs, o yra prieštaringi ir melagingi, todėl šie parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai. Parodymų nenuoseklumą iš dalies pripažino ir pats teismas, tačiau nurodė, kad tai didelės reikšmės neturi. Apeliantė pažymi, kad šioje byloje buvo konstatuota, kad dvi transporto priemonės buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos, automobilis „Toyota“ iš viso nebuvo apžiūrėtas, o vaizdo įrašų neišliko. Pasak apeliantės, akivaizdu, kad jos kaltė yra grindžiama tik nukentėjusios ir liudytojos parodymais, kurie nėra nuoseklūs, o yra prieštaringi ir melagingi. Apeliantė mano, kad nukentėjusioji ir liudytoja yra suinteresuotos ją apkalbėti, kadangi tarp jų įvyko konfliktas, pasibaigęs keiksmažodžiais. Byloje iškilo daug abejonių ir jos turėjo būti traktuojamos apeliantės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime klaidingai konstatavo, jog nukentėjusiosios paaiškinimai dėl pasitraukimo iš įvykio vietos yra suprantami, kadangi jai likti toje vietoje pasirodė nesaugu. Apeliantė pažymi, kad toks teismo teiginys visiškai neatitinka tikrovės, kadangi teismo posėdžio metu buvo pateikta daug nuotraukų, iš kurių buvo matyti, jog šaligatvis, prie kurio neva įvyko eismo įvykis, yra kelių metrų pločio, todėl nebuvo jokio pagrindo pasitraukti iš įvykio vietos. Be to, nukentėjusioji ir liudytoja pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir nuėjo už kelių šimtų metrų prie „Vingio“ kino teatro. Pasak apeliantės, šios aplinkybės paneigia teismo motyvus, jog pasilikti eismo įvykio vietoje buvo nesaugu.

Šalies argumentai

Apeliantė mano, kad šiuo atveju nukentėjusioji V. C. ir liudytoja G. D., suvokdamos savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir pasišalino iš įvykio vietos, siekdamos išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jos su policijos pareigūnais susitiko ir dviratį apžiūrėjo už kelių šimtų metrų nuo įvykio vietos. Teisme V. C. paaiškino, kad iš įvykio vietos ji pasišalino dėl to, kad tariamai toje vietoje nebuvo kur sustoti ir laukti policijos, t. y. jos nenorėjo stovėti automobilių parkavimo aikštelėje. Paneigiant šiuos V. C. parodymus, teismui buvo pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad maždaug už dviejų metrų nuo įvykio vietos yra 4-5 metrų pločio šaligatvis, kuris tęsiasi į abi puses kelis šimtus metrų. Pasak apeliantės, įvertinus visas bylos aplinkybes, yra visiškai aišku, kad nukentėjusioji V. C., matydama, kad po konflikto apeliantė toje pačioje aikštelėje pastatė automobilį ir įėjo į banko pastatą, sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos ir iš toliau stebėjo bei matė, kad apeliantė po kelių minučių išėjo iš banko. Išėjusi iš banko, apeliantė apsidairė ir kadangi įvykio ir ginčo dalyvių toje vietoje jau nebuvo, ji padarė išvadą, kad konfliktas tuo ir baigėsi (kadangi jokių dviračio sužalojimo požymių apeliantė nebuvo net pajutusi) ir išvažiavo.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad 2014-03-27 teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. C. į proceso dalyvių klausimus - kaip buvo sužalotas dviratis, atsakė, kad džipas užvažiavo ratu ant galinio dviračio rato, dėl to buvo sulankstytas galinis dviračio ratas, kuris nesisuko, buvo sulankstyti ir išlaužyti rato stipinai. Apeliantė mano, kad šie V. C. parodymai prieštarauja objektyviems bylos duomenims, kadangi iš byloje esančių tariamai sužaloto dviračio nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad galinis ratas nesulankstytas, nėra sulankstytų ir išlaužytų rato stipinų. Teisme apklausti policijos pareigūnai neprisiminė ir apskritai negalėjo nurodyti jokių dviračio sužalojimų. Jie paaiškino, kad visas įvykio aplinkybes užfiksavo tik iš V. C. žodžių.

Apeliantė pažymi, kad nagrinėjant šią bylą, teismas neįvykdė jam skirtos pareigos ir neįvertino daug svarbių aplinkybių: neįvertino policijos pareigūnų, kurie neteisingai užfiksavo įvykio vietos schemą, veiksmų; nepasisakė dėl policijos pareigūnų, kurie neįvykdė pareigos išsamiai aprašyti nukentėjusiųjų transporto priemonių sužalojimus (neaišku, kaip sužalotas dviračio ratas); visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pažyma apie automobilio „Toyota“ sužalojimus neturi įrodomosios reikšmės, kadangi ši pažyma yra surašyta 2013-09-16 ir pasirašyta policijos pareigūno, t. y. realiai šis dokumentas yra suklastotas, nes toks dokumentas apskritai negalėjo būti surašytas; neįvertino tų aplinkybių, kad su nukentėjusiosios V. C. parodymais nesutampa objektyviai užfiksuotos laiko reikšmės; neįvertino akivaizdžiai aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų, nesurašant protokolo iš įvykio vietos pasišalinusiai V. C. bei nesurenkant būtinų įvykio įrodymų (nepaimti vaizdo įrašai, nors tai buvo prašoma padaryti). Apeliantė atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, pats skundžiamame nutarime pripažindamas, kad policijos pareigūnai nesiėmė visų būtinų ir protingų priemonių įrodymams šioje byloje surinkti (t. y. iš esmės pripažindamas, kad nėra būtinų ir neginčijamų įvykio įrodymų), vėliau padarė priešingą išvadą, ignoruodamas pagrindinį principą, kad visos byloje esančios abejonės turėtų būti traktuojamos mano naudai ir, kad būtent policijai, o ne apeliantei, tenka pareiga kvalifikuotai atlikti savo pareigas ir tinkamai ištirti įvykį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo.

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad G. Š. 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 17:55 val., Vilniuje, S.Konarskio g. 4 – Savanorių pr., vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus nepaliko tarpo iš šono, užvažiavo ant V. C. dviračio rato ir jį apgadino. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. rugsėjo 16 d. pažymoje nurodoma, jog 2013 m. rugsėjo 16 d., 17 val. 57 min., buvo apgadintas V. C. dviračio „Centurion“ galinis ratas (b. l. 41). Iš byloje esančio 2013 m. spalio 3 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 43 matyti, kad V. C. dviračio galinis ratas buvo suremontuotas (b. l. 19, 40). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulio A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad minėto eismo įvykio metu apgadintas dviračio galinis ratas (b. l. 3). Priešingai nei nurodo apeliantė, nors įvykį tyrę policijos pareigūnai neatliko visų galimų tyrimo veiksmų, t. y. neapžiūrėjo automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė neinformatyvias dviračio nuotraukos (b. l. 7), kurias pirmosios instancijos teismas laikė netinkamais įrodymais, nes dėl jų padarymo būdo (pasirinktas netinkamas fotografavimo kampas), iš jų negalima darytos išvados apie dviračio apgadinimus, netinkamai nubraižė eismo įvykio vietos schemą, laiku neišreikalavo vaizdo įrašo, kuriame galimai buvo užfiksuotas eismo įvykis, tačiau nustatytos aplinkybės abejonių nekelia, nes atitinka liudytojų parodymus apie įvykio mechanizmą.

Nukentėjusioji V. C. tiek paaiškinime policijai (b. l. 8), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 16 d., maždaug 17 val. 50 min., susitiko prie prekybos centro „Norfa“ su G. D.. Nurodė, kad aikštelėje iš dešinės pusės vedėsi dviratį ir ėjo link šaligatvio. Tuo metu G. Š. automobilio posūkio metu su ratu užvažiavo ant dviračio galinio rato. Nukentėjusioji pažymėjo, kad G. Š. automobilis yra labai didelis, o jos dviratis plentinis su siaurais ratais, todėl posūkio metu automobilio dešinysis priekinis ratas užvažiavo ant dviračio galinio rato, su automobilio kėbulu jokio kontakto nebuvo, nuo užvažiavimo dviratis nugriuvo. Dviračio tuo metu nebuvo galima ištraukti, nes buvo užvažiavusi mašina. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo užvažiuota ant rato lanko, padangos kameros, ant stipinų nebuvo užvažiuota ir tik dalis jų buvo sulenkta. G. Š. jokio garso signalo nenaudojo, o tik pradarė automobilio langą ir pradėjo šaukti, jog liudytoja ir nukentėjusioji per lėtai eina. Tada V. C. G. Š. pasakė, jog ji užvažiavo ant dviračio rato, o ji atsakė, jog neužvažiavo. G. D. paprašė, jog G. Š. išliptų ir pažiūrėtų, bet ji nepaklausė, pavažiavo atgal ir nuvažiavo į priekį. V. C. su G. D. sustojo ant šaligatvio ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko po kokių 5 minučių. Nukentėjusioji pažymėjo, jog G. Š. galėjo nematyti, kad pervažiavo dviratį, bet tai turėjo pajusti ir suprasti (b. l. 36-37, 69-70). Nukentėjusiosios V. C. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino įvykio vietoje buvusi liudytoja G. D., kuri tiek paaiškinime policijai (b. l. 20), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme taip pat nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad įvykio metu buvo kartu su V. C., kuri turėjo dviratį. Jos kirto aikštelę prie parduotuvės „Norfa“, kai iš gatvės automobiliu atvažiavo G. Š., kuri net nesistengė sustabdyti, automobilio ratas posūkio metu (buvo pasisukęs į šoną), įvažiavime į aikštelę pervažiavo dviračio galinį ratą. Automobilio vairuotoja atidarė langą ir pradėjo šaukti. Liudytoja G. Š. paprašė, jog ji išliptų iš mašinos ir pažiūrėtų, jog užvažiavo ant dviračio, bet vairuotoja nepaklausė, pavažiavo atgal, V. C. tada pavyko ištraukti dviratį. Su sugadintu dviračiu jos nuėjo prie kino teatro „Vingis“ aikštelės ir ten iškvietė policiją. Liudytoja nurodė, kad G. Š. negalėjo nepastebėti, jog užvažiavo ant dviračio, nes jai apie tai buvo ir sakoma, o kad toliau galėtų pajudėti, ji nuvažiavo atgal, kad būtų patrauktas dviratis. Po užvažiavimo dviračio ratas buvo sulenktas, nesisukantis, kabino (b. l. 37-38). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie ją melagingus paaiškinimus. Nors apeliantė nurodo, kad nukentėjusioji ir liudytoja yra suinteresuotos ją apkalbėti, kadangi tarp jų įvyko konfliktas, pasibaigęs keiksmažodžiais, tačiau tai nesudaro pagrindo netikėti nuosekliais ir neprieštaringais minėtų asmenų parodymais. G. Š. pozicija neigiant padarius administracinius teisės pažeidimus vertinama kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai.

Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, G. Š. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo.

ATPK 130 str. 1 d. nustato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. Š. 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 17:55 val., Vilniuje, S.Konarskio g. 4 – Savanorių pr., vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus nepaliko tarpo iš šono, užvažiavo ant V. C. dviračio rato ir jį apgadino, sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas V. C. dviratis, pasitraukė iš eismo įvykio, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus, kuris nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Nors byloje užfiksuotas V. C. dviračio „Centurion“ apgadinimas nėra didelis, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog G. Š. suvokė užvažiavusi ant dviračio rato. Atkreiptinas dėmesys, kad G. Š. vairuotas automobilis eismo įvykio metu su dviračiu kontaktavo važiuodamas į priekį, t. y. transporto priemonių kontaktavimo mechanizmas rodo, kad G. Š. turėjo pamatyti ir pajusti, kad kliudė dviratį. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek nukentėjusioji V. C., tiek liudytoja G. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog G. Š. buvo pasakyta, jog ji pervažiavo dviratį ir jį apgadino bei pasiūlyta išlipti ir pažiūrėti, bet ji į tai nereagavo, pavažiavo atgal, kad nuvažiuotų nuo dviračio ir apvažiavusi gulintį dviratį nuvažiavo. Iš to galima spręsti, kad G. Š. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdama už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad G. Š. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nurodo, kad nukentėjusioji V. C. ir liudytoja G. D., suvokdamos savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir pasišalino iš įvykio vietos, siekdamos išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jos su policijos pareigūnais susitiko ir dviratį apžiūrėjo už kelių šimtų metrų nuo įvykio vietos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ne nukentėjusiosios V. C. ar liudytojos G. D., o G. Š. veiksmų neteisėtumo klausimas. Tai, kad nukentėjusioji V. C. ir liudytoja G. D. nepasiliko eismo įvykio vietoje ir policiją iškvietė už kelių šimtų metrų nuo įvykio vietos, nepašalina G. Š. administracinės atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad G. Š. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rosita Patackienė