Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2012-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1152-111/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-08-10
Bylos Nr.
1-1152-111/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Kaltinamasis
F. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1152-111/2012Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00790-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4., 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. B. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

2012-04-19 apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, asmeninio konflikto metu, laikydamas rankose virtuvinį peilį, kurį nukreipdamas prieš savo seserį L. T., žodžiu grasino nukentėjusiajai, kad pastarąją nužudys, sužalos, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tokiu būdu grasino nužudyti L. T. ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatą.

Šiais savo veiksmais F. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu F. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad turi invalidumą dėl galvos ligos ir todėl jo atmintis negera. Jis neprisimena absoliučiai, kas buvo vakar jo namuose. Tarp jo ir sesers galėjo įvykti konfliktas, bet jis tikrai neprisimena. 2012-04-19 ryte pas jį namo buvo užėjęs vienas pažįstamas, seseriai L. tai nepatiko. Vėliau pažįstamas, kurio duomenų nežino, išėjo ir jie su seserimi liko dviese. Jis sesers tikrai nemušė, bet rėkti ant jos galėjo, galėjo keiktis, nes supyko. Iš tikrųjų neatsimena viso, ką darė, nes su minėtu pažįstamu išgėrė degtinės butelį. Dėl peilio irgi nieko nežino. Policininkų irgi neprisimena, prisimena, kad atsibudo policijoje, už grotų. Sesers atsiprašys, jeigu ji sutiks, pažada jos nepulti ir jai negrasinti (b.l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. T. parodė, kad 2012-04-19 (duomenys neskelbtini), virtuvėje apie 12.00 val. jos neblaivus brolis F. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paėmęs virtuvinį peilį, pradėjo juo mojuoti prieš jos veidą. Pradėjo grasinti, kad su ja susidoros ir ją nužudys. Ji išsigando ir pabėgusi užsidarė kambaryje, pristūmė lovą, kad jis neišlaužtų durų. Girdėjo, kaip F. priėjo prie kambario durų, pradėjo jas spardyti, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tada pasakė jai, „kad paims kirvį ir nukirs jai galvą“. Kadangi telefonas buvo koridoriuje, pagalbos iškviesti negalėjo. Kai jis nustojo daužyti duris, ji norėjo išeiti iš kambario, tačiau neišdrįso, nes girdėjo jį triukšmaujantį už durų. Apie 17.00 val. pro langą pamatė namo einančią savo dukrą L. T., gim. (duomenys neskelbtini). Pasakė kas vyksta ir liepė neeiti į butą. Paėmusi iš dukros telefoną pro langą, paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją (b.l. 16).

Papildomai apklausta liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, jie gyvena trise: ji, jos dukra L. T. ir jos brolis F. B. Pastarasis nevedęs ir niekada šeimos neturėjo, nedirbantis, nes turi invalidumą, kitos gyvenamosios vietos neturi, pastoviai gyvena nurodytame bute, bet nemoka už komunalines paslaugas. Brolis dažnai vartoja alkoholį, tada jis būna konfliktiškas, rėkia, keikiasi, būna, kad muša, bet šiais metais ji policijos nekvietė. Tarp jų ir anksčiau buvo konfliktai, dar kai gyveno jų mama, prieš 5-6 metus jis jos vos nepasmaugė. 2012-04-19 apie 12.00 val. ji su broliu bute buvo dviese. Ji virtuvėje darė valgyti, stovėjo prie viryklės, prie lango. Brolis irgi atėjo į virtuvę, dešinėje rankoje jis turėjo virtuvinį peilį su balta rankena. Laikydamas peilį ašmeniu tiesiai ir nukreipęs į jos pusę, brolis pasakė, kad „jeigu ji jam neleis į butą vesti draugų, jis ją papjaus“. Tarp jų buvo apie 2 metrų atstumas, brolis stovėjo prie šaldytuvo, kuris yra prie sienos, priešingoje pusėje nuo viryklės. Ji pratylėjo, išjungė viryklę, ir po truputį, praeidama pro šalį nuo brolio, išėjo iš virtuvės, tuo metu kai praėjo pro šalį, brolis jai nieko nedarė. Tada ji nuėjo į savo kambarį, užsirakino ir prie durų pastūmė lovą. Iš pradžių buvo labai tylu, po to išgirdo, kai brolis priėjo prie jos kambario durų ir paprašė cigarečių. Ji visą laiką tylėjo, o nuo to brolis dar daugiau užsivedė, pradėjo rėkti, „ kad vis tiek nužudys ją ir dukrą“, keikėsi, juokėsi, spardė duris. Ji visą laiką tylėjo ir apie 17.00 val. per langą pamatė, kad ateina jos dukra. Ji išėjo iš savo kambario į balkoną ir pasakė dukrai, „kad brolis yra tokioje būsenoje, kad pastaroji namo neeitų ir kad perduotų jai savo mobilaus ryšio telefoną“. Dukra iš lauko perdavė jai savo telefoną, iš kurio paskambino 112, iškvietė policiją. Su policija į butą atėjo jos dukra. Policininkai sulaikė brolį, tuo metu jis rėkė ant jos, keikėsi, po ko išvežė brolį iš buto. Be to policininkai paėmė peilį su balta rankena, kurį brolis turėjo rankose virtuvėje. Anksčiau kelis kartus pas juos į butą buvo atvykusi policija. Brolis kelis kartus kvietė policiją, kad neva ji jį mušė, bet ji jo iš tikrųjų nemušė. Vakar taip pat brolis norėjo kviesti policiją, jam nepatiko, kad ji užsidarė ir tylėjo. Vakar brolis jos nemušė. Daugiausia brolį siutino, kai ji tylėjo. Kai brolis jai grasino, jo grasinimų išsigando, nes brolio bijo (b.l. 17).

Papildomai apklausta liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai brolis grįžo po sulaikymo iš policijos, jis jos atsiprašinėjo, konfliktų tarp jų nuo to laiko nebuvo. Bet vis tiek brolis dažnai vartoja alkoholį. Bet dabar brolis elgiasi žymiai geriau. Dabar nei prie jos, nei prie jos dukros nesikabina, nerėkauja ant jos, negrasina (b.l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ji, jos motina L. T. ir mamos brolis F. B. Pastarasis nevedęs ir niekada šeimos neturėjo, nedirbantis, nes turi invalidumą, kitos gyvenamosios vietos neturi, pastoviai gyvena nurodytame bute, bet nemoka už komunalines paslaugas. Dėdė surenka metalą, kurį priduoda ir geria burnos skalavimo skystį. Taip pat prageria savo invalidumo pensiją. Dėdė, kai būna girtas, yra piktas, konfliktuoja su ja ir mama, dėl smulkmenų tokių, kaip: degtukų, tualetinio popieriaus. Būna, jis specialiai ieško priežasties dėl ko rėkti, prisikabinti prie jų. Daugiausia dėdė kabinosi prie jos mamos. Visą laiką sako, kad „užmuš jas, kad viskas bus jo, kad geriau jis atsisės į kalėjimą, nes ten bus sotus“. Kažkada seniai, tiksliai neatsimena, galbūt prieš 7 metus, dėdė trenkė jai su lygintuvu į veidą, bet ji dėl to pareiškimo į policiją nerašė. Kai dėdė triukšmavo, kelis kartus jos kvietė policiją, kvietė ir kaimynai, bet prie policijos dėdė elgėsi ramiai. 2012-04-19 ji išėjo iš namų iki pietų. Namuose liko mama su broliu, kai ji išeidinėjo buvo viskas ramu. Apie 17.00 val., ji ėjo namo, priėjo prie buto balkono ir pamatė, kad balkone stovi jos motina. Pastaroji visa drebėjo. Mama pasakė, kad „jai nereikia eiti namo, nes F. B. gali ją užpulti, nes jis labai girtas ir puolė ją, o ji užsibarikadavo lova savo kambaryje“. Mama pasakė jai iškviesti policiją, ji per balkoną perdavė mamai mobiliojo ryšio telefoną ir mama pati paskambino Nr. 112. Po ko mama jai per balkoną perdavė raktus nuo buto. Ji pasitiko policijos pareigūnus prie laiptinės, užėjo į butą. Kai užėjo į butą, F. B. buvo savo kambaryje, rėkavo. Mama atsibarikadavo. Policininkai užėjo į dėdės kambarį, išvedė jį į didįjį kambarį, sakė policininkams: kad „jis invalidas“. Dėdės kambaryje policininkai rado ir paėmė peilį. Policininkai F. B. išvedė iš buto. Po to mama pasakojo, kad tą dieną į butą F. B. atvedė kaimyną, su kuriuo labai prisigėrė. Kai kaimynas išėjo, F. B. pradėjo labai rėkti, bet mama spėjo užsibarikaduoti. Detaliau mama nieko nepasakojo. Kai dėdė po paros grįžo iš policijos, iki šiol jis su jomis daugiau nekonfliktavo, su mama elgėsi normaliai. Šiuo metu dėdė elgiasi geriau, negu iki sulaikymo (b.l. 21).

Apklaustas liudytojas P. V. 2012-04-19 apie 17.00 val., patruliuojant kartu su patruliu V. V., iš VPK OVS, gavo pranešimą, kad bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), brolis smurtauja prieš seserį, kuri, kaip paaiškėjo L. T. ir iškvietė policiją. Atvykus nurodytu adresu, apie 17.33 val. į butą užėjo su pareiškėjos dukra, kuri juos pasitiko lauke, prie laiptinės ir atrakino buto duris. Bute buvo F. B., atrodo jis buvo pas save kambaryje ir L. T., atrodo, kad ji buvo užsibarikadavusi savo kambaryje ir tik išgirdusi juos ji išėjo iš savo kambario. F. B., būdamas neblaivus, triukšmavo, visą laiką keikėsi, seseriai grasino susidorojimu: grasino ją užkąsti po žeme, sakė, kad ji negyvens. Įvairiose vietose bute ant žemės matėsi peiliai, vieną buvo pastebėjęs F. B. kambaryje prie gėlės vazono. Virtuvėje ant stalo, šalia to kambario durų, kur buvo užsibarikadavusi L. T., taip pat ant žemės gulėjo peilis su balta rankena, kurį ir pati nukentėjusioji L. T. nurodė, kad F. B., su juo jai grasino. Šis peilis buvo paimtas. L. T. pareiškė, kad brolis grasino peiliu, grasino susidoroti: „užkąsti po žeme, gyva palaidoti“, bet ji užsidarė ir užsibarikadavo savo kambaryje. F. B. kategoriškai atsisakė ką nors paaiškinti. Pastarasis buvo pristatytas į Vilniaus m. 5 PK, pakeliui visą laiką šukavo, keikėsi. Policijoje jis surašė tarnybinį pranešimą, prie kurio pridėjo iš buto paimtą peilį su balta rankena (b.l. 22).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, apžiūrėtas ir priduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (b.l. 27-31).

Išdėstytais faktiniais duomenimis ir kitais byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis F. B. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo F. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo F. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 32).

Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra.

2012-07-31 F. B. paskelbta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Paaiškinta, kad sutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė kreipsis į teisėją siūlydamas jam už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., vienerių metų laisvės apribojimą, įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. F. B. pareiškė, kad tokią galimybę suprato, dėl šio kreipimosi sutinka, taip pat sutinka su jam siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 63).

Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės apribojimą. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į tai, kad F. B. neteistas, nebaustas administracine tvarka, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė kaltinamajam paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą.

Kaltinamajam F. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, peilis, apžiūrėtas ir priduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (b.l. 27-31), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

F. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimą, įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

F. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, peilį, apžiūrėtą ir priduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Jonas Ivanauskas