- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-14
- Bylos Nr.
- eII-227-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00055-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo V. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11287-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25267689120, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 12 d. nutarimu V. L. (toliau – ir Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta 190 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. kovo 13 d., apie 19 val. 10 min. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Raistinės g., vairuodamas transporto priemonę lenkė pėsčiųjų perėjoje, tai yra kur lenkti draudžiama. Savo veiksmais pažeidė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto reikalavimus.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 14 d. gautas pareiškėjo V. L. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
Pareiškėjas V. L. skundu prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, t. y. panaikinti nutarimu paskirtą administracinę poveikio priemonę (teisę vairuoti transporto priemones) ir taikyti tik piniginę baudą.
1.1 Pareiškėjas nurodė, kad visiškai pripažįsta padarytą nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad iškart po sustabdymo bendradarbiavo su pareigūnais, pripažino kaltę ir išreiškė apgailestavimą. Tokį elgesį jis vertina kaip atsakomybės prisiėmimą, kuris turėtų būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
1.2 Pareiškėjas teigia, kad lenkimo manevrą pradėjo tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu – nebuvo priešpriešinio eismo, neviršytas greitis. Tačiau manevro metu pastebėjo pėsčiųjų perėją ir objektyviai neturėjo galimybės sustoti jos nepažeidęs, nes staigus stabdymas būtų kėlęs pavojų kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu jis pasirinko saugų manevro užbaigimą.
1.3 Skunde pabrėžiama, kad nusižengimas padarytas dėl neapdairumo, o ne sąmoningo teisės pažeidimo. Pareiškėjas nurodo turintis ilgą vairavimo stažą, esantis sąžiningas ir atsakingas vairuotojas. Anot jo, šis pažeidimas yra pavienis atvejis, neatspindintis jo elgesio kelyje. Per visą vairavimo laikotarpį jis buvo baustas tik porą kartų už nežymų greičio viršijimą.
1.4 Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad dėl padaryto pažeidimo neatsirado jokių neigiamų pasekmių – nebuvo sužalotų asmenų ar apgadinto turto. Tai esą rodo, kad pažeidimas nebuvo pavojingas viešajam saugumui ar eismo dalyviams.
1.5 Pareiškėjas paaiškino, kad teisės vairuoti atėmimas sukeltų Pareiškėjui ir jo šeimai reikšmingų neigiamų pasekmių. Pareiškėjo sutuoktinė turi sveikatos problemų, kurių paūmėjimo atvejais ji negali pati vairuoti – pareiškėjas padeda jai lankytis pas gydytojus. Be to, jis kasdien veža vaiką į ugdymo įstaigą.
1.6 Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti yra būtina ir jo profesinėje veikloje – jis dirba statybų sektoriuje, kur darbo vietos nuolat keičiasi, todėl būtinas nuosavas transportas. Vairuotojo pažymėjimo neturėjimas apsunkintų galimybę užsidirbti pajamų šeimos išlaikymui.
1.7 Pareiškėjas pažymi, kad administracinės nuobaudos tikslai – atgrasymas, nubaudimas ir prevencija – būtų pasiekti ir skyrus vien tik piniginę baudą. Jis pabrėžia, kad nuo nusižengimo padarymo iki skundo padavimo nepadarė naujų pažeidimų, o savo veiksmus vertina kritiškai.
1.8 Pareiškėjo nuomone, administracinę bylą nagrinėjusi institucija nepagrįstai formaliai taikė įstatymo normas, neįvertindama visų bylos aplinkybių, kaltės formos, asmenybės ir proporcingumo principo. Skunde akcentuojama, kad šiuo atveju egzistuoja visas kompleksas išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti atėmimo.
1.9 Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra aiškiai suformuluota nuostata, jog bausmė turi būti individualizuota, proporcinga ir negriežtesnė nei būtina. Jis prašo atsižvelgti į savo elgesį, šeimos situaciją, profesinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, ir taikyti švelnesnę administracinę poveikio priemonę, neskiriant teisės vairuoti atėmimo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, prašo 2025 m. gegužės 12 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-11287-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25267689120, palikti nepakeistą ir V. L. skundo netenkinti.
1.10 Institucija pažymėjo, kad administracinis nusižengimas buvo įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašu ir kita bylos medžiaga. Nutarime nurodytas KET 140.4 punkto pažeidimas – lenkimas pėsčiųjų perėjoje – yra aiškiai uždraustas teisės aktų. Lenkimo manevras apima visumą veiksmų, pradedant įsitikinimu, kad lenkti saugu, ir baigiant grįžimu į savo eismo juostą. Teisės aktai nereglamentuoja išimčių, kad lenkimas būtų leidžiamas, jei pradėtas leidžiamoje, o baigtas – draudžiamoje zonoje.
1.11 Atsižvelgdama į ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatas, institucija akcentavo, kad administracinė atsakomybė taikoma ir už lenkimą vietose, kur tai daryti draudžiama pagal KET. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių tokį pažeidimą pateisinti.
1.12 Institucija taip pat pabrėžė, kad pagal ANK 22 straipsnį administracinės nuobaudos tikslas – sukelti pažeidėjui neigiamų pasekmių, taip siekiant prevencijos tikslų. Visuomenės interesas šioje situacijoje turi viršenybę prieš individualų asmens interesą. Nuobaudos paskirtis – atgrasyti nuo teisės pažeidimų, paveikti pažeidėją ir kitus asmenis, kad jie jų nebedarytų.
1.13 Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, institucija pažymėjo, kad nors įstatymas ir numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, tam būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes. Vien faktas, kad asmuo gailisi ir pripažįsta kaltę, neteikia pagrindo švelninti atsakomybės. Tokią poziciją ne kartą yra išreiškęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
1.14 Institucijos vertinimu, byloje sprendimą priėmęs pareigūnas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo surinktus įrodymus, įvertino pareiškėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Įvertinęs tai, paskyrė artimą minimaliai baudą ir minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, todėl paskirta sankcija yra proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui.
1.15 Be to, institucija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2022 metų yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 6 kartus, todėl paskirta nuobauda nelaikytina nei per griežta, nei neteisinga.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo skundą ir prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo. Jis paaiškino, kad padarė nusižengimą – atliko lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Pasak Pareiškėjo, teisė vairuoti jam yra būtina kasdieniame gyvenime – jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną dieną vyksta į darbą (duomenys neskelbtini), kur dirba statybose. Be to, jis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas ir dėl šeiminių aplinkybių – žmona turi sveikatos problemų, todėl ją tenka vežioti į gydymo įstaigas. Atsakydamas į teisėjos klausimus, Pareiškėjas pripažino, kad anksčiau jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ateityje pasižadėjo būti atsakingesnis ir tokių pažeidimų daugiau nedaryti. Jis dar kartą pakartojo, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas taip pat patvirtino, kad dėl skirtos piniginės baudos neprieštarauja ir ją sumokės. Baigiamosios kalbos metu jis dar kartą paprašė teismo įvertinti susiklosčiusias aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą.
3. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
4. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
5. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).
7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesių iki šešių metų.
V. L. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. kovo 13 d., apie 19 val. 10 min. Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Raistinės g., vairuodamas transporto priemonę lenkė pėsčiųjų perėjoje, tai yra kur lenkti draudžiama. Savo veiksmais pažeidė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą V. L. paskirta 190 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.
9. Kaip matyti iš priimto nutarimo, pareiškėjas V. L. vairuodamas transporto priemonę atliko lenkimo manevrą ties pėsčiųjų perėja, kurioje lenkti draudžiama. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.4 punktą, o tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį. Nusižengimo faktą patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga bei kiti byloje esantys duomenys. Pats pareiškėjas savo kaltę pripažino, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, jo paaiškinimai laikytini nuosekliais ir patikimais. Lenkimas pėsčiųjų perėjoje yra objektyviai pavojingas pažeidimas, nes tokiose vietose gali būti pėstieji, o vairuotojui matomumas yra ribotas. Tokie pažeidimai kelia grėsmę eismo saugumui ir viešajai tvarkai, todėl yra vertinami kaip keliantys padidintą pavojų. Kaip nustatyta byloje, lenkimas buvo pradėtas dar prieš perėją, tačiau baigtas tiesiogiai važiuojant per ją, todėl toks manevras laikytinas pažeidžiančiu Kelių eismo taisyklių 140.4 punktą, kuriame aiškiai draudžiama lenkti transporto priemones pėsčiųjų perėjose. Pažymėtina, kad lenkimas yra vientisas veiksmas, apimantis ne tik jo pradžią, bet ir visą eigą iki grįžimo į savo eismo juostą. Dėl šios priežasties teisiškai reikšminga ne tai, kur lenkimas buvo pradėtas, o tai, kad jis vyko ir baigėsi pėsčiųjų perėjoje, kur tokie veiksmai yra kategoriškai draudžiami. Toks elgesys didina pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač pėstiesiems, ir pažeidžia vieną pagrindinių saugaus eismo principų – pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas yra susijęs su padidinta atsakomybe, o asmenys, pažeidžiantys saugaus eismo taisykles, turi būti baudžiami taip, kad nuobauda atliktų tiek represinę, tiek prevencinę funkciją todėl manytina, kad visiškas administracinio poveikio priemonės neskyrimas nepasiektų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
10. Tačiau, vertinant nuobaudos individualizavimą ir galimą administracinio poveikio priemonės švelninimą, svarbu atsižvelgti į pareiškėjo asmenybę, pažeidimo aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjas padarė pažeidimą dėl neatsargumo, t. y. tik pradėjęs lenkimą, prieš tai įsitikinęs, kad greitis viršijamas nebus, o priešpriešinio eismo nėra, pastebėjo pėsčiųjų perėją, be kita ko, jis iškart pripažino kaltę, gailisi ir bendradarbiavo su pareigūnais. Nusižengimas buvo pavienis, jo metu nebuvo padaryta žala nei žmonėms, nei turtui. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas gyvena Vievyje, dirba Lentvaryje, statybų sektoriuje, kur nuolatinis mobilumas yra būtinas. Jo šeimos situacija taip pat patvirtina reikšmingą priklausomybę nuo galimybės vairuoti – žmona turi sveikatos problemų, kurias ištikus, pareiškėjas ją pats veža į gydymo įstaigas. Taip pat jis veža vaiką į ugdymo įstaigą. Teisės vairuoti atėmimas jam realiai reikštų itin sudėtingų padarinių tiek profesinėje, tiek šeimos sferoje. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus ar tyčinis. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra surinkta jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Nors institucija atsiliepime nurodė, jog ne vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau visi ankščiau padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su leistino greičio viršijimu, o paskirtos baudos – sumokėtos. Analogiškų administracinių nusižengimų, nagrinėjamų šia nutartimi, nebuvo padaryta. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas yra V. L. atsitiktinis, o ne dėsninga jo ankstesnio elgesio, gyvenimo būdo pasekmė, jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimų, gyvena pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, be kita ko, prisiima kaltę už padarytus teisės pažeidimus.
11. Todėl teismo vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos tiek patį V. L., tiek jo įvykdytą nusižengimą apibūdinančios aplinkybės, nors ir nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau sudaro pagrindą išvadai dėl mažesnio Pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Pareiškėjo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, nei numatytas. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes nustatytinas 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas.
12. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11287-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25267689120, keistinas, V. L. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei paskiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 1 mėnesį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
V. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9876-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268427694, dalį dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, V. L. paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 1 mėnesį.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.