Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-28 · Administracinė byla Nr. I-1938-609/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-28
Bylos Nr.
I-1938-609/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01374-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1938-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01374-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1; 55.1.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. S. skundu prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK), jam priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 3-4) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Pažymi, jog kameroje buvo patalpintas kartu su rūkančiais asmenimis. kameros plotas, kamera buvo be lango, tik stikliniai blokeliai, nebuvo dieninės lempos, todėl kameroje nuolat buvo tamsu. Teigia, jog kameroje nebuvo ventiliacijos, todėl trūko šviežio oro ir buvo sunku kvėpuoti, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios patalpos, iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas. Pabrėžia, kad dėl tokių antisanitarinių, žeminančių ir nepriimtinų laikymo sąlygų jis ne kartą kreipėsi į Areštinės administraciją su skundais. Teigia, kad jam padaryta neturtinė žala pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, fizinėmis kančiomis bei išsekimu, kas sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK atsiliepime į skundą (b.l. 9, 28) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas Areštinėje nebuvo laikomas. Pažymėta, jog 2013 metų asmenų, laikomų Areštinėje, paskirstymo žurnalas yra sunaikintas, todėl duomenų apie pareiškėjo buvimą Areštinėje laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2014 metų nėra. Skundo reikalavimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2014 metų prašoma taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, fizinėmis kančiomis bei išsekimu.

Atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties institutą pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Areštinėje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013; 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1559/2014; 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1633/2014 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr., pvz., EŽTT 1968-07-23 sprendimą Belgian Linguistic prieš Belgiją). Pažymėtina, jog EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985-05-28 sprendimą Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995-12-04 sprendimą Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Taigi, kaip matyti iš nurodytų išaiškinimų, EŽTT pats pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje įtvirtinta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta tokios senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, jeigu yra laikomasi numatytų reikalavimų, todėl sprendžiant dėl ieškinio senaties buvimo, jos taikymo sąlygų turi būti atsigręžiama į nacionalinę teisę.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Byloje esantis 2016 m. gegužės 24 d. dokumentų naikinimo aktas Nr. 85-IL-3165 (b.l. 29-32) patvirtina, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-959/V-98, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, 1992-2004 metų bylų nomenklatūromis, 2005-2014 dokumentacijos planais, atlikus dokumentų vertės ekspertizę, buvo atrinktos naikinimui Tauragės AVPK bylos, kurių saugojimo terminas yra pasibaigęs. Tarp atrinktų naikinimui bylų nurodyti 2011 m. ir 2012 m. asmenų, laikomų areštinėje paskirstymo žurnalai, kurių saugojimo terminas 3 metai.

Iš 2017 m. balandžio 26 d. dokumentų naikinimo akto Nr. 85-IL-3322 (b.l. 33-35) matyti, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-959/V-98, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, 1993-2004 metų bylų nomenklatūromis, 2005-2015 dokumentacijos planais, atlikus dokumentų vertės ekspertizę, buvo atrinktos naikinimui Tauragės AVPK bylos, kurių saugojimo terminas yra pasibaigęs. Tarp atrinktų naikinimui bylų nurodyti 2013 m. asmenų, laikomų policijos areštinėje paskirstymo žurnalai, kurių saugojimo terminas 3 metai.

Skundas teismui išsiųstas 2017 m. spalio 23 d. (b. l. 6), todėl vertintina, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2014 metų yra praleistas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytų teisės pažeidimų pobūdį bei aplinkybes, kuriomis remiantis teigiama, kad jis patyrė neturtinę žalą, vertintina, jog apie galimą subjektinių teisių pažeidimą pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti visą jo skunde nurodytą laikotarpį.

Kadangi skunde nėra nurodyta, kodėl skundas teismui buvo išsiųstas tik 2017 m. spalio 23 d., darytina išvada, jog praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui pagrindo nėra.

Konstatavus, jog reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2014 metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, skundas dalyje netenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Kadangi nėra duomenų, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., skundas dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė