Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą pateikusiai O. K., jos įgaliotiems atstovams advokato padėjėjai R. M., advokatui E. G.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus atstovams S. M., V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubaustos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. NZTN-116963563-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausias specialistas R. G. 2017-08-07 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. K. už tai, kad ji 2016-12-05 už savo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), ribų, šiaurinėje pusėje, naudojasi valstybine žeme (yra pastatyta tvora). Administracinio teisės pažeidimo protokole O. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusi redakcija iki 2017-01-01, (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalį (b.l. 33-34).

Liudytoja E. V. apklausiama 2018-05-16 teismo posėdžio metu, parodė, kad yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, pirmininkauja penkerius metus. Ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su užklausimu dėl dviejų sklypų, tai yra dėl kelio užimtumo teisėtumo, kadangi yra siauras kelias. Institucija, atlikusi matavimus, nustatė, kad yra užimta beveik 80 cm valstybinio kelio. Kelias yra valstybinis. Ir ji, ir kaimynai, sakė O. K., pastarajai statant tvorą, kad ji neteisingai pastatė tvorą, kad užėjo už sklypo ribos. O. K. buvo žodžiu įspėta, tačiau ji su tuo nesutiko, sakė, kad kitoje vietoje yra atidavusi 30 cm savo sklypo. O. K. tvoros statybą pradėjo 2011-2012 metais. O. K. statant tvorą jokių nesklandumų dėl požeminių komunikacijų, dėl ko ji nebūtų galėjusi teisingai pastatyti tvoros, nebuvo. Toks klausimas net nebuvo keliamas. Statybų laikotarpyje, kuomet buvo pilami pamaitai, statoma tvora, matė O. K. vaikščiojančią po savo žemės sklypo teritoriją. Iki patikrinimo žinojo, jog kelio plotis turi būti 5 metrai, tačiau, dėka šios situacijos, paaiškėjo, kad kelio plotis turi būti 6,5-7 metrai. Neprisimena, ar su O. K. kalbėjo apie tai, jog pastaroji gali statyti tvorą kur nori, kad tik būtų išlaikytas 5 metrų kelio plotis, nes ne ji spendžia tokius reikalus- kadastrinius matavimus atlieka specialistai.

Skundo pateikusio asmens atstovas advokatas E. G. prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017-09-08 nutarimą panaikinti. Nurodė, kad tvorą statė statybininkai, O. K. tuo metu buvo išvykusi, statybos darbus prižiūrėjo jos sūnus S. K.. Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė E. V. patvirtino, kad statant tvorą klausimų dėl jos išmatavimų nekilo. Darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pritaikyta ne tam asmeniui, kadangi skundą pateikusi O. K. tvoros nestatė. Be to, nurodė, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai O. K. nebuvo siunčiami registruotu laišku. Nesant patvirtinimo apie minėtų dokumentų įteikimą O. K., skundžiamas nutarimas negalėjo būti priimtas. Byloje nėra duomenų, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas O. K. būtų išsiųstas registruota pašto siunta. Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas išsiųstas paprastu laišku, todėl O. K. nežinojo apie administracinės teisenos pradžią, procesinės teisės jai išaiškintos nebuvo. ANK draudžia surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. O. K. nei vieno karto nebuvo registruotu laišku informuota apie bylos nagrinėjimą. Buvo pažeistos esminės ANK nuostatos, dėl ko byla turi būti grąžinama institucijai iš naujo nagrinėti. Pažeidimas padarytas 2012 metais, todėl mano, kad pasibaigė asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas. O. K. tyčios užimti valstybinę žemę neturėjo. Žemės sklypas O. K. buvo padovanotas 2011 metais, sklypas buvo apleistas. O. K., tvarkydama žemės sklypą, matė, kad sklypo riba buvo nustatyta iš anksčiau, buvo likę senos tvoros pamatai. Tvora buvo pastatyta senų pamatų vietoje. O. K. nežinojo, kad dalis tvoros stovi ant valstybinės žemės, tyčios užimti valstybinę žemę ji neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

O. K. skundas netenkintinas.

O. K. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 45 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veika gali pasireikšti savavališku valstybinės žemės užėmimu ir būtinas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, objektas, šiuo atveju, valstybinė ar privati žemė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.⁵⁷⁵-459-2012) ir kt.

O. K. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji 2016-12-05 už savo žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, šiaurinėje pusėje, naudojosi valstybine žeme, tai yra įrengė tvorą.

Skundą patekusi O. K. tvirtina, kad tyčios užimti valstybinę žemę neturėjo. 2011 m. jai pradėjus valdyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo pradėti tvoros įrengimo darbai. Tvorą statė statybininkai, tvora buvo pastatyta ant senų pamatų, niekas dėl to pretenzijų nereiškė. Sodų bendrijos pirmininkė tvirtino, kad tvorą minėtoje vietoje statyti galima, pati atliko matavimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-12-05 buvo atliktas O. K. privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimas vietoje, ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-152-(14.13.78) (b.l. 16-19). Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-152-(14.13.78 nustatyta, jog sklypo tvora pastatyta valstybinėje žemėje, už sklypo ribos (b. l. 16-17). Prie šio patikrinimo akto pridėtos 3 fotonuotraukos (b. l. 18), kuriose užfiksuotas pažeidimas, tikslios vietos, kur pažeidėja, anot institucijos, užėmė valstybinę žemę. Be to, prie minėto Žemės naudojimo patikrinimo akto pridėta ir situacijos schema, iš kurios matyti, jog nustatytas užimtos valstybinės žemės plotas 12,10 m² (b. l. 19). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016-12-06 raštu Nr. 13SD-2003-(14.13.78) informavo O. K., jog iki 2017-01-31 ji turi pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, t.y. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, ir atvykti aplinkybių išsiaiškinimui (b.l. 20-21). Pakartotinai 2017-02-21 atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad 2016-12-05 žemės naudojimo patikrinimo nurodyti trūkumai nepašalinti (b.l. 22-24). 2017-02-21 ir 2017-05-02 O. K. buvo kviečiama atvykti į instituciją administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ( b.l. 25 -27), tačiau, kaip byloje nustatyta, nurodytu laiku neatvyko. 2017-05-08 O. K. išsiųstas pranešimas apie administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimą ( b.l. 28).

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad O. K. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuo 2012-05-01 (b.l. 73-75). Iš byloje esančios medžiagos (patikrinimo akto, fotonuotraukų, liudytojo R. G. paaiškinimų) matyti, kad minėtame sklype šiaurinėje pusėje įrengta tvora ribojasi su keliu. Kaip minėta anksčiau, savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Nagrinėjamu atveju O. K. tvora aptverta valstybinė žemė nėra prieinama naudotis kitiems asmenims, riboja kitų asmenų teisę laisvai judėti per valstybinės žemės plotą (teritoriją), be to pastačius šią tvorą, buvo sumažintas ir šalia esančio kelio plotas. Pažymėtina ir tai, kad įpareigojus O. K. pašalinti minėtą tvorą, ji to nepadarė.

Teismo nuomone, įvertinus surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad O. K. atliko priešingus teisei veiksmus, tai yra savo reikmėms naudojo valstybei priklausančią žemę, esančią už žemės sklypo ribos, šiaurinėje jo dalyje įrengdama tvorą. O. K. paaiškinimai, kad sklypo ribos buvo nustatytos jau prieš jai įsigyjant minėtą žemės sklypą, o tvora buvo įrengta senos tvoros pamatų vietoje, nepaneigia jos pareigų, kurios kyla jai, kaip šios žemės savininkei, ir ji turėjo užtikrinti, kad faktinis šios žemės naudojimas atitiktų reikalavimus ir nepažeistų kitų asmenų, šiuo atveju valstybės, teisių.

Skundą pateikusios O. K. atstovas tvirtina, kad teisės pažeidimas, kurio padarymu kaltinama O. K., padarytas 2011-2012 metais, tai yra tada buvo įrengta tvora, todėl mano, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas.

ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kadangi ANK sunkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, šiuo atveju ANK nuostatos netaikomos.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011). ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (analogiška nuostata numatyta ANK 591 str. 1d. 7 p.). Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

O. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo data nurodyta 2016-12-05, 9.40 val. Analizuojamas teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio (trunkamasis teisės pažeidimas yra toks veikimas ar neveikimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiką ir trunka tol, kol pats pažeidėjas ar kiti asmenys, ar atitinkamų institucijų pareigūnai jo nenutraukia). Teisės pažeidimas nustatytas 2016-12-05, atlikus žemės naudojimo patikrinimą (b.l. 16-19). Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos, tai yra iki 2017-06-05. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, 2017-05-04 nutarimu nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2017-12-05 (b.l. 29). Skundžiamu nutarimu O. K. administracinė nuobauda paskirta 2017-09-08. Taigi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas priimant skundžiamą Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017-09-08 nutarimą suėjęs nebuvo.

Be to, skundą pateikusi O. K. teigia, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą jai pranešta nebuvo, o apie jai paskirtą administracinę nuobaudą ji sužinojo tik gavusi Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017-09-08 nutarimą. Kaip matyti iš byloje esančio 2016-12-05 žemės naudojimo patikrinimo akto, O. K. patikrinime dalyvavo. Iš byloje esančių pranešimų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pranešimai O. K. buvo siunčiami jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur ji pati nurodė ten gyvenusi, tik neturėjusi pašto dėžutės. Liudytojas R. G., atlikęs patikrinimą ir surašęs žemės naudojimo patikrinimo aktą, parodė, kad atvykus numatytą dieną ir pradėjus patikrinimą į lauką išėjo O. K.. Išmatavęs esančios tvoros kampus, išsikišusias konstrukcijas, surašė aktą, kuriame konstatavo, kad konstrukcijos užeina už sklypo ribos. Pasiūlius O. K. pasirašyti akte, ji tai padaryti atsisakė. Teigė, kad O. K. buvo įspėta, jos buvo prašoma pašalinti statinį iš valstybinės žemės bei atvykti į instituciją dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn. Pažeidėja į bylos nagrinėjimą neatvyko. Pažymėjo, kad iš karto po patikrinimo su pažeidėja buvo bendraujama telefonu, buvo kalbama apie esamos situacijos išsprendimo būdą, apie tai, kad ji turi imtis veiksmų – pašalinti tvorą, atvykti į instituciją. Apklausiama teisme O. K. tvirtino nesupratusi kokiu tikslu pareigūnas jos sklype atlieka matavimus, tačiau nurodė, kad jis jai minėjo, kad matuoja žemės sklypo ribas. Nors skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nepateikė duomenų, apie siunčiamų pranešimų įteikimą O. K., iš byloje nustatytų aplinkybių, liudytojų parodymų, darytina išvada, kad ji žinojo apie jai pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną, tačiau į Nacionalinę žemės tarnybą neatvyko, procesą vilkino. Pažymėtina, kad 2017-09-27 O. K. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, kuriuo patvirtino, kad 2017-05-02 pranešimą apie nagrinėjamą bylą ji gavo (b.l. 38). Pažymėtina ir tai, jog netrukus po atlikto patikrinimo, 2016-12-12 O. K. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu prijungti valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) (b.l. 55, 56, 57). ANK įpareigoja proceso dalyvius savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, skatina juos domėtis proceso eiga, tuo pačiu sumažina galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti procesą. Teismo nuomone, O. K. apie jai pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną buvo žinoma, tačiau ji bylos eiga nesidomėjo, vengė bendradarbiauti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus tarnautojais. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjai laiku realizuoti teisę kreiptis į instituciją ir domėtis atliekamu tyrimu.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad O. K. 2016-12-05 už savo žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, šiaurinėje pusėje, naudojosi valstybine žeme, nes yra pastatyta tvora.

Konstatuotina ir tai, kad O. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus teisės pažeidimo padarymo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, O. K. asmenybę, konstatuotina, jog jai paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

ATPK 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 289 Eur iki 579 Eur. Už minėtą teisės pažeidimą O. K. buvo paskirta minimali 289 Eur bauda. Teismo nuomone, O. K. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, O. K. skundas atmestinas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017-09-08 nutarimas Nr. NZTN-116963563-17 paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

O. K. skundo netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. NZTN-116963563-17 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.