Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Š. k.“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nevedęs, neteistas, yra kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2011 m. lapkričio 17 d. apie 1¹⁰ val. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu ne mažiau nei vieną kartą sudavė mačete nukentėjusiajam J. V. į ranką, ne mažiau nei du kartus dūrė jam į kaklo ir pilvo sritis, padarydamas kiaurinę pilvo durtinę žaizdą, kaklo durtinę žaizdą, dešinio riešo kirstinę žaizdą su II-III-IV-V pirštų tiesiamųjų sausgyslių sužalojimu, dešinio riešo atvirais kaulų lūžiais, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu (93-94, 97-98, 101 b. l.) apklaustas A. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., susitiko iš matymo pažįstamą J. V., su juo gėrė alkoholinius gėrimus. Grįžęs į vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., nuėjo miegoti. Pabudo išgirdęs keiksmažodžius. Keikėsi ir necenzūrinius žodžius, skirtus D. J., vartojo J. V.. D. J., išėjusi iš vagonėlio, mėgino J. V. nuvyti, bet nesėkmingai. Kadangi J. V. brovėsi į vidų, jis atsikėlė iš lovos, pasiėmė mačetę ir išėjo į lauką. Norėdamas pagąsdinti J. V., švystelėjo mačete iš viršaus į apačią. Lauke buvo tamsu. Pagal garsą pagalvojo, kad mačetė atsitrenkė į vagonėlio sieną. Grįžęs į vagonėlį, už kelių minučių išgirdo beldimą. Už durų stovėjęs J. V. prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atidaręs duris, pamatė kraujuojančią J. V. ranką. Iškvietė medikus, kurie nugabeno jį į gydymo įstaigą.

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas A. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 16 d. išėjo su D. J. pasivaikščioti. Nuėjo iki (duomenys neskelbtini). Ten susitiko iš matymo pažįstamą J. V.. Su juo pakalbėjo, po to susiruošė eiti namo. J. V. pasisiūlė palydėti iki miško. Iš pradžių ėjo visi kartu, po to J. V. atsiliko ir kažkur dingo. A. K. su D. J. parėjo į vagonėlį (duomenys neskelbtini) ir ruošėsi miegoti. Tada vėl pasirodė J. V.. Jis buvo išgėręs, iš striukės rankovės išsitraukė puspilnį naminės degtinės plastikinį butelį. D. J. papjaustė dešros, J. V. vaišino namine degtine. A. K. degtinė nepatiko, nes buvo prastos kokybės, todėl jis gėrė nedaug, dažnai eidavo į lauką parūkyti. Jam berūkant, D. ėmė skųstis, kad svečias prie jos priekabiauja, sakydama, kad jis per daug duoda valios rankoms. Eilinį sykį išėjęs parūkyti, kaltinamasis pro langą matė, kaip J. V. atsisėdo prie D. ir apkabino ją per liemenį. Tai pamatęs kažką J. V. pasakė. Grįžęs į vagonėlį, išgirdo, kaip nukentėjusysis pasakė D.: „Tu šią naktį būsi mano“. Į šiuos žodžius rimtai nežiūrėjo, nors J. V. elgesys ir nepatiko. Abu su D. ragino J. V. eiti namo, bet jis pageidavo likti pas juos nakvoti, reikalavo pastatyti kibirą prie lovos atlikti gamtinius reikalus. J. V., norėdamas nusišlapinti, atidarė vagonėlio duris, bet prišlapino į vidų. Tada D. išstūmė J. V. lauk ir uždarė duris. Tuo metu galėjo būti apie 20-21 val. J. V. pradėjo vaikščioti aplink vagonėlį ir reikalavo jį įleisti; šaukė, kad D.šią naktį bus jo, grasino ją užmušti, vadino necenzūriniais žodžiais. Gali būti, kad J. V. turėjo rankovėje naminės degtinės butelį, nes vagonėlyje butelio nebebuvo. Jis tai nueidavo, tai vėl sugrįždavo, kiekvieną kartą būdamas vis labiau įsiaudrinęs. Taip tęsėsi kelias valandas, mat J. V. užsispyrusiai siekė savo tikslo. Kai atlikti gamtinių reikalų prireikė D. ir ji išėjo į lauką, J. V. prie jos ėmė lįsti. D. lazda sudavė J. V. ir šis kiek atsitraukė. Kaltinamasis rašė draugams SMS žinutes, skambino, prašė atvažiuoti, bet veltui. Galų gale netekęs kantrybės, J. V. sušuko, kad kvies policiją, bet J. V. į tai nereagavo. Jis paskambino pažįstamam policijos pareigūnui, kuris tuo metu buvo ne tarnyboje, tačiau atskubėti į pagalbą jis negalėjo. Apsiverkusi D. išbėgo į lauką. Padėjęs telefoną, pamatė atidarytas duris – D. nebuvo. Čiupo mačetę, sušuko D., kad greitai bėgtų į vidų. Įbėgusi D. neužrakino durų, todėl J. V. įėjo į vidų. Jis išstūmė jį iš vagonėlio. Lauke švystelėjo mačete, kliudydamas nukentėjusiojo apykaklę. J. V. nuėjo už vagonėlio kampo, o kaltinamasis – atgal į vagonėlį. Viduje apžiūrėjo mačetę. Kadangi šviesos nebuvo, kraujo ant mačetės nesimatė. Netrukus išgirdo J. V. šaukiant, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. Įleido J. V. į vidų, jo ranka kraujavo. Sutvarstė žaizdą, po to iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pagal medikų rekomendacijas pertvarstė žaizdą. Greitoji medicinos pagalba užtruko, kadangi niekaip negalėjo rasti vagonėlio. Parodyti jiems kelio išbėgo D.. Po beveik valandos atvykę medikai J. V. išsivežė į ligoninę. Policijos pareigūnų laukė apie valandą, tačiau jie neatvyko. Tuomet abu su D. pėsčiomis atėjo į Šiaulius. Tikino, kad policijai neskambino, nes sunku nupasakoti, kaip atvykti į įvykio vietą. Nukentėjusiojo, kol jis buvo gyvas, atsiprašė, įsipareigojo sumokėti 5 000 Lt žalos atlyginimą. Dalį žalos atlygino: J. V. sumokėjo 1 700 Lt, nukentėjusiojo seseriai perdavė 500 Lt, nes tuo metu J. V. dėl kitos ligos merdėjo. Įvykio metu kaltinamasis buvo lengvai apgirtęs, bet nesijautė apsvaigęs, dar būtų galėjęs vairuoti. Jeigu būtų buvęs blaivus, vis tiek būtų paėmęs mačetę. Pripažįsta, kad išgertas alkoholis sustiprino paniką. Nuoširdžiai apgailestauja nusikaltęs.

Ikiteisminio tyrimo metu (59-64 b. l.) apklaustas nukentėjusysis J. V. (mirė 2012 m. vasario 20 d. nuo abseduojančio plaučių uždegimo, 196 b. l.) parodė, kad 2011 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. Siaurimaičių k. susitiko iš matymo pažįstamą Audrių, gyvenantį vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). A. pakvietė išgerti alaus, naminės degtinės. Su A. ir D. J. nuėjo į vagonėlį, kuriame su A.girtavo. Dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių. Prisimena, kad nubudo vagonėlyje; ranka ir pilvas buvo sužaloti. Kas ir kada sužalojo, neprisimena. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nugabentas į ligoninę. Ligoninėje gydėsi 8 paras. Buvo atlikta rankos operacija, susiūta durtinė žaizda pilve. Sutarė su A. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Su A. K. susitaikė ir pretenzijų jam neturi. Dalį žalos A. K. atlygino.

Ikiteisminio tyrimo metu (69-73 b. l.) apklausta nepilnametė liudytoja D. J. parodė, kad gyvena J. K. šeimoje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Čia ji apsigyveno prieš 1-2 m., J. K. jai atstoja mamą, yra faktinė rūpintoja. A. K. laiko vyresniuoju broliu. 2011 m. lapkričio 16 d. su A. K. buvo vagonėlyje (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Išėjo pasivaikščioti. Nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur susitiko J. V.. Šį vyrą mergina pažinojo tik iš matymo. Grįžtant namo, J. V. juos truputį palydėjo. Vagonėlyje ji ir A. K. pavalgė ir nuėjo miegoti. Naktį išgirdo beldimą į duris. Už durų stovėjo J. V.. A. K. įleido J. V., abu gėrė degtinę. J. V. prie jos priekabiavo, sakydamas: „Tu šią naktį būsi mano“. Ji išėjo į lauką parūkyti. Atėjo J. V. ir vėl ėmė priekabiauti. Ji įbėgo į vagonėlį, užsirakino. J. V. įžeidinėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, reikalavo įleisti. A. K. girtas miegojo. Ji pasiėmė lazdą, atidarė duris ir, mėgindama nuvyti J. V., pastūmė jį. J. V. nugriuvo. Atėjo A. K. ir liepė jai eiti vidun, o pats išėjo. Buvo tamsu, todėl ji nematė, ar A. K. turi ką nors rankoje. A. sugrįžus į vagonėlį, ji pašvietė žibintuvėliu ir pamatė, kad jis rankoje laiko mačetę. Ant mačetės buvo kraujo. Už kelių minučių į duris pasigirdo beldimas, J. V. prašė įleisti, nes jo ranka buvo sužalota. A. K. sutvarstė žaizdą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. J. (kuri šiuo metu yra pilnametė) parodė, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną su A. K. buvo vagonėlyje. Išėjo pasivaikščioti. (duomenys neskelbtini) susitiko iš matymo pažįstamą J. V.. Jis pasisiūlė juos palydėti iki miško. Palydėjęs kažkur nuėjo, taigi namo grįžo vieni. Netrukus atėjo J. V., atsinešė degtinės butelį. Nukentėjusysis gėrė daug, A. – vos vos. Kai A. K. išėjo į lauką parūkyti, J. V. pradėjo prie jos priekabiauti: liepė sėstis jam ant kelių, gerti. Išėjusi į lauką, svečio elgesiu pasiskundė A. K.. Kaltinamajam grįžus į vagonėlį, į lauką išėjo nukentėjusysis ir vėl ėmė priekabiauti. Ji įbėgo į vidų. Dar kartą išėjęs parūkyti A. K. pro langą pamatė, kaip J. V. prie jos priekabiauja. Būdamas lauke, kažką pasakė nukentėjusiajam. J. V. apsiramino, vėliau pareiškė, kad liks pas juos nakvoti, reikalavo prie lovos pastatyti kibirą, kad galėtų šlapintis. Jiems pasakius, kad kibiro neturi, J. V. nuėjo prie vagonėlio durų ir, jas atidaręs, pradėjo šlapintis. A. K. pasakė, kad jam laikas namo, ir J. V. išėjo, bet netrukus sugrįžo. Pradėjo vaikščioti aplink, šūkavo, mėgino išlaužti duris, grasino nužudyti, šaukė D.: „Šiąnakt būsi mano“. Labai išsigando, kad jos neišprievartautų. Eidama į tualetą, pasiėmė lazdą. J. V. prisiartinus, sudavė lazda nukentėjusiajam į nugarą ir jis šiek tiek pasitraukė. Įbėgusi į vagonėlį, užsirakino. A. K. skambino draugams, taip pat ir policijoje dirbančiam draugui, bet jie neatvažiavo. Ji verkė, šaukė. Nepastebėjo, kaip A. K. pasiėmė mačetę ir išėjo į lauką. A. grįžus, J. V. ėmė belstis prašydamas iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji pašvietė žibintuvėliu (vagonėlyje nėra elektros, žvakės neturėjo, o liktarnoje pasibaigė skystis) ir pamatė, kad J. V. ranka kraujuoja. Kitų sužalojimų nesimatė. Nukentėjusysis rankose nieko neturėjo. A. K. sutvarstė žaizdą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji nubėgo prie vieno pagrindinių kelių atvykusiems medikams parodyti, kaip nuvažiuoti į įvykio vietą. Greitosios medicinos pagalbos automobilis J. V. išsivežė į ligoninę. Nei ji, nei A. K. greitosios pagalbos automobiliu nevažiavo, nes galvojo, kad į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai. Pareigūnams neatvykus, pėsčiomis išėjo į Šiaulius.

Ikiteisminio tyrimo metu (66-68 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. K. parodė, kad gyvena su sūnumi A. K. ir D. J. bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Sūnus padeda dirbti buities darbus, prisideda prie buto išlaikymo, rūpinasi ja. Moteris yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., savininkė. Šiame sklype pasistatė vagonėlį, jame pakaitomis su sūnumi gyvena. Prieš įvykį sūnus su D. išėjo į (duomenys neskelbtini) ir iki 2011 m. lapkričio 17 d. negrįžo. Jų nesulaukusi, ji nuvažiavo į kaimą. Atėjusi prie vagonėlio, pamatė krauju išteptas duris, kruviną durų rankeną, krauju aptaškytą slenkstį, ant akmenų po vagonėlio durimis irgi buvo matyti kraujo dėmių. Viduje rado netvarką: ant sofos padėti trys kruvini tvarsčiai, lovoje ant patalynės, prie lango buvo kraujo. Pradėjus plauti kraują nuo vagonėlio durų, atvyko policijos pareigūnai, ieškojo sūnaus; kas įvyko - nepaaiškino. Minėjo, kad J. V. ligoninėje. Pareigūnai prašė perduoti sūnui, kad sugrįžęs paskambintų į policiją. Kai sūnus su D. J. grįžo į namus, ji liepė skambinti į policiją.

2011 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele (8-14 b. l.) užfiksuota įvykio vieta, esanti prie vagonėlio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Protokole nurodyta, kad viena vagonėlio siena įpjauta. Ant sienos, durų ir po durimis esančių akmenų matyti rusvos spalvos dėmės. Tokios pat dėmės aptiktos žolėje prie tako, už 8 m nuo vagonėlio, už 13 m žolėje rasta baltos spalvos megzta pirštinė su rusvos spalvos dėmėmis. Iš įvykio vietos paimta pirštinė ir 3 vnt. tamponų su kraujo pėdsakais.

2011 m. lapkričio 17 d. apžiūros protokole (16-17 b. l.) užfiksuota vagonėlio, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., apžiūra. Protokole nurodyta, kad vagonėlyje ant stalo rasta mačetė su medine rankena ir durklas su makštimi. Ant mačetės geležtės matyti rusvos spalvos dėmės. Iš vagonėlio po apžiūros paimti mačetė ir durklas su makštimi.

2011 m. lapkričio 17 d. apžiūros protokole (25 b. l.) užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra. Iš buto paimtas daiktas, panašus į durklą, ir daiktas, panašus į arbaletą, su priedais.

2011 m. lapkričio 29 d. apžiūros protokole su fotolentele (26-30 b. l.) užfiksuota daiktų, panašių į mačetę ir į durklą (su įmaute), apžiūra.

Iš 2011 m. gruodžio 2 d. daiktų pateikimo protokolo nurodyta, kad A. K. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (48 b. l.).

2011 m. gruodžio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ ir išsiųstų bei gautų žinučių registruose esančių SMS žinučių apžiūra (49-52 b. l.). Kaltinamasis draugams siųstose SMS žinutėse rašė, kad nukentėjusysis vaikšto aplink vagonėlį ir trukdo miegot, grasina užmušt, baisiai keikias; D. davė jam su lazda per galvą, o jis dūrė į pilvą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2012 m. vasario 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 451/12 (04) (35 b. l.) nurodyta, kad J. V. padaryta kiaurinė pilvo durtinė žaizda, kaklo durtinė žaizda, dešinio riešo kirstinė žaizda su II-III-IV-V pirštų tiesiamųjų sausgyslių sužalojimu, dešinio riešo atvirais kaulų lūžiais. Dešinio riešo sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Kaklo ir pilvo durtinės žaizdos padarytos duriančiu daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 ar daugiau trauminių poveikių: vienu – į dešinio riešo sritį, padarant kirstinę žaizdą su II-III-IV-V pirštų tiesiamųjų sausgyslių sužalojimu, dešinio riešo atvirais kaulų lūžiais; vienu – į kaklo sritį, padarant durtinę žaizdą; vienu – į pilvo sritį, padarant kiaurinę durtinę žaizdą. J. V. padarytų sužalojimų visuma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro 2011 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1562 (37-39 b. l.) nurodyta, kad tirti pateikto pramoninės gamybos arbaleto templės įtempimo jėga yra iki 200N, todėl jis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas.

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro 2011 m. gruodžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1561 (40-42 b. l.) teigiama, kad tirti pateiktas peilis Nr. 1 yra pramoniniu būdu pagaminta ūkinės-buitinės paskirties mačetė, ji prie šaltųjų ginklų nepriskiriama. Tirti pateiktas peilis Nr. 2 yra savadarbis ūkinės-buitinės paskirties peilis, jis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis Nr. 3 yra savadarbis duriamojo-pjaunamojo poveikio D kategorijos šaltasis ginklas, pagamintas pagal durtuvų pavyzdžius.

Iš 2012 m. balandžio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (74-76 b. l.) matyti, kad D. J. atpažino J. V. kaip asmenį, su kuriuo A. K. vagonėlyje gėrė alkoholinius gėrimus, o po to jį sužalojo.

Iš 2012 m. kovo 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (108-110 b. l.) matyti, kad A. K. atpažino J. V. kaip asmenį, su kuriuo gėrė alkoholinius gėrimus ir jį sužalojo.

Kaltinamojo (įtariamojo) A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole (103-106 b. l.) užfiksuota, kaip jis parodė gyvenamąjį vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., ir paaiškino, kad čia su J. V. prasidėjo konfliktas; parodė vietą prie vagonėlio durų, kur pastūmė J. V., o vėliau smogė jam mačete.

Kaltinamojo paaiškinimai ir liudytojos D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie tai, kaip klostėsi įvykiai kulminacijos metu (apie vidurnaktį), truputį skiriasi. Pasak teismo posėdyje apklausto kaltinamojo, jis kalbėjo su draugu telefonu, paskui pamatė atidarytas duris – D. nebebuvo. Čiupo mačetę, sušuko D., kad greitai bėgtų į vidų. Įbėgusi D. neužrakino durų, todėl J. V. įėjo. Gindamas merginą nuo įsibrovėlio, kaltinamasis išstūmė jį iš vagonėlio, atsidūręs lauke švystelėjo mačete [...]. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad [...] A. K. girtas miegojo. Ji pasiėmė lazdą, atidarė duris ir pastūmė J. V., mėgindama jį nuvyti. Tada atėjo A. K. ir liepė jai eiti vidun, o pats išėjo; kai grįžo, matė rankoje jį laikant kruviną mačetę [...]. Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. J. parodė, kad A. K. skambino draugams, bet jie neatvažiavo. Ji verkė, šaukė. Nepastebėjo, kaip A. K. pasiėmė mačetę ir išėjo į lauką [...]. Šie liudytojos D. J. parodymai labiau atitinka įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus: kadangi J. V. brovėsi į vidų, jis atsikėlė iš lovos, pasiėmė mačetę ir išėjo į lauką [...]. Iš to teismas sprendžia, kad prieš sužalojimą nukentėjusysis buvo lauke, A. K. su D. J. – vagonėlyje. J. V. buvo vienas, smarkiai išgėręs, įrankių ir/ar priemonių, kuriuos būtų galėjęs panaudoti kėsindamasis, neturėjo (nebent plastmasinį butelį). Prie vagonėlio nukentėjusysis praleido kelias valandas, per tą laiką jo veiksmų pobūdis nesikeitė, todėl A. K. nebuvo jokios būtinybės, išėjus į lauką, smogti mačete neblaiviam ir beginkliam J. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad, kitaip nei teisme tvirtino kaltinamojo gynėjas, A. K. neveikė būtinosios ginties situacijoje (BK 28 str. 2 d.). Nukentėjusiojo elgesys (pvz., vaikščiojimas aplink vagonėlį, primygtinis reikalavimas įleisti jį, užgaulių, necenzūrinių žodžių vartojimas, meilinimasis merginai, svaičiojimai apie nužudymą, t.t.) A. K. ir D. J. galėjo būti nepriimtinas, nemalonus ar netgi neteisėtas, bet realaus ir akivaizdaus pavojaus jų sveikatai, gyvybei ir/arba turtui nesukėlė. Nesant būtinosios ginties situacijos, negalimas ir jos ribų peržengimas (BK 28 str. 3 d., 62 str. 2 d. 5 p.).

Ištyrus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, veika kvalifikuota teisingai, kadangi A. K., suduodamas nukentėjusiajam mačete ne mažiau kaip vieną kartą į ranką, durdamas ne mažiau kaip du kartus į kaklo ir pilvo sritis, tyčia sunkiai sužalojo J. V..

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (140 b. l.), Šiaulių m. policijos komisariato Pietinė policijos nuovada nusiskundimų dėl jo elgesio neturi (149 b. l.). A. K. de jure laikomas neteistu, nes buvo teistas 1985 m. už šaunamojo ginklo laikymą, teistumas išnykęs (139 b. l.). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu teismuose daugiau baudžiamųjų bylų nėra. Kaltinamasis įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (153, 199 b. l.): 2012 m. balandžio, rugsėjo-gruodžio mėn. diagnozuoti adaptacijos sutrikimai. Nuo 2012 m. vasario 20 d. jis dirba UAB „Š. k.“ pagalbiniu darbininku; darbdavio apibūdinamas kaip pareigingas, drausmingas, draugiškas, paslaugus (150 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis teikė nukentėjusiajam pagalbą (BK 59 str. 1 d. 1 p.); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, apgailestavo (BK 59 str. 1 d. 2 p.); savo noru atlygino dalį neturtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.) (191 b. l.), tiesioginės įtakos veikos padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.); ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 2 d.) (192 b. l.). Anot A. K., apsvaigimas nuo alkoholio padidino jo paniką, vadinasi, turėjo įtakos klaidingam įvykio aplinkybių vertinimui. Ši aplinkybė pripažįstama sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo pozicija, kad skambinimas greitosios medicinos pagalbos tarnybai prilygsta savanoriškam kaltinamojo pranešimui apie jo padarytą veiką, tad reikėtų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Byloje nekvestionuojama aplinkybė, kad kaltinamasis skambino greitosios medicinos pagalbos tarnybai, bet nežinomas pokalbio turinys, o nesant tokių duomenų, neįmanoma nustatyti, ar kaltinamasis informavo medikus, jog būtent jis sužalojo žmogų. Tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad skambinimas greitosios medicinos pagalbos tarnybai prilygsta savanoriškam kaltinamojo pranešimui apie jo padarytą veiką ir taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Už sunkų sveikatos sutrikdymą baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Nors buvo padarytas sunkus nusikaltimas, bylos aplinkybės liudija apie atsitiktinį, nuo konkrečios situacijos priklausomą veikos pobūdį, kurį, kaip minėta, visų pirma ir daugiausia lėmė būtent provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įvykdytas nusikaltimas mažiau pavojingas nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai. Todėl BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajam būtų aiškiai neadekvatus padarytam nusikaltimui ir prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuomone, bausmės tikslus galima pasiekti skyrus kaltinamajam švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą, t. y. areštą (BK 49 str. 2 d., 54 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl, norėdamas atsikratyti nepageidaujamu asmeniu, nesikreipė pagalbos į policiją, iš pradžių savo elgesiu kaip žygdarbiu didžiavosi prieš draugus, nustatoma maksimali arešto trukmė.

Kaltinamasis 2011 m. lapkričio 18 d. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka (123-125 b. l.). Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi skyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą, kuris taikytas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. (134-135, 137 b. l.). Į atliktos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas santykiu 1:1 (BK 66 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, arbaletą su atsargine temple ir 9 vnt. strėlių, kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK (55 b. l.), perduoti į Ginklų fondą prie LR VRM, nes jie buvo pagamintas pramoniniu būdu; nusikalstamos veikos įrankį - mačetę (57 b. l.), taip pat peilį, durtuvą, pagamintus savadarbiu būdu, beverčius pirštinę ir 3 vnt. tamponus su kraujo pėdsakais, kurie irgi saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK (15 b. l.), sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 2 ir 4 p.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (137 b. l.) – taikytina tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. (8 paras) įskaityti į atliktą arešto bausmę, jas prilyginant aštuonioms arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Daiktinius įrodymus: arbaleto komplektą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Ginklų fondui prie LR VRM; o mačetę, peilį ir durtuvą, pirštinę ir 3 vnt. tamponų su kraujo pėdsakais – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.