Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-973-230/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-16
Bylos Nr.: e2A-973-230/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09383-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas: V. A., K. A.
Ieškovas: M. A., J. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-973-230/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09383-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.6.8.8; 2.6.8.11.5; 2.6.17; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą ir atsakovo K. A. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. A. ir J. A. ieškinį atsakovams V. A. ir K. A. dėl panaudos sutarties pripažinimo galiojančia arba nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. A. ir J. A. patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) pripažinti 2006 m. lapkričio 3 d. panaudos sutarties, kuria R. S. G. 99 metams perdavė J. A. neatlygintinai valdyti ir naudoti ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; 2) jeigu teismas atmestų reikalavimą, t. y. pripažintų, kad 2006 m. lapkričio 3 d. panaudos sutarties nutraukimas yra teisėtas ir galiojantis, priteisti M. A. 10 000 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 3 d. R. S. G., dalyvaujant M. A. ir liudytojams I. K., L. M., D. T., A. V., R. J., sudarė su ieškovu J. A. panaudos sutartį, kuria R. S. G. 99 metams perdavė J. A. neatlygintinai valdyti ir naudoti ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o savo sūnus V. A. ir K. A. įpareigojo laikytis panaudos sutarties sąlygų. Pastatai ieškovams buvo perduoti iš karto pasirašius panaudos sutartį ir ieškovas pradėjo jais naudotis. Panaudos sutartį įregistravo VĮ „Registrų centras“. Įregistravus panaudos sutartį viešajame registre, ieškovė M. A. suteikė R. S. G. pragyvenimui reikalingą 15 000 Lt piniginę pagalbą. Ieškovas J. A. pastatą pagerino, pertvarkė taip, kad būtų galima jame gyventi: sudėjo langus, duris, sutvarkė šildymą, atliko vidaus apdailą, nupirko baldus. Pastoviai gyveno 4-5 metus. Buvo patyręs galvos, stuburo traumą, tuomet laikinai persikėlė gyventi pas tėvus. 2019 m. buvo išvykęs dirbti į užsienį. Ieškovas prie pagerinimo prisidėjo darbu, o finansiškai padėjo motina M. A., pagerinimo darbai kainavo 21 000 Lt, todėl nutraukus sutartį turėtų būti grąžinta 36 000 Lt. Atsakovai neteisėtai 2019 m. balandžio 25 d. nutraukė sutartį, nurodydami, kad nekilnojamieji daiktai jiems patiems yra skubiai reikalingi.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovą J. A. apie panaudos sutarties nutraukimą nuo 2019 m. sausio 1 d. informavo 2018 m. lapkričio 13 d. išsiųstu pranešimu. Po sutarties pasirašymo praėjo 12 m. Mirus ieškovų motinai, pasikeitė panaudos davėjo teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo. Pastatas skubiai reikalingas pačiam atsakovui savarankiškos statybinės veiklos pradėjimui, todėl būtų neteisinga ir neprotinga nuomotis kitas patalpas sandėliavimui, kai tos patalpos priklauso atsakovams nuosavybės teise, o ieškovas jomis naudojasi neatlygintinai. Ieškovas paskutinius penkerius metus patalpomis faktiškai nesinaudojo, nė karto nėra sumokėjęs už ūkiniame pastate sunaudotą elektros energiją, nesirūpino jo išlaikymu. Ieškovė M. A. nėra panaudos sutarties šalis, jos su panaudos davėja R. S. G. ir atsakovais nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė M. A. neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo pagal panaudos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 2006 m. lapkričio 3 d. panaudos sutarties, kuria R. S. G. 99 metams perdavė J. A. neatlygintinai valdyti ir naudoti ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei šulinį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), vienašalį nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisė ieškovei M. A. iš atsakovų K. A. ir V. A. iš kiekvieno po 61 Eur žyminį mokestį, priteisė valstybei iš atsakovų K. A. ir V. A. po 39 Eur žyminį mokestį ir 11,12 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad 2006 m. lapkričio 13 d. R. S. G. ir ieškovas J. A. sudarė panaudos sutartį, pagal kurią R. S. G. leido ieškovui įsirengti, remontuoti, gyventi, naudotis ūkiniu pastatu ir bendru įvažiavimu bei šuliniu, esančiais (duomenys neskelbtini), 99 metus. J. A. įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 10 d. apmokėti už ūkinio pastato elektros naudojimąsi pagal kontrolinio skaitiklio (kurį įsiveda pats) rodmenis, laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų ir bendros gyvenimo bei ūkinės (kanalizacijos, šiukšlių išvežimo) tvarkos. J. A. įsipareigojo vykdyti panaudos sutarties sąlygas. Susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta abiejų šalių sutarimu. Panaudos sutartis 2006 m. gruodžio 29 d. registruota VĮ „Registrų centras“. R. S. G. nurodė, kad 12 000 Lt dėl paveldėto namo dokumentų tvarkymo ir už su J. A. sudarytą sutartį, kuri įregistruota VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale, gavo. Įsipareigojo ir įpareigojo savo sūnus K. ir V. A. laikytis visų panaudos sutarties sąlygų.

5. Teismas sprendė, kad ieškovai apie sutarties nutraukimą sužinojo 2019 m. balandžio 25 d. iš VĮ „Registro centras“ gauto pranešimo. Ši diena laikytina sutarties nutraukimo data. Šalių sudarytoje sutartyje šalys nurodė, kad sutartis gali būti nutraukta abiejų šalių sutarimu. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis nenumato vienašališko sutarties nutraukimo atvejo. Šalims šiuo klausimu nesusitarus, taikomos įstatymo nuostatos. Atsakovai neįrodinėjo ir neįrodė nė vieno CK 6.641 straipsnio 1 dalies pagrindo, kuriam esant galimas panaudos sutarties nutraukimas: 1) daiktas naudojamas ne pagal paskirtį; 2) iš esmės pablogina daikto būklę; 3) be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui. Byloje neįrodyta, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas.

6. Atsakovai sutarties nutraukimo būtinumą grindė CK 6.641 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau, teismo vertinimu, atsakovų nurodytos aplinkybės, kad iki panaudos sutarties termino pabaigos yra likę dar 87 metai, o atsakovui V. A. skubiai ir neišvengiamai reikėjo sandėliavimo patalpų, kadangi jis grįžo iš užsienio, įsigijo butą su šeima Visagine, o dirbo Kaune, nėra įstatyminis sutarties nutraukimo pagrindas. Atsakovai po motinos mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo po ½ dalį namo, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas V. A., paveldėjęs ½ dalį visų pastatų, gali kelti reikalavimus tik į ½ dalį statinių, tame tarpe ir ginčo pastatų, o ne į visą pastatą. Atsakovas K. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nėra išreiškęs nuomonės dėl kitos ½ dalies pastatų reikalingumo jam asmeniškai. Teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, kad bent kuriam iš atsakovų atsirado tokios nenumatytos ir nepaprastos aplinkybės, dėl kurių buvimo tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.

7. Teismas laikė, kad M. A. yra tinkama ieškovė, kadangi ji dalyvavo panaudos sutarties sudarymo metu, mokėjo pinigus, investavo į būsto pagerinimą, tačiau teismui tenkinus reikalavimą dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, reikalavimo priteisti kompensaciją nenagrinėjo, kadangi jis buvo pareikštas kaip alternatyvus reikalavimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. ir prisidėjimu prie apeliacinio skundo atsakovas K. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovų reikalavimas pripažinti vienašalį panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu negalėjo būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi tokio reikalavimo patenkinimas per se negali sukurti jokių materialiųjų teisinių padarinių. Teismo sprendimo, kuriuo toks reikalavimas yra patenkinamas, nebus įmanoma priverstinai įvykdyti, o reikalavimo, kurio patenkinimas galėtų sukurti materialiuosius teisinius padarinius, ieškovai kartu su reikalavimu pripažinti vienašalį panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nereiškė. Byla dėl ieškovų reikalavimo, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, buvo ne tik iškelta, bet ir išnagrinėta pirmosios instancijos teismo, todėl turi būti nutraukta.

1.2. Teismas nepagrįstai atsakovo V. A. nurodytų vienašalio panaudos sutarties nutraukimo priežastimi buvusių faktinių aplinkybių nevertino kaip nenumatytų ir nepaprastų CK 6.641 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu. Atsakovas įrodinėjo, kad panaudos sutarties objektas – ūkinis pastatas – tapo skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam atsakovui dėl jo grįžimo nuolatiniam gyvenimui iš Norvegijos į gimtinę ir savarankiškos veiklos joje pradėjimo.

1.3. Ieškovai ūkinio pastato naudojimo atsakovo V. A. reikmėms poreikio atsiradimo ir tokio pastato naudojimo fakto nekvestionavo. Ieškovas J. A. įrodinėjo tik tai, kad ūkinio pastato reikia jam pačiam tame pastate gyventi, todėl šios aplinkybės laikytinos įrodytomis.

1.4. Teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalį, visiškai nemotyvavo, kodėl, jo nuomone, atsakovo V. A. nurodytos panaudos sutarties nutraukimo priežastys nelaikytinos pagal CK 6.641 straipsnio 2 dalį nenumatytomis ir nepaprastomis aplinkybėmis, kurioms esant panaudos davėjas turi teisę nutraukti daikto neatlygintino naudojimo sutartį.

1.5. Vien tai, kad panaudos sutartis buvo sudaryta prieš dvylika metų iki jos nutraukimo, o per tą laiką pasikeitė ir panaudos davėjo teises ir pareigas pagal panaudos sutartį įgyvendinantis asmuo, leidžia teigti, kad aplinkybės, dėl kurių panaudos sutarties objektas tapo skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui, panaudos sutarties sudarymo metu tiesiog objektyviai negalėjo būti numatytos.

1.6. Ieškovas J. A. 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje yra nurodęs, kad ūkiniame pastate jis gyveno ir nori toliau jame gyventi, tačiau kartu pripažino, kad tame pastate per pastaruosius penkerius metus lankėsi tik po penkis kartus per metus. Tai rodo, kad ūkinis pastatas ieškovui yra tapęs iš esmės nereikalingu jo nurodytam to pastato naudojimo tikslui – nėra nei teisinių, nei loginių prielaidų tokio dažnumo lankymąsi ūkiniame pastate vertinti kaip gyvenimą tame pastate. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų mokėjęs už ūkiniame pastate sunaudotą elektros energiją.

1.7. Atsakovas V. A. panaudos sutartį siekė nutraukti dėl to, kad ūkinis pastatas tapo skubiai ir neišvengiamai reikalingas jam pačiam, ir priešingai nei ieškovui J. A., reikalingas pagal tiesioginę daikto paskirtį. Tai, kad ūkinį pastatą ieškovas buvo prisitaikęs savo poreikiams jame gyventi, anaiptol nereiškia nei kad ūkinis pastatas tapo atitinkančiu gyvenamosios paskirties pastatą, nei kad toji paskirtis buvo pakeista teisės aktų nustatyta tvarka, kad jame būtų galima gyventi nepažeidžiant viešosios teisės normų.

1.8. Panaudos sutartį nutraukė ne atsakovas V. A., o abu panaudos davėjos R. S. G. teisių ir pareigų perėmėjai bei panaudos sutarties objekto – ūkinio pastato – bendraturčiai atsakovai V. A. ir K. A.. Tai, kad atsakovas K. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nėra išreiškęs nuomonės dėl jam priklausančios ½ dalies pastato reikalingumo jam asmeniškai, anaiptol nereiškia nei kad jis kartu su broliu atsakovu V. A. negalėjo nutraukti panaudos sutarties dėl pastarojo atsiliepime į ieškinį nurodytų priežasčių, nei kad jis panaudos sutartį galėjo nutraukti tik esant jo paties asmeniniam reikalingumui į ½ dalį ūkinio pastato.

1.9. Teismas netinkamai nustatė panaudos sutarties nutraukimo datą. Atsakovų 2018 m. spalio 25 d. pranešimas dėl panaudos sutarties nutraukimo, kuriame yra nurodyta, kad panaudos sutartis yra nutraukiama nuo 2019 m. sausio 1 d., ieškovui J. A. jo paties teismui nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. likus daugiau nei mėnesiui iki pranešime nurodytos panaudos sutarties nutraukimo datos.

1.10. Teismui nustačius, kad panaudos sutarties šalys yra R. S. G. ir ieškovas J. A., M. A. dalyvavimo panaudos sutarties sudarymo metu, pinigų mokėjimo, investavimo į būsto pagerinimą, priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, nepakanka jos materialiosios teisės reikalauti panaudos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu egzistavimui pagrįsti, o kitokių teisinių santykių, siejusių ieškovę M. A. su panaudos sutartį sudariusia panaudos davėja R. S. G. ir su pastarosios teises ir pareigas perėmusiais atsakovais teismas nei nustatė, nei tuos santykius kvalifikavo. Kadangi ieškovės M. A. nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai nei su panaudos sutartį sudariusia panaudos davėja, nei su pastarosios teises ir pareigas perėmusiais atsakovais, o abu ieškovų reikalavimai ieškiniu yra kildinami būtent iš panaudos sutarties, kurios dalyve M. A. nebuvo, todėl ji, neturėdama reikalavimo teisės, šioje byloje apskritai negalėjo būti laikoma tinkama ieškove.

1.11. Teismas nepagrįstai ieškovų reikalavimą pripažinti panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ir ieškovės M. A. reikalavimą priteisti jai 10 000 Eur laikė alternatyviais. Tuos reikalavimus reiškė skirtingi asmenys – jei pirmąjį reikalavimą reiškė abu ieškovai, tai antrąjį reiškė jau tik ieškovė M. A.. Kadangi teismas ginčą išsprendė, neišnagrinėjęs ieškovės M. A. reikalavimo priteisti jai 10 000 Eur, todėl byla ieškovės reikalavimo apimtimi laikytina išnagrinėta neatskleidus jos esmės.

Atsiliepimas

9. Ieškovai J. A. ir M. A. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumo.

12. Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 13 d. R. S. G. ir ieškovas J. A. sudarė panaudos sutartį, pagal kurią R. S. G. leido ieškovui J. A. įsirengti, remontuoti, gyventi, naudotis ūkiniu pastatu ir bendru įvažiavimu bei šuliniu, esančiais (duomenys neskelbtini), 99 metus. J. A. įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 10 d. apmokėti už ūkinio pastato elektros naudojimąsi pagal kontrolinio skaitiklio (kurį įsiveda pats) rodmenis, laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų ir bendros gyvenimo bei ūkinės (kanalizacijos, šiukšlių išvežimo) tvarkos. J. A. įsipareigojo vykdyti panaudos sutarties sąlygas. Šalys susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta abiejų šalių sutarimu. Sutartis šalių pasirašyta dalyvaujant penkiems liudytojams. Panaudos sutartis 2006 m. gruodžio 29 d. įregistruota VĮ „Registrų centras“. R. S. G. 2007 m. vasario 2 d. raštelyje nurodė, kad ji iš M. A. gavo 12 000 Lt dėl paveldėto namo dokumentų tvarkymo ir už su J. A. sudarytą sutartį, kuri įregistruota VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale. R. S. G. įsipareigojo ir įpareigojo savo sūnus K. ir V. A. laikytis visų panaudos sutarties sąlygų. M. A. įsipareigojo sumokėti R. S. G. dar 3 000 Lt per 2 metus. Atsakovai V. A. ir K. A., (duomenys neskelbtini) mirus R. S. G. ir jiems paveldėjus jos turtą, 2018 m. spalio 25 d. rašytiniu pranešimu ieškovui J. A. pranešė, jog dėl to, kad nekilnojamieji daiktai skubiai ir neišvengiamai reikalingi patiems atsakovams, nuo 2019 m. sausio 1 d. nutraukia panaudos sutartį ir paprašė atlaisvinti ūkinius pastatus.

13. Ieškovai M. A. ir J. A. patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) pripažinti 2006 m. lapkričio 3 d. panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; 2) jeigu teismas atmestų reikalavimą, t. y. pripažintų, kad 2006 m. lapkričio 3 d. panaudos sutarties nutraukimas yra teisėtas ir galiojantis, priteisti M. A. 10 000 Eur.

14. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 2006 m. lapkričio 3 d. panaudos sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisė ieškovei M. A. iš atsakovų K. A. ir V. A. iš kiekvieno po 61 Eur žyminį mokestį, o valstybei – po 39 Eur žyminį mokestį ir 11,12 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendė, jog atsakovai neįrodė, kad bent vienam iš atsakovų atsirado tokios nenumatytos ir nepaprastos aplinkybės, dėl kurių buvimo ginčo pastatai yra skubiai ir neišvengiamai reikalingi patiems panaudos davėjams.

15. Teismo sprendimą apeliaciniu skundu skundžia atsakovas V. A., o atsakovas K. A. prisideda prie apeliacinio skundo. Atsakovai mano, kad bylos dalis dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu turėtų būti nutraukta, kadangi toks reikalavimas ieškovams nesukels materialiųjų teisinių pasekmių. Be to, nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl nurodytos panaudos sutarties nutraukimo priežastys nelaikytinos nenumatytomis ir nepaprastomis aplinkybėmis CK 6.641 straipsnio 2 dalies reikalavimų prasme. Nurodo, kad M. A. negali būti ieškove, nes ji nėra panaudos sutarties šalis, o teismas jos reikalavimą priteisti 10 000 Eur nepagrįstai laikydamas alternatyviu jo faktiškai neišnagrinėjo.

Dėl reikalavimo pripažinti vienašališką panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu

16. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovų reikalavimas pripažinti vienašalį panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu negalėjo būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi tokio reikalavimo patenkinimas ieškovams negali sukurti jokių materialiųjų teisinių padarinių ir tokio teismo sprendimo nebus įmanoma priverstinai įvykdyti, todėl byla turėjo būti nutraukta.

17. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Pažymėtina, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisė arba teisėtas interesas yra pažeisti, gali teismo reikalauti taikyti kelis teisinės gynybos būdus. Šiuo atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, kyla pareiga nustatyti, kuris iš ieškovo nurodytų teisinės gynybos būdų turėtų būti taikomas, atsižvelgiant į bylos dalyvių teisinius santykius ir jiems taikytiną reglamentavimą.

18. Ieškovai pareiškė reikalavimą dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, šio reikalavimo pagrindu nurodė faktines aplinkybes, susijusias su panaudos sutarties sudarymu ir joje nurodytomis sąlygomis, taip pat aplinkybes, susijusias su atsakovų pranešimu apie panaudos sutarties nutraukimą. Toks ieškovų reikalavimas reiškia, kad ieškovai siekia atkurti iki, jų nuomone, neteisėto sutarties nutraukimo buvusią padėtį, t. y. kad panaudos sutartiniai santykiai tebegalioja. Toks reikalavimas atitinka CK 1.138 straipsnio 2 punkte nurodytą civilinių teisių gynimo būdą. Negalima sutikti, kad tokio ginčo nagrinėjimas negalėjo būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku ir ieškovams nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Atsakovams pranešus apie panaudos sutarties nutraukimą šalis sieję sutartiniai santykiai buvo nutraukti ir ieškovams atsirado tam tikros teisinės pasekmės, t. y. buvo prarasta teisė naudotis panaudai duotais pastatais, o tokios teisės gali būti apgintos, nuginčijus vienašališką sutarties nutraukimą. Pripažinus panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovai galės toliau naudotis ginčo pastatais ir tai sukuria tiesioginius teisinius padarinius ieškovams. Tai, kad pripažinus vienašališką panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu, neįmanomas joks priverstinis vykdymas, nereiškia, jog šalis negali pasinaudoti savo teisių gynybos būdais, įtvirtintais CK 1.138 straipsnyje, kuriems priverstinio vykdymo nereikia. Ieškinį patenkinus, ieškovams liktų teisė naudotis panaudos objektais, o atsakovai nebeturėtų teisės reikalauti atlaisvinti šiuos pastatus, ką nurodė pranešime dėl sutarties nutraukimo.

19. Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įtvirtinta CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse, pagal kurią šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai nutraukti sutartį turi teisę sutarties šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). CK 6.641 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti panaudos davėjo teisę reikalauti terminuotą panaudos sutartį nutraukti prieš terminą dėl šioje normoje įvardytų panaudos gavėjo pažeidžiančių sutartį veiksmų ar neveikimo. Atsakovai, nutraukdami panaudos sutartį, pranešime kaip sutarties nutraukimo pagrindą nenurodė jokių ieškovo atliktų sutartį pažeidžiančių veiksmų.

20. CK 6.641 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Atsakovai pranešime ieškovui J. A. būtent ir nurodė, kad panaudos sutartį nutraukia ir prašo atlaisvinti pastatus dėl to, kad nekilnojamieji daiktai skubiai ir neišvengiamai reikalingi patiems atsakovams.

21. Pirmosios instancijos teismas atsakovų nurodytų aplinkybių, kad nekilnojamieji daiktai skubiai ir neišvengiamai reikalingi patiems atsakovams, kadangi atsakovas V. A. grįžo iš Norvegijos nuolatiniam gyvenimui į gimtinę ir dėl savarankiškos statybų veiklos pradėjimo jam reikalingi ūkiniai pastatai statybinių medžiagų sandėliavimui, nepripažino nenumatytomis ir nepaprastomis aplinkybėmis CK 6.641 straipsnio 2 dalies reikalavimų taikymo aspektu. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas šios savo išvados visiškai nemotyvavo. Teismas sprendime atsižvelgė į tai, kad panaudos sutarties šalys buvo susitarę dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu, t. y. nenumatė vienašališko sutarties nutraukimo, kad buvo nustatytas 99 metų panaudos terminas ir iki termino pabaigos yra likę dar 87 metai, kad atsakovas V. A. yra paveldėjęs tik ½ dalį visų pastatų, o kitas atsakovas nenurodo, jog pastatai jam taip pat asmeniškai reikalingi.

22. Nors atsakovo V. A. nurodytos aplinkybės, kad jis grįžo į Lietuvą ir nori verstis savarankiška veikla, kuriai būtinos sandėliavimo patalpos, ieškovų faktiškai nebuvo kvestionuojamos, tačiau jas būtina vertinti nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių pobūdžio aspektu. Atsižvelgdama į tai, kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi šalių susitarimo dėl ūkinių pastatų perdavimo ieškovui panaudai sąlygos, o būtent tai, kad panaudos sutartis sudaryta net 99 metams ir šalys susitarė, jog panaudos sutartis gali būti nutraukta abiejų šalių sutarimu, t. y. šalys tokiu susitarimu siekė, kad būtų apribotos vienašališko sutarties nutraukimo galimybės. Atsižvelgtina ir į tai, kad panaudos davėja R. S. G. 2007 m. vasario 2 d. pasirašė dokumentą, kuriame patvirtino, jog ji iš M. A. gavo 12 000 Lt dėl paveldėto namo dokumentų tvarkymo ir už su J. A. sudarytą sutartį, be to, M. A. įsipareigojo sumokėti R. S. G. dar 3 000 Lt per 2 metus. Tai rodo, kad panaudos gavėja iš šio sandorio yra gavusi tam tikrą naudą. Tikėtina, kad būtent todėl R. S. G. tame pačiame dokumente įsipareigojo ir įpareigojo savo sūnus K. ir V. A. laikytis visų panaudos sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tokias šalių susitarimo sąlygas, darytina išvada, jog panaudos davėjas galėtų pasinaudoti CK 6.641 straipsnio 2 dalyje numatyta teise nutraukti panaudos sutartį, tik esant itin išimtinėms aplinkybėms (nenumatytoms ir nepaprastoms). Atsakovo V. A. nurodytos aplinkybės, kad jis grįžo gyventi į Lietuvą ir planuoja vykdyti savarankišką ūkinę veiklą, kuriai reikalingos sandėliavimo patalpos, nėra tos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių faktiškai išimtinai vien jo interesais galėtų būti nutraukta panaudos sutartis, ignoruojant kitos šalies lūkesčius, kurie atsirado ieškovams sudarant panaudos sutartį ir dėl kurios sudarymo jie faktiškai patyrė pakankamai dideles išlaidas.

23. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ūkiniai pastatai galimai nereikalingi patiems ieškovams, nes J. A. jais kurį laiką nesinaudojo, nepaneigia jų teisių pagal sutartį į panaudos objektą, o atsakovų keliamas klausimas, kad ieškovas galimai nemoka ir už elektros energiją, nors tai buvo įsipareigojęs daryti, neturi reikšmės, kadangi panaudos sutarties nutraukimas buvo grindžiamas kitu pagrindu, t. y. kad ūkiniai pastatai atsakovams tapo skubiai ir neišvengiamai reikalingi jiems patiems.

24. Ginčo pastatų ūkinė paskirtis nesuteikia atsakovams pagrindo laikyti, jog jų numatomas pastatų naudojimas pagal tiesioginę paskirtį pagrindžia atsiradusias nenumatytas ir nepaprastas aplinkybes, sudarančias teisines prielaidas nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad panaudos davėja R. S. G. panaudos sutartimi leido ieškovui J. A. įsirengti, remontuoti, gyventi ir taip naudotis ūkiniu pastatu, o pastatų naudojimo pagal nustatytą paskirtį teisėtumo klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Kadangi panaudos sutartį nutraukė abu atsakovai, nors atsakovas K. A. ir nereiškė pozicijos, kad pastatai yra reikalingi ir jam asmeniškai, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovas V. A. galėtų reikalauti panaudos sutarties nutraukimo tik jam priklausančios nuosavybės dalyje (½ dalyje), sprendžiant sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, esminės reikšmės neturi.

26. Apeliacinio skundo argumentai dėl panaudos sutarties nutraukimo momento, nusprendus, kad nebuvo pagrindo nutraukti panaudos sutartį, taip pat neturi jokios reikšmės.

Dėl M. A. teisės reikšti reikalavimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir jos alternatyvaus reikalavimo

27. Kaip nurodyta, teismas laikė, jog M. A. yra tinkama ieškovė, kadangi ji dalyvavo panaudos sutarties sudarymo metu, mokėjo pinigus, investavo į būsto pagerinimą, tačiau teismui tenkinus reikalavimą dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, reikalavimo priteisti kompensaciją nenagrinėjo, kadangi jis buvo pareikštas kaip alternatyvus reikalavimas.

28. Atsakovai nesutinka, kad M. A. laikytina panaudos sutarties šalimi, todėl, jų nuomone, ji neturi reikalavimo teisės prašyti pripažinti panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu.

29. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Aiškinant sutartį reikia vadovautis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

31. Atsižvelgiant į tai, panaudos sutarties sudarymo aplinkybės ir jos sąlygos aiškintinos ne tik remiantis 2006 m. lapkričio 16 d. R. S. G. ir J. A. sudaryta panaudos sutartimi, bet ir R. S. G. bei M. A. 2007 m. vasario 2 d. pasirašytu rašteliu, kuriame R. S. G. nurodė, kad ji iš M. A. gavo 12 000 Lt dėl paveldėto namo dokumentų tvarkymo ir už su J. A. sudarytą sutartį, o M. A. įsipareigojo sumokėti R. S. G. dar 3 000 Lt per 2 metus, taip pat R. S. G. įsipareigojo ir įpareigojo savo sūnus K. ir V. A. laikytis visų panaudos sutarties sąlygų. Abu šie dokumentai patvirtina, kad, susitariant dėl panaudos suteikimo J. A. bei ją vykdant, dalyvavo ir ieškovė M. A., ji dėl panaudos sutarties sudarymo patyrė išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaudos sutarties dalyve laikė ir ieškovę M. A.. M. A. dalyvavus panaudos sutarties sudaryme, jai dėl panaudos sutarties nutraukimo taip pat atsiranda tam tikros pasekmės, todėl M. A. taip pat turi teisę reikšti reikalavimą dėl vienašalio panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

32. Būdama susitarimo dėl panaudos suteikimo dalyve, ieškovė turėjo teisę reikšti ir alternatyvų reikalavimą, jei reikalavimas pripažinti panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu būtų atmestas, kadangi ji dėl šios sutarties sudarymo patyrė išlaidas.

33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-159/2009).

34. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad patenkinus ieškovų reikalavimą dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nebebuvo pagrindo nagrinėti alternatyvų M. A. reikalavimą priteisti kompensaciją, kadangi jos teisės buvo apgintos tenkinus pirmąjį reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), o ieškovei M. A. iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos jos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 800 Eur, t. y. po 400 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 98 straipsnio 1-3 dalys), kurias patvirtina pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai ir kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Eur iš kiekvieno atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika