Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-729-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
1-729-890/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08300-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
K. G.
Advokatai
Irmantas Balčiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-729-890/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08300-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;1.1.8.1.2; 1.2.23.1.2;1.2.23.2.1; (S) 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,kaltinamajam K. G., jo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis mažametį vaiką, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą statybose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinę medžiagą, turėdamas bei neturėdamas tikslo platinti, tai yra jis 2020 m. vasario 25 d., apie 18.00 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, konkrečiai nenustatytoje vietoje Klaipėdos mieste, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 10 eurų įgijo apie 1 gramą, bet ne mažiau kaip 0,053 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tą patį vakarą neteisėtai įgytą ir su savimi laikomą narkotinę medžiagą automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsigabeno į tiksliai nenustatytą vietą (duomenys neskelbtini), ir ten minėtame automobilyje iš dalies įgytos narkotinės medžiagos susuko suktinę ir ją rūkė pats bei neatlygintinai davė rūkyti S. S., ją vaišindamas, tai yra, tokiu būdu narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) S. S. platino. Po to, likusią dalį narkotinės medžiagos atsigabeno automobiliu „Peugeot 307“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten vėl iš dalies įgytos narkotinės medžiagos susisuko suktinę ir rūkė pats, bei vėl davė neatlygintinai rūkyti S. S., ją vaišindamas, tai yra, tokiu būdu narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) jai platino. Vėliau likusią dalį, tai yra nedidelį kiekį- 0,053 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. vasario 26 d., apie 2.41 val., kol įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu, narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis K. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko 2020-02-25, tuo metu jo draugė laukėsi, jie susipyko. Tada jis rado vaikiną Žvejybos uoste, iš kurio įsigijo apie vieną gramą kanapių už 10 eurų, nes norėjo atsipalaiduoti. Tas kanapes įsidėjo į kišenę, susiskambino su pažįstama S., po to su ja nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sėdėdami automobilyje su S. rūkė paprastas cigaretes, išsikalbėjo, kad S. yra rūkiusi žolę, tada jis susuko iš kanapių suktinę ir davė S. parūkyti. So. suprato, kad tai kanapių suktinė. Ji buvo linksma, gal buvo išgėrusi, paskui važiavo į Klaipėdą. Nuvažiavę sugalvojo išsinuomoti butą, susirado butą, nusipirko išgerti, likusias kanapes turėjo kišenėje. Bute atsidarė svaigius gėrimus, pradėjo gerti, tada susisuko suktines ir abu su S. surūkė po kanapių suktinę, bet dar liko dalis kanapių ant stalo. S. pradėjo elgtis neadekvačiai, tada jis išėjo iš buto, paskambino savo draugei ir paprašė, kad ji atvažiuotų ir paimtų automobilį, nes neblaivus nenorėjo vairuoti. Tik vėliau sužinojo, kad S. pasijuto negerai ir išsikvietė greitąją. Negali pasakyti, kodėl paliko S. tame bute vieną, gal dėl to, kad pats buvo apsvaigęs. Tik vėliau pas tyrėją sužinojo, kad S. yra nepilnametė. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi, nuo to laiko nerūkė žolės. Didžiojoje Britanijoje buvo baustas bauda už vagystes iš parduotuvės, bausmes atliko. Planuoja susituokti su drauge, auginti savo vaiką, ketina dirbti, kai Lietuvoje nėra darbo, dirba užsienyje. Uždirba iki 1000 Eur. Priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturi.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, kaltinamajam ir jo gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialisto A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-02-25 jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. 22.58 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esanti 17 m. mergina su nepažįstamu vaikinu rūkė žolę. Mergina šiuo metu nežinanti, kur esanti, bijo atidaryti duris. Atvykus minėtu adresu, duris atidarė S. S., kuri bute buvo viena, apsiverkusi, sugebėjo tik paaiškinti, kad rūkė narkotinę medžiagą (žolę) su iš matymu pažįstamu vyriškiu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino ir kur galėtų būti vyriškis, taip pat nežino. Apžiūrėjus buto patalpas, pašalinių asmenų nebuvo, tačiau ant stalo pastebėtas suglamžytas popieriaus lapas su galimai narkotinių medžiagų (žolės) likučiais. Merginą išsivežė medikai, į įvykio vieta buvo iškviesti kolegos pareigūnai (1 tomas, b. l. 75).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra dviejų aukštų pastate. Patekus į pastatą, pirmame aukšte prie lubų matosi galimai vaizdo stebėjimo kamera. Patekus į pastatą, kairėje pusėje, matosi atidarytos rudos spalvos durys pažymėtos numeriu „1“. Užėjus matyti, kad butas yra vieno kambario. Kambaryje kairėje pusėje prie sienos matosi paklota dvigulė lova. Prie lovos naktinis staliukas, ant kurio padėto dvi alaus „Carlsberg“ skardinės. Kambario rytinėje pusėje šaldytuvas, šalia jo rudos spalvos spintelė bei balkono durys. Ant rudos spalvos spintelės matosi suglamžytas popieriaus lapas, kurio viduje yra žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga. Augalinės kilmės medžiaga su baltos spalvos suglamžytu lapu paimama ir supakuojama į paketą. Pietinėje kambario pusėje yra durys į vonios kambarį. Užėjus pro duris matyti, kad vonios kambarys tvarkingas. Po apžiūros buto durys užrakinamos spynoje buvusiu raktu. Raktas supakuojamas į voką, durys užplombuojamos plomba Nr. 02310. Pastatas iš lauko stebimas vaizdo kamera. Įvykio vieta nufotografuojama (1 tomas, b.l. 28,29,30-34).

VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ rašte Nr. 143 (1.21) nurodoma, jog S. S. buvo gydyta VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje nuo 2020-02-25 iki 2020-02-26 dienos. Atliktas šlapimo tyrimas narkotinėms medžiagoms nustatyti, kuriuo nustatytas teigiamas rezultatas marihuanai (1 tomas, b.l. 105).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-708498-20 konstatuota, kad žalsva augalinė medžiaga iš sulankstytame popieriaus lape esančio augalinių medžiagų mišinio, kuris buvo paimtas 2020-02-26 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,053 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 5,3 % (1 tomas, b.l. 40-42).

Liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-02-25 jam dirbant kartu su kolega A. K. 22.58 val. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra mergina 17 m., kuri rūkė žolę. Šiuo metu mergina nežino, kur esanti. Bute ji buvo su nepažįstamu vyriškiu, kuris į butą ją atsivedė praleisti laiką. Mergina bijo atidaryti duris. Adresą jis su kolega nusistatė pagal žemėlapio žymę. Atvykus minėtu adresu, duris jiems atidarė ne iš karto. Jis su kolega beldėsi ne kartą. Patekus į butą, jie rado S. S.. Ji buvo apsirengusi, akivaizdžių sužalojimų ant jos kūno nesimatė. Mergina bute buvo viena, apsiverkusi. Iš jos veido, akių matėsi, kad ji yra galimai apsvaigusi. Jos akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, kalba nerišli. Mergina sugebėjo paaiškinti tik tiek, kad rūkė narkotinę medžiagą (žolę) su iš matymo pažįstamu vyriškiu, kurio nei vardo, nei pavardės, neva tai nežino, ir kur galėtų būti vyriškis taip pat nežino. Jis kartu su kolega ne vieną kartą klausė, ar mergina tikrai nepažįsta vaikino, tačiau ji tvirtino, kad nepažįsta ir nežino, kur jis dingo. Apžiūrėjus buto patalpas, pašalinių asmenų nebuvo, tačiau ant stalo pastebėjo suglamžytą popieriaus lapą su galimai narkotinių medžiagų (žolės) likučiais. Ant staliuko prie lovos buvo viena nugerta alaus skardinė, prie paketėlio, kur buvo galimai žolė, esančiame maišelyje buvo po 1 l talpos dvi plastikinės taros. Merginą išsivežė greitoji medicinos pagalba, o į įvykio vieta buvo iškviesti NVRS pareigūnai. Kadangi mergina buvo paieškoma Gargždų policijos komisariato pareigūnų dėl pabėgimų iš globos namų, todėl Gargždų policijos pareigūnai susisiekė su globos namų direktorės pavaduotoju A. S.. Kartu su kolega palydėjęs merginą į ligoninę, jis ten pamatė, kad ir globos namų darbuotojas A. S. jau atvyko (1 tomas, b.l. 78,79).

Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2020-02-25, maždaug apie 20.30 val., į jo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiais numeriais, pokalbių metu kalbėjo tas pats vaikinas, kuris buvo kaip dabar jau žinoma - K. G.. Vaikinas skambino pagal jo įdėtą skelbimą dėl nuomojamo kambario, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Iš viso šiose patalpose yra nuomojami 8 kambariai. Jis turi patalpų nuomos leidimą. Pokalbio metu su vaikinu sutarė, kad kaina 25 eurai parai. Vaikinas minėjo, kad bute jis bus dviese su mergina, ir bus tik vieną naktį. Jis liepė vaikinui atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Šį viešbutį jis nuomojosi. Atvykus K. G. į viešbutį, jis nurodė vaikinui pateikti asmens dokumentą. Po to, nurodė prie registratūros dirbusiai darbuotojai V. C. paduoti 25 eurus, kuri paduos jam raktą. Vaikinas taip ir padarė. Jis į viešbutį atvyko maždaug apie 21.00 val. Daugiau jis su vaikinu tą vakarą nebendravo. Atsikėlęs kitos dienos ryte, t.y . 2020-02-26 jis telefone pastebėjo, kad K. G. jam dar skambino po 22.00 val., tačiau jis jau miegojo ir neatsiliepė. Su vaikinu buvo sutarta, kad kambarys bus atlaisvintas iki 12.00 val. ir raktas bus įdėtas į pašto dėžutę, todėl nieko nežinodamas apie įvykusią situaciją, jis liepė darbuotojai – kambarių tvarkytojai I. G. sutvarkyti minėtą kambarį ir paruošti kitiems klientams. Nuėjus jai iki kambario, jis iš jos gavo sms žinutę, kad buto durys yra užklijuotos specialia juosta, ant kurios buvo policijos antspaudai. Tai sužinojęs, jis darbuotojai į butą įeiti neleido. Susisiekęs su K. G. sužinojo, kad nieko blogo nenutiko, kad jis palikęs vieną merginą tiesiog išvažiavo iš buto į savo namus ir kas toliau vyko, jis nežino. K. G. pokalbio metu paminėjo, kad bute lankėsi policijos pareigūnai, tačiau kodėl, nežino. 2020-02-26 iš vaikino dar gavo tekstinę žinutę, kad buto raktas yra policijoje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, 371 kab. (1 tomas, b.l. 84,85).

Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su K. G. jie kartu jau šešerius metus gyvena kartu, turi bendrą vaiką, kuris gimė prieš tris savaites. Šiuo metu ji gyvena savo mamos namuose, (duomenys neskelbtini). K. G. dirba Klaipėdoje, dėl to nuolat važinėjasi į darbą. Išvažiuoja pirmadieniais, grįžta penktadieniais. Dirba kartu su jos pusbroliu, kuris jį nuolat ir vežioja automobiliu. Klaipėdoje jo gyvenamojo adreso nežino. Žino tik, kad jis ten nuomojasi būstą. Automobilis Peogeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai, šiuo meta juo naudojasi ir važinėja tik ji. Anksčiau yra buvę atvejų, kai juo naudojosi ir K. G.. Jį buvo sustabdę vairuojantį neturint tam teisės būtent su jos automobiliu. 2020-02-25 kartu su sugyventiniu K. G. ji buvo namie, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tada ten gyveno. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kiek galėjo būti valandų, ji tiksliai neprisimena. Konflikto metu jis išėjo iš namų ir nieko jai daugiau nesakė, neskambino ir nerašė. Po geros valandos ji pastebėjo, kad nebėra jos automobilio raktelių, kurie visada būdavo pakabinti prieškambaryje. Suprato, kad K. pasiėmė jos automobilio raktelius. Ar jis pats vairavo, ar kažkas jį vežė, ji nežino, nematė. Tos dienos vakare apie 21-22 val. K. jai paskambino ir paprašė jį parsivežti, kadangi jam yra bloga bei sakė, kad adresą atsiųs SMS žinute. Iš balso ji suprato, kad jis yra neblaivus. Ji, išsikvietusi taksi, nuvyko jį parsivežti jo nurodytu adresu, kiek pamena (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nuvykusi nurodytu adresu, pamatė ateinant savo sugyventinį K. G.. Jis buvo stipriai neblaivus, jam buvo bloga. Ji K. paklausė, ką jis čia veikė. Jis atsakė, kad norėjo pabūti, pabendrauti ir atsigerti alkoholinių gėrimų su pažįstama mergina. Minėjo, kad jie su pažįstama mergina buvo dviese. Taip pat jai pasakojo, kad vartojant alkoholinius gėrimus draugė pasidarė neadekvati, buvo apsvaigusi, todėl jam bute pasidarė nejauku ir jis nebenorėjo ten būti, dėl to paskambino jai. Į namus su sugyventiniu ji grįžo savo automobiliu, kurį parvairavo pati. Ji S. S. nepažįsta. Sugyventinis apie ją nieko nėra pasakojęs, ji nėra jos mačiusi K. G. per visą laiką, kol jie yra kartu nėra vartojęs jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ji niekada nėra to pastebėjusi. Būna, kad išgeria vakarais alkoholinių gėrimų, alaus ar panašiai, tačiau narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis jos žiniomis anksčiau nevartojo ir nevartoja (1 tomas, b.l. 101,102).

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m vasario pabaigoje, tikslios datos nepamena, maždaug prieš 21-21:30 val. susirašinėjo su pažįstamu K. G.. Pažįsta jį apie 3 metus laiko. Susirašinėjo per „Facebook“ esančią programėlę „Messenger“. Susitarė susitikti. Netrukus jis automobiliu atvyko į Gargždų miestą prie Kultūros centro. Jai įsėdus į automobilį, K. G. jai pasiūlė „gal parūkom?“. Ji sutiko, neklausinėjo iš kur jis gavo „žolės“. Iš kur jis ją išsitraukė nepamena, tik atsimena, kad jis susuko suktinę, tada jie automobilyje surūkė vieną suktinę per pusę. Rūkė abu. Su juo rūkė nebe pirmą kartą. Žinojo, kad visada turi žolės. Su juo buvo rūkiusi ir prieš kelis metus. Tą vakarą parūkę, jie išvažiavo į Klaipėdą. Kol važiavo automobilyje, K. G. telefonu kontaktavo su vyriškiu dėl buto nuomos vienai parai. Ji per daug nesigilino, kodėl jis užsakinėja kambarį. K. G. dėl to su ja nesitarė, o ji jo neklausinėjo apie tai. Atvykus į Klaipėdą, jie nuvažiavo į kažkokį viešbutį. K. G. išlipo iš automobilio, nuėjo į tą viešbutį, galimai atsiskaityti ir paimti raktų. Atvažiavus prie pastato, kur buvo išnuomotas butas, K. G. dar kartą susuko suktinę, ir vėl jie ją surūkė. Ji jau būdama apsvaigusi ir pagauta emocijų, sutiko ir vėl parūkė. Parūkę, nuėjo į butą. Butas buvo vieno kambario, tvarkingas. Neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad bute ji vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kiek ir kokius nepamena. Pamena, kad K. G. lyg norėjo intymių santykių, bandė bučiuoti į kaklą, lūpas, rankas, tačiau ji atsisakė. K. G. prieš ją jėgos nenaudojo, nieko neįvyko. Ji su K. G. nėra turėjusi lytinių santykių. Vėliau K. G. apsirengė, išėjo iš buto ir daugiau nebegrįžo. Ji nematė su kuo ir kaip jis išvažiavo. Ji liko viena, jai svaigo galva. Ji savęs nekontroliavo, negalėjo normaliai mąstyti. Jai prasidėjo haliucinacijos. Kiek pamena, ji skambino į pagalbos centrą. Nepamena, ką kalbėjo. Vėliau skambino globos namų direktorės pavaduotojui A. S.. Jis ją patikino, jog ji gerai padarė, kad išsikvietė pareigūnus. Atvyko pareigūnai su medikais. Ją išsivežė į ligoninę. Ten ji praleido pusantros paros, vėliau buvo išleista į globos namus. Dėl to, jog sutiko su K. G. parūkyti žolės, jaučiasi labai blogai. Pažada daugiau taip nedaryti. Su K. G. nebebendrauja. Papildomos apklausos metu nurodė, jog K. G., jų pažinties pradžioje prieš 3 metus, buvo pasakojusi, kad gyvena vaikų globos namuose Gargžduose. Prieš jų susitikimą 2020-02-25, jie iki tol matėsi labai seniai, gal prieš metus ar seniau. Per tą laiką kol nesimatė, net ir nesusirašinėjo. Kai jie su K. kalbėjosi, tarėsi dėl susitikimo 2020-02-25, tai jis jai telefonu nieko nebuvo užsiminęs apie tai, kad turi taip vadinamos narkotinės medžiagos „žolės“, neklausė jos, ar rūkys. Jis jai parūkyti žolės pasiūlė, kai ji įsėdo į automobilį. Jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) ir ten sustoję tolėliau nuo gyvenamųjų namų, pirmą kartą parūkė. Vėliau parūkė Klaipėdoje bute. Rūkė pirmame aukšte lauko terasoje. Kelis tiksliai kartus rūkė, nepamena. Ji nežino, ar K.s žinojo, kad jai tą dieną dar nebuvo 18 metų. Kai jie susipažino jai buvo apie 15 metų, jis tai žinojo, bet kai susitiko 2020-02-25, ji neprisimena, ar K. žinojo, kad jai dar nėra 18 metų (1 tomas, b.l. 59,60,65,66).

Akistatos tarp S. S. ir K. G. protokole nurodoma, jog pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, jie atsakė, kad vienas kitą pažįsta. S. S. akistatos metu nurodė, kad ji pirmą kartą „žolės“ tą dieną parūkė (duomenys neskelbtini), automobilyje. Jai K. padarė suktinę ir ji parūkė K. irgi rūkė tą pačią suktinę. Kiek kartų ji dūmų įtraukė, nepamena. Vėliau rūkė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, terasoje. K. G. akistatos metu nurodė, kad gal ir įtraukė vieną kitą dūmą (duomenys neskelbtini), automobilyje, bet tikrai rūkė nedaug, nes nebūtų galėjęs vairuoti automobilio. Antrą kartą, kaip sako S., jie parūkė jau buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, terasoje. Į klausimą, ar be 2020-02-25 dienos, jie abu ir anksčiau yra rūkę „žolės“, liudytoja S. S. atsakė, kad taip, anksčiau su K. yra rūkiusi „žolės“. Tai buvo kompanijoje, tačiau neprisimena, kas ją vaišino. K. G. nurodė, jog neprisimena tokio atvejo, kad anksčiau su S. kompanijoje būtų rūkęs „žolės“. Gal kiti asmenys ir rūkė, o jis tuo metu gėrė alkoholį. Jis su S. susitikdavo retai (2 tomas, b.l. 39,40).

Visų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. G. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinę medžiagą, turėdamas bei neturėdamas tikslo platinti, tai yra jis 2020 m. vasario 25 d., apie 18.00 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, konkrečiai nenustatytoje vietoje Klaipėdos mieste, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 10 eurų įgijo apie 1 gramą, bet ne mažiau kaip 0,053 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tą patį vakarą neteisėtai įgytą ir su savimi laikomą narkotinę medžiagą automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsigabeno į tiksliai nenustatytą vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, ir ten minėtame automobilyje iš dalies įgytos narkotinės medžiagos susuko suktinę ir ją rūkė pats bei neatlygintinai davė rūkyti S. S., ją vaišindamas, tai yra, tokiu būdu narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) S. S. platino. Po to, likusią dalį narkotinės medžiagos atsigabeno automobiliu „Peugeot 307“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir ten vėl iš dalies įgytos narkotinės medžiagos susisuko suktinę ir rūkė pats, bei vėl davė neatlygintinai rūkyti S. S., ją vaišindamas, tai yra, tokiu būdu narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) jai platino. Vėliau likusią dalį, tai yra nedidelį kiekį- 0,053 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 2020 m. vasario 26 d., apie 2.41 val., kol įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu, narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu.

Už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įstatymas numato vienintelę ir griežtą bausmę - laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Svarstydamas bausmės kaltinamajam skyrimo klausimą, teismas įvertina tai, kad K. G. anksčiau neteistas, padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, susijusius su neteisėtu narkotinės medžiagos disponavimu ir jos platinimu, kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, su drauge augina mažametį vaiką. Teismas įvertina ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamasis K. G., siūlydamas liudytojai S. S. parūkyti žolės, pastarąją pažinojo. Teismui nurodė, kad žinojęs, jog S. S. iki tol buvo tokios narkotinės medžiagos ne kartą vartojusi. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. šios aplinkybės neneigė. Be to, iš liudytojos S. S. parodymų matyti, kad mergina suktinę su „žole“ rūkė savo noru ir K. G. neverčiama. S. S. K. G. pasiūlymą parūkyti žolės priėmė nesvarstydama. Be to, ji ne tik rūkė žolę, bet ir vyko kartu su kaltinamuoju į Klaipėdą į šio išnuomotą butą. Teismas atkreipia dėmesį ir į platintos narkotinės medžiagos rūšį - K. G. S. S. neatlygintinai davė parūkyti, tai yra kitaip platino, narkotinę medžiagą - kanapes, kurios priklauso lengvesnių narkotinių medžiagų kategorijai. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis K. G. būtų vertęsis sistemingu narkotinių medžiagų platinimu ar turėjęs tikslą tokia veikla užsiimti ateityje. Bylos duomenys patvirtina, jog platinimo atvejis buvo atsitiktinis, nulemtas tą dieną susiklosčiusių aplinkybių – barnio su gyvenimo drauge. Kaltinamasis pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų šiuo metu nevartoja. Visos aptartos aplinkybės patvirtina mažesnį K. G. padaryto BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo ir bei paties kaltininko K. G. asmenybės pavojingumo laipsnį.

Pirmą kartą nusikaltusiam K. G. paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą net ir minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, nukentės ne tik kaltinamojo socialiniai ryšiai, jo šeimos narių interesai, tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju švelnesnės rūšies bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, todėl K. G. taikytina BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata ir už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jam skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tai yra laisvės apribojimas. Teismas sutinka su valstybės kaltintojos pozicija, kad būtent ši bausmės rūšis padės pasiekti bausmės tikslus, kadangi K. G. bus kontroliuojamas probacijos tarnybos ir turės atsiskaityti už teismo skirto draudimo vykdymą. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą K. G. taip pat skirtina laisvės apribojimo bausmė, kadangi asmuo dirba ir viešųjų darbų bausmė būtų nesuderinama su kaltinamojo darbinėmis funkcijomis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam intensyvi priežiūra netaikytina ir pasiūlytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje neskirtinas, atsižvelgiant tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nedidelį kaltinamojo pavojingumą, tiek į tai, kad kaltinamasis dirba, be to, teismo nuomone, skirtino draudimo – bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, visiškai pakaks, kad būtų pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslai. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis K. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

K. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintinos pradėjus bausmės vykdymą, o dokumento paėmimas naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – penkios kompaktinės plokštelės - paliktinos saugoti byloje, objekto pakuotės, saugomos Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugykloje, kvitas B serija BB Nr. 038548 (1 tomas, b.l. 48), sunaikintinos, o K. G. pasas grąžintinas pastarajam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam:

- už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę K. G. paskirti laisvės apribojimą vieneriems ir šešiems mėnesiams metams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti K. G. galutinę bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Išaiškinti kaltinamajam K. G., kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą draudimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

K. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje– panaikinti pradėjus bausmės vykdymą, o kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus K. G. pasą, saugomą byloje, grąžinti pastarajam.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – penkias kompaktines plokšteles - palikti saugoti byloje, objekto pakuotes, saugomas Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugykloje, kvitas B serija BB Nr. 038548, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė