- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- 1-436-836/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29068-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- P. S.
- Nukentėjusysis
- J. K., V. P.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nedalyvaujant: nukentėjusiesiems J. K., V. P., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:
1) 2019 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;
2) 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, bei į bausmės laiką įskaičius laikino sulaikymo laiką, paskirta galutinė 34 MGL dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per 12 mėnesių (iki 2021 m. lapkričio 10 d.), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. liepos 22 d. apie 03.30 val., P. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tarpusavio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė J. K. į veidą ir vieną kartą puodeliu sudavė į galvą, dėl ko nukentėjusysis griuvo ant grindų ir puodelio šukėmis susižalojo kairę ranką ir dešinę koją, taip smurtaudamas sukėlė J. K. fizinį skausmą ir padarė jam nubrozdinimą nosies pamato srityje, pereinantį į kairės akies viršutinį voką, nubrozdinimą kaktos kairėje, žaizdą viršugalvyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, žaizdą kairio žando gleivinėje, žaizdas ir nubrozdinimus kairėje plaštakoje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 22.00-23.00 val., P. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie V. P. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini)., vieną kartą kumščiu sudavė į veidą V. P., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, taip padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos
BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarytos nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu
Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2021-07-22. Su draugais buvo (duomenys neskelbtini). ir gėrė. Jis buvo neblaivus. Iš kažkur atsirado J. K.. Jo niekas į šventę nekvietė. Jis su juo sukonfliktavo ir trenkė jam kumščiu. Visko nepamena, nes buvo labai girtas. J. K. nepažįsta, kelis kartus jį matė. Gailisi dėl to, ką padarė. Sutinku su pareikštu 1 000 Eur civiliniu ieškiniu. Neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
J. K. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 03.30 val., išgertuvių, vykusių adresu (duomenys neskelbtini)., metu, P. S. vieną kartą ranka sudavė per veidą, po to jam nusisukus, puodeliu trenkė per galvą bei šuke sužalojo kairės rankos viršutinę dalį. Nuo smūgio puodeliu buvo prakirsta galva ir perpjauta ranka. Smūgių sudavimo metu juto skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir P. S. patraukti atsakomybėn (1 t., b. l. 30-33).
Nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. atėjo pas pažįstamą Ž. P., pas kurį buvo M. K., jo sesuo G. K., P. S. bei kiti asmenys, kurių jis nepažįsta. Visi vartojo alkoholį. Begeriant, tarp jo ir P. S. kilo žodinis konfliktas, kadangi P. S. pradėjo įžeidinėti jo mamą. Konflikto metu P. S. jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, jis gindamasis taip pat bandė suduoti, tačiau ar pataikė, neatsimena. Kambaryje buvę asmenys puolė juos skirti, tačiau P. S. prasibrovęs jam vėl vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, pataikydamas į kairę ausį. Smūgių sudavimo metu jis jautė skausmą, iš burnos ir ausies bėgo kraujas. Jis atsimena, kad jam su kažkuo kalbant, išgirdo riksmą, po kurio pajuto smūgį į galvą ir stiprų skausmą, palenkus galvą, nukrito keramikinio puodelio šukės, bei pajuto veidu bėgantį kraują. Jis suprato, kad puodeliu jam sudavė P. S., kadangi šis vėl puolė. Jis griūdamas ant puodelio šukių susižalojo kairę ranką ir dešinę koją (1 t., b. l. 57-60, 61-64, 65-67).
Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G 1726/2020(02) ir Nr. pG 1776/2020(02) nurodyta, kad J. K. nustatyta nubrozdinimas nosies pamato srityje, pereinant į kairės akies viršutinį voką, nubrozdinimas kaktos kairėje, žaizda viršugalvyje, kraujosruva su nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, žaizda kairio žando gleivinėje, žaizdos ir nubrozdinimai kairėje plaštakoje, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 83, 87).
Liudytojas M. K. parodė, kad 2020 m. liepos 21 d., vėlai naktį, kartu su P. S. atvažiavo į svečius pas Ž. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). pavakaroti. Ten buvo J. K., ar kitų asmenų buvo, neprisimena, kadangi atvažiavo jau išgėręs. Išgertuvių metu išėjo į lauką parūkyti, o grįžęs į vidų pamatė, kad P. S. ir J. K. stumdosi. Jis juos puolė skirti. Po to pamatė, kad J. K. kraujuoja, atnešė jam šlapią rankšluostį. Dėl kokios priežasties tarp jų kilo konfliktas, nežino (1 t., b. l. 90-92).
Liudytojas Ž. P. parodė, kad 2020 m. liepos 21 d., vakare, pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini)., atėjo draugai P. S., M. K.. Taip pat namuose buvo sugyventinė G. K.. Po to jis nuėjo miegoti ir nežino, ar kas nors dar buvo atėję pas jį į namus. Atsimena, kad prabudęs matė, jog jo namuose yra policijos pareigūnai. Ryte prabudęs pastebėjo, kad kambaryje ant sienos bei kilimo matėsi kraujo dėmės. Sugyventinė pasakė, kad buvo atėjęs J. K., kuris susimušė su P. S. (1 t., b. l. 95-98).
Liudytojas G. M. parodė, kad 2020 m. liepos 21 d. vakare, jis su draugais M. K., P. S. ir A. P. atvažiavo pas Ž. P. ir jo sugyventinę G. K., kur vartojo alkoholį. Taip pat vėliau prie jų prisijungė J. K., tarp kurio ir P. S. įvyko konfliktas, kurio metu jie susimušė, buvo nugriuvę ant grindų. Jis nematė kokiu būdu P. S. praskėlė galvą J. K., kadangi visų muštynių nematė (1 t., b. l. 101-104).
Liudytoja G. K. parodė, kad 2020 m. liepos 21 d. jos sugyventinio namuose P. S., jos brolis M. K., J. K. bei kiti jai nepažįstami asmenys, vartojo alkoholį. Ji atsimena, kad išgertuvių metu J. K. trenkė P. S., tačiau kas tarp jų nutiko dėl savo girtumo neatsimena. Prabudusi ryte pamatė ant grindų gulinčias puodelio šukes ir kraujo dėmes, tačiau kas nutiko jų namuose ji nežino ir nesidomėjo (1 t., b. l. 107-110).
Liudytojas A. P. parodė, kad 2020 m. liepos 21 d. kartu su draugais M. K., P. S. ir G. M. atvažiavo pas Ž. P., kuris gyvena su G. K.. Visi vartojo alkoholį, iš jų vienintelis negėrė G. M.. Vėliau prie jų prisijungė J. K.. Begeriant, tarp J. K. ir P. S. kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė ir susimušė. Abu buvo nugriuvę ant grindų. Iš pradžių bandė juos išsiskirti, tačiau to padaryti nepavyko. Jis išbėgo į lauką pakviesti M. K., o sugrįžęs pamatė, kad J. K. galva praskelta, bėga kraujas. Kaip buvo sužalotas J. K., jis nematė (1 t., b. l. 113-116).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 23 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini)., išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui dėl asmeninių priežasčių, neblaivus pažįstamas, vardu Paulius, sudavė smūgius į galvą ir veidą neblaiviam, nustatytas 2,26 promilių girtumas, J. K.. J. K. dėl žaizdos galvoje išvežtas į VšĮ „Kėdainių ligoninė“ priėmimo skyrių (1 t., b. l. 48-50).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Prie buto, ant žemės, rastos raudonos spalvos dėmelės, panašios į kraują (1 t., b. l. 35-43).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą apie panaudotą smurtą. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvados bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos
BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarytos nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu
Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 22 val. buvo pas V. P. kieme prie garažo durų, (duomenys neskelbtini) k. Kieme sukonfliktavo su draugu ir jis išėjo, o V. bandė jį ginti. Tada jis trenkė V.. Buvo girti. V. P. jam nesudavė, bet ėjo link jo agresyviai. Kieme buvo keturi ar penki asmenys. V. P. pažįsta nuo vaikystės, jis klasioko patėvis, jis dažnai jam padeda, santykiai tarp jų buvo draugiški. Gali būti, kad taip pasielgė dėl apsvaigimo. Paskui buvo susitikę, susitaikė. Sutinka su V. P. 3 000 Eur ieškiniu, bet jį sumokėti galės tik per ilgesnį laiką. Sutinka su Ligonių kasų ieškiniu. Dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 700-850 Eur. Turi vaiką, jį augina kartu su vaiko mama. Dabar nebeturi laiko gerti, nes darbe užsirašė daugiau valandų dirbti. Nemano, kad reikia gydytis nuo alkoholizmo, bet sutiktų.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
V. P. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 22-23 val., jis buvo su draugais garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Lauke, P. S. vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą, dėl ko lūžo žandikaulis. Prašo nubausti P. S. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 117-118).
Nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 20.00 val., savo garaže, adresu (duomenys neskelbtini)., vartojo alkoholį su draugais P. S., M. K., V. L. bei jo sūnumi, kurio vardo nežino, D. J.. Apie 22-23 val., lauke, prie garažo, tarp P. S. ir M. K. kilo konfliktas, kurio metu jie susistumdė. Jam bandant juos nuramint, M. K. pasišalino, o P. S. priėjo prie jo ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, dėl ko jis prarado sąmonę. Kai atsigavo, garaže nei vieno iš draugų jau nebuvo. Dėl kokios priežasties jam buvo suduota, neprisimena. Kadangi sumušą vietą skaudėjo, jis pro trijų dienų kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 118).
Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G 2297/2020 (02) ir Nr. pG2297/2020 (02) nurodyta, kad V. P. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 147, 151-152).
Liudytojas V. L. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. jis Miegėnų kaime, prie tvenkinio, vartojo alkoholį, nes sūnus G. L. išsilaikė vairuotojo pažymėjimą. Kartu buvo G. L. su žmona G. L., M. K., V. P. ir P. S.. Atsimena, kad visi vėliau nuvyko į V. P. garažą, kur toliau vartojo alkoholį. Išgėrė daug, todėl užmigo, kas nutiko tarp P. S. ir V. P. jis nematė ir nieko nežino (1 t., b. l. 176-178).
Liudytoja G. L. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. ji kartu su sutuoktiniu G. L., jo tėvu V. L., M. K., P. ir V., kurių pavardžių nežino, prie tvenkinio, esančio Miegėnų kaime, vartojo alkoholį, kadangi šventė jos sutuoktinio vairuotojo pažymėjimo išlaikymą. Vėliau visi nuėjo į Virgio garažą, kur toliau visi vartojo alkoholį. Po kurio laiko visi vyrai išėjo į lauką parūkyti, G. L. tėtis girtas miegojo. Garažo durys buvo praviros, todėl ji išgirdo triukšmą, tarp M. K. ir P. įvyko susistumdymas, bet muštynių nebuvo. G. L. su D. J. juos išskyrė, ji taip pat šaukė, kad šie apsiramintų. Po šio susistumdymo M. K. išėjo. Tuomet kilo konfliktas tarp V. ir P., ji norėjo juos nuraminti, tai pamatęs sutuoktinis ją sugriebė ir nusivedė už garažų, todėl kas vyko toliau, ji nematė (1 t., b. l. 181-184).
Liudytojas G. L. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. kartu su sutuoktine G. L., M. K., tėčiu V. L., P. S., V. P. buvo prie tvenkinio, esančio Miegėnų kaime, kur šventė savo vairuotojo pažymėjimo išlaikymą. Vėliau visi perėjo į V. P. garažą ir vartojo alkoholį. Lauke, tarp P. S. ir M. K. įvyko konfliktas, jie susistumdė, jis su D. J. juos išskyrė. M. K. apsisuko ir išėjo. Matė, kad P. S. įsiaudrinęs, prie visų kabinėjosi, todėl jis pasiėmė sutuoktinę ir grįžo į namus. Pats grįžo atgal į garažą, kadangi norėjo pasivesti ten likusį tėvą. P. S. ir D. J. garaže jau nebuvo. Rado V. P., kuris spjaudėsi krauju, skundėsi žandikaulio skausmu. Kas jam nutiko neklausinėjo, tačiau suprato, kad buvo kilusios muštynės (1 t., b. l. 187-190).
Liudytojas D. J. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. kartu su V. L., M. K., P. S., G. L. buvo pas V. P. garaže, kur visi vartojo alkoholį, jo išgėrė daug ir dėl girtumo nieko neprisimena, todėl kas nutiko tarp P. S. ir V. P. nematė ir nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 193-196).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas garažas. Pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (1 t., b. l. 119, 125-127).
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.
Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvados. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad kaltinamasis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą V. P., tuo padarydamas apatinio žandikaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam V. P. sveikatą. Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas du kartus, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs (baudos sumokėjimo terminas dar nėra suėjęs), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2020 m. liepos 3 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos nesumokėjęs (2 t., b. l. 72-73), dirba, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 76). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jokių išvadų iš teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytas griežčiausias laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Skirti švelnesnę - laisvės apribojimo bausmę nėra pagrindo, kadangi kaip matyti nebuvo efektyvi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, gailėjosi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti subendrintą bausmę. Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytų veikų, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, dirba, turi gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis šias nusikalstamas veikas padarė prieš priimant 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti PSDF biudžetui iš kaltinamojo padarytą 1956,25 Eur žalą už nukentėjusiųjų gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., b. l. 164-167). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiuosius naudojo fizinį smurtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam V. P. - nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. P. buvo suteiktos radiologo, veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijos, jis buvo gydomas Kauno klinikų stacionare, jam atlikta apatinio žandikaulio lūžio uždara repozicija su fiksacija, 5-9 dantų ar jų dalių šalinimas, kaulo pažeidimo ekscizija, 2 dantų šalinimas chirurginiu būdu. J. K. buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, radiologo konsultacijos, skubiosios medicinos pagalbos paslaugos. Nukentėjusiesiems suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų detalizacija. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).
Nukentėjusysis J. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 76). Nurodė, kad dėl P. S. jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jis patyrė nepatogumus, pažeminimą, dėl ko labai išgyveno.
Nukentėjusysis V. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 141). Nurodė, kad P. S. jam sudavė į veidą, dėl ko lūžo žandikaulis ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, dėl ko jis patyrė nepatogumus ir pažeminimą, labai išgyveno.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Kaltinamasis dirba, kaip nurodė, jo gaunamos pajamos yra apie 800 eurų, išlaiko mažametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus ). Turtinė žala nukentėjusiai nepadaryta.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusios sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiems patirti sužalojimai, dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusieji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, J. K. nustatytas padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o V. P. nustatytas padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad nukentėjusiajam J. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o V. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam J. K. priteisia iš kaltinamojo – 400 Eur, o V. P. – 1 000 eurų, likusioje dalyje civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 44-49), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 10,74 Eur), priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti P. S. sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 34 MGL, tai yra 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti P. S. šiuos įpareigojimus:
- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėti gydytis priklausomybės ligas (gydytis nuo alkoholizmo);
- tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1 956,25 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Priteisti iš P. S., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam J. K. 400,00 eurų (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš P. S., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. P. 1 000,00 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš P. S. proceso (pašto) išlaidų – 10,74 Eur (dešimt eurų 74 centus) valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.