- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 1-153-986/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-21745-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kaltinamasis
- N. C.
- Civilinis ieškovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, kaltinamajam N. C., jo gynėjui adv. Vytautui Bučiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. Š., jo įgaliotam atstovui adv. Ramūnui Gudašiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą deklaravęs ten pat, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. C. 2016 m. gegužės 8 d., laikotarpyje nuo 22.26 val. iki 23.50 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, I. J. ir D. A. nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių konfliktų, tyčia, mažiausiai 2 kartus kumščiu smogė E. Š. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam kairės akies srities sumušimą su akies vokų kraujosruvomis ir patinimu, kraujosruvomis akies obuolio junginėje, akies obuolio plyšimu palei rainelės vidinį - viršutinį kraštą, rainelės ir lęšiuko iškritimu, tinklainės atšokimu ir akies obuolio subliuškimu, ko pasėkoje nukentėjusysis E. Š. neteko regėjimo kaire akimi, t.y. pagal prarastą bendro darbingumo lygį (35 proc.) E. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis N. C. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. gegužės 8 d. ryte, jam būnant darbe paskambino žmona ir pasakė, kad po kambarį vaikšto E. Š., landžioja į šaldytuvą. Grįžęs namo Š., su kuriuo yra draugai nuo vaikystės, nerado, jį rado kaime. Š. dėl šio įvykio jo atsiprašė. Vėl išvyko į darbą, o grįžęs namo su tėvu gėrė degtinę, išgėrė 0,7 ltr. talpos butelį, jautėsi apsvaigęs. Vakare, apie 22 val. jam paskambino, jis kalbėjo su A. S., kuris skambino iš E. telefono, su juo kalbėjo dėl E. Š. A. S. pas jį atvažiavus, kartu nuvažiavo aiškintis į (duomenys neskelbtini) kaimą, Buvo susinervavęs, nes pats būdamas kaltas dar draugams skundžiasi, tačiau važiuodamas nesirengė jo mušti. Pamatęs kieme stovinį E. Š., kuris buvo apsvaigęs, išlipo iš mašinos ir nuėjęs link jo pasakė ,,ką čia guodiesi pats kaltas būdamas, dar skundies“. E. atsisukus, kažką bandant jam sakyti, pamurmėjus, kumščiu sudavė į veidą. Pataikė į veido sritį, galėjo pataikyti ir į akį. Smūgis buvo stiprus, jis pats yra sveikas ir stiprus. E. Š. nugriuvus ant žolytės, dar kartą gulinčiam sudavė. Š. po smūgių sakė ,,bėga kraujas, bėga kraujas“. Š. po antro smūgio atsikėlė, o jį išvežė namo. Konfliktą dar matė R. Z., A. S., J., D.. Suprato kad tokiais veiksmais galėjo sukelti skausmą, sutrikdyti sveikatą. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Po įvykio gydėsi ir šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, alkoholio nebevartoja. Nukentėjusiojo po įvykio apsiprašė. Su civiliniu ieškiniu susipažinęs, jį pripažįsta visiškai, žalą gali atlyginti tik dalimis. Dalį pinigų jam yra davęs. Dėl šio nusikaltimo labai gailisi.
Teisme apklaustas, nukentėjusysis E. Š. parodė, kad 2016 m. gegužės 8 d. ryte, buvo užėjęs pas C. į namus. Išeidamas norėjo atsigerti, savavališkai atsidarė šaldytuvą. Jam išeinant pro duris, atsikėlė jo žmona, paklausė ką čia daro, ko landžioja po šaldytuvą. Vėliau jam paskambino N. C., jie apsibarė dėl šaldytuvo, buvo susitikę, jis pripažino klaidą. Vakare jis baliavojo pas savo R. Z., vėliau nuvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas A. S., kur vėl baliavojo, buvo šiek tiek apsvaigęs. Kalbėdamas su draugais prisiminė rytinį įvykį. Tuomet A. S. išvažiavo ir atsivežė N. C.. Išlipdamas iš mašinos N. C. jam pasakė ,,ką čia Š. guodėsi“, ir kumščiu sudavė smūgį. Po smūgio pajuto kairės akies skausmą. Jis nukrito, po to sekė antras smūgis. Sakė „baikit, kraujas bėga“. N. C. atitraukė nuo jo ir išvežė namo. Prie jo priėjęs draugas pradėjo šluostyti akį ir pasakė, kad jis nieko nemato. Vėliau pajutęs skausmus, išsikvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Šiuo metu visiškai nemato, rega neatsistatys, jam buvo darytos dvi operacijos. Su kita akim mato gerai. Pareikšta neturtinė žala 9600 Eur sumai, dėl nusikaltimo jis neteko akies, regėjimo, patyrė fizinį skausmą, turėjo dvasinių išgyvenimų. Šiuo metu patiria nepatogumų, yra nereikalingas visuomenėje, negali gauti darbo. Prieš šį įvykį niekur nedirbo, gyveno tik iš mamos pinigų, šiuo metu dirba pas ūkininką. Neprieštarauja, kad N. C. jam žalą atlygintų dalimis. Su N. C. buvo draugai, kartu užaugo, santykiai buvo geri, draugiški. N. C. jo atsiprašė, yra atlyginęs 400 Eur, po operacijos buvo nupirkęs vaistų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. Z. parodė, kad 2016-05-08, apie 15.00 val., pas jį į namus atvažiavo E. Š., kuris atvežė stipraus alaus, jie dviese girtavo pas jį namuose iki vakaro. Vėliau jie nuėjo pas A. S. į kiemą, pas kurį dar buvo A. J. ir I. D.. Jis su E. Š. buvo labai smarkiai apsvaigę nuo alkoholio, buvo išgėrę po du 1 litro talpos butelius stipraus alaus. E. Š. paskambino N. C., jie dėl kažko pykosi telefonu. Po kiek laiko jis pastebėjo A. S. kieme N. C., tik vėliau sužinojo, kad jį atvežė A. S.. N. C. priėjęs prie jų pasisveikino ir priėjęs prie E. Š. staiga, nieko nesakęs, sudavė kelis smūgius kumščiais į galvą, kur tiksliai pataikė, jis negali pasakyti. Prieš užpuolimą E. Š. stovėjo ramiai, nieko nesakė ir nepuolė mušti N. C.. Po suduotų smūgių E. Š. nukrito ant žemės, N. C., stovėdamas jam iš priekio, sudavė dar 2-3 smūgius kumščiu galvą, kur tiksliai pataikė nepastebėjo (1 t., b. l. 85- 86).
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. S. parodė, kad 2016-05-08 vakare jis dirbo savo namo kieme kartu su draugais A. J. ir I. D.. Apie 20 val. pas jį į kiemą atėjo R. Z. kartu su E. Š., kurie buvo vidutiniškai apsvaigę nuo alkoholio, nuo abiejų sklido alkoholio kvapas. Jam kalbant su N. C., N. C. paprašė, kad jis atvažiuotų iki jo. Atvykęs pas N. C. pastebėjo, kad jis buvo vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o važiuojant atgal pas jį į namus, jis papasakojo, kad E. Š. buvo pas jį namuose ryte, lindo į šaldytuvą, ieškojo maisto, tai N. C. labai nepatiko. Grįžus į namus, kieme visi paminėti asmenys sėdėjo prie lauko virtuvėlės, Jis nuėjo namo paimti cigarečių, matė, kad N. C. kartu su R. Z. nuėjo prie lauko virtuvėlės. Netrukus išėjus į kiemą pastebėjo E. Š. klūpintį prie šašlykinės ant žemės, jo veidas buvo kruvinas, šalia jo buvo N. C., jis stovėjo priešais E. Š. ir jį plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. R. Z., A. J. ir I. D. stovėjo greta, ramino N. C., iš viso to jis suprato, kad N. C. susimušė su E. Š. (1 t., b. l. 94- 95).
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. C. parodė, kad 2016-05-08 prabudo ir ėjo į virtuvę, kur pamatė E. Š., kuris buvo atsidaręs šaldytuvą. Ją pamatęs E. Š. uždarė šaldytuvą, paklausė kur N., ji atsakė, kad dirba ir liepė išeiti. Ji paskambino vyrui N. ir pasakė, kad Š. landžiojo po šaldytuvą. Vakare po 22.00 val., į N. telefoną paskambino Š., apie ką jie kalbėjo, ji negirdėjo. Po kokių 10-15 min. pas juos atvyko S. A. su D. I.. A. S. paklausė vyro N., ar jis nenori nuvažiuoti pas jį į namus išsiaiškinti su E. Š.. Nerijus buvo išgėręs dienos metu degtinės. N. sutiko ir norėjo išsiaiškinti su Š. dėl rytinio įvykio. Namo N. grįžo apie 23.00 val., kas įvyko, smulkmenų nepasakojo, tik pasakė, kad E. Š. sudavė kumščiu 2 kartus į veidą (1 t., b. l. 108-110).
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. D. parodė, kad 2016-05-08 vakare jis dirbo kartu su A. S. ir A. J.. Apie 22 val. pas A. S. į kiemą atėjo pažįstami R. Z. ir E. Š., jie buvo labai girti. Netrukus jis kartu su A. S. nuvažiavo iki gretimo kaimo, atsivežė N. C., nes jis norėjo pasikalbėti su E. Š.. Kai jie jau važiavo atgal, A. S. ir N. C. kalbėjo apie tai, kad E. Š. pas N. C. namuose be leidimo lindo į šaldytuvą, ieškojo maisto. Kai jie grįžo pas A. S., jis kartu su N. C. priėjo prie lauko virtuvėlės, kur jų laukė likę draugai. N. C. priėjęs su visais pasisveikino, padavė ranką, o su E. Š. jis nesisveikino, iš karto jį puolė mušti. Tuo metu kieme prie lauko virtuvėlės jie buvo penkiese, jis, R. Z., A. J., E. Š. ir N. C., daugiau jokių asmenų kartu su jais nebuvo. Prieš suduodamas, N. C. nieko nesakė E. Š., E. Š. jam taip pat nieko nesakė ir niekaip jo nepuolė. Kur tiksliai N. C. pataikė E. Š., jis nepastebėjo. Po to N. C. sudavė dar kelis smūgius gulinčiam E. Š. į galvą, kur tiksliai pataikė, jis neįsidėmėjo. Konfliktas įvyko labai staiga ir netikėtai, prieš tai niekas su niekuo muštis neketino ir net nebuvo tokios kalbos. Konflikto metu N. C. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo sklido alkoholio kvapas. (1 t., b. l. 112- 113).
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. J. parodė, kad 2016-05-08 visą dieną jis buvo pas savo draugą A. S., kartu su juo ir jų bendru draugu I. D.. Vėliau pas A. S. į namus atėjo bendri pažįstami R. Z. kartu su E. Š., abu buvo labai smarkiai apsvaigę nuo alkoholio. Girdėjo, kaip E. Š. su kažkuo kalbėjo telefonu, pykosi, nes labai keikėsi ir šūkavo. Jam būnant virtuvėje gryžo A. S. ir jie praktiškai kartu išėjo į kiemą. Jam išėjus į kiemą pamatė kieme prie lauko virtuvėlės ant žemės gulintį E. Š., greta jo buvo N. C., nuo jų šiek tiek toliau buvo I. D. ir R. Z.. N. C., būdamas prie E. Š., labai garsiai šaukė ant E. Š., plūdo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, E. Š. tylėjo, bandė atsikelti, iš to jis suprato, kad N. C. sumušė E. Š.. Dėl ko įvyko jų konfliktas, jis nesuprato, girdėjo, kad N. C. reiškė nepasitenkinimą dėl šaldytuvo savo namuose, kur E. Š. lindo. Po to, kai A. S. išvežė N. C., jis klausė draugų, kas atsitiko, jie jam paaiškino, kad N. C. vos tik atvažiavęs, be jokių kalbų, sumušė E. Š. už tai, kad jis apvogė ar bandė apvogti N. C. šaldytuvą. Muštynes pradėjo N. C., jis be jokių kalbų priėjo prie E. Š. ir kelis kartus jam smogė rankomis į veidą. (1 t., b. l. 117).
Iš 2016-05-09 Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK KPS tyrėjo N. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2016-05-09 į VŠĮ "Kėdainių ligoninė" priėmimo skyrių buvo pristatytas iš namų E. Š., kuris dėl kairės akies traumos išvežtas į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių ir gydomas akių traumų skyriuje. Atvykusiems į įvykio vietą patruliams E. Š. paaiškino, kad 2016-05-08, apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus konfliktui sumušė sugėrovas N. C., sužalodamas kairę akį (1 t., b. l. 1).
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad kvietimas užfiksuotas 2016-05-09, 00.55 val. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad sumuštas vyras, nieko nemato su akim, iš akies bėga skystis (1 t., 122- 123).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1429/2016 (02) matyti, kad E. Š. 2016-05-08 padarytas kairės akies srities sumušimas su akies vokų kraujosruvomis ir patinimu, kraujosruvomis akies obuolio junginėje, akies obuolio plyšimu palei rainelės vidinį-viršutinį kraštą, rainelės ir lęšiuko iškritimu, tinklainės atšokimu ir akies obuolio subliuškimu. Traumos pasėkoje E. Š. neteko regėjimo kaire akimi. Kairės akies srities sumušimas padarytas smūgiuojant riboto paviršiaus daiktu. Smūgio būta stipraus ir greito. Tai galėjo būti smūgis kumščiu ar apauta pėda. Traumai kilti pakako ir vieno smūgio, nors neatmestina, kad į kairės akies sritį galėjo būti smūgiuota ir daugiau kartų. Tokio pobūdžio trauma, nesant kitų besiribojančių anatominių veido sričių sužalojimų, kraštutinai nebūdinga griuvimui. Medicininiuose dokumentuose kitų kūno sričių sužalojimų neaprašyta, o atvykus apžiūrai į VTMT Kauno skyrių 2016-06-03 (po sumušimo praėjus daugiau nei dvidešimt penkioms paroms) kitų sužalojimų žymių nebenustatyta. Medicininiai duomenys neprieštarauja užduoties sąlygoms. Kairės akies obuolio sumušimas su skleros plyšimu, tinklainės atšokimu, prikraujavimu į akies obuolio terpes bei akies obuolio subliuškimu, ko pasėkoje E. Š. neteko regėjimo traumuota akimi, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal prarastą bendro darbingumo lygį (35%). Smūgių sudavimo metu E. Š. neabejotinai jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 178- 179).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-16/2017 matyti, kad iki 2016-05-08, tiriamos nusikalstamos veikos padarymo, N. C. sirgo psichikos sutrikimu, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. N. C. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprasti (suprato) savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. N. C. yra būdingi menki mąstymo sugebėjimai. Išreikštų mąstymo sutrikimo, asmenybės savybių, kurie galėjo turėti esminės įtakos jo elgsenai įvykio metu ekspertizės metu nebuvo nustatyta. Nusikalstamos veikos padarymo metu įtariamasis N. C. nebuvo laikino psichikos sutrikimo, fiziologinio afekto būsenoje, buvo paprasto girtumo būsenoje. N. C. nusikalstamos veikos darymo metu, šiuo metu, gali visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, gali visiškai valdyti savo veiksmus. N. C. šiuo metu serga psichikos sutrikimu, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. N. C. nereikalinga taikyti priverstinį gydymą. N. C. dėl savo psichinės sveikatos būklės gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu, atlikti bausmę (1 t., b. l. 193-196).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis N. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl buvusio asmeninio konflikto, mažiausiai 2 kartus kumščiu smogė E. Š. į veidą, ginčo nėra. Šį faktą pripažįsta ir pats kaltinamasis, tai nustatyta ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis. Neabejotina ir tai, kad būtent nuo kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusysis E. Š. neteko regėjimo kaire akimi, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Tai patvirtinta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1429/2016 (02). Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia- jis pripažino, jog smūgius kumščiu sudavė būdamas apimtas pykčio dėl ryte buvusio konflikto. Be to, akivaizdu, kad jo tyčią apsprendžia ir pats sužalojimas, netikėtas smūgiavimas į pavojingiausią žmogaus sveikatai vietą- nukentėjusiojo veidą, bei pakartotinas tapatus veiksmas nukentėjusiajam parkritus. Taigi kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė galinčias kilti pasekmes (ką patvirtino teisiamojo posėdžio metu), t. y., kad dėl jo pavojingos veikos nukentėjusiajam bus padarytas sužalojimas bei sutrikdyta sveikata. Nusikaltimas baigtas. Tarp kaltinamojo N. C. pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad įrodyti inkriminuoto nusikaltimo požymiai, t. y. jog N. C. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusio E. Š. sveikatą, todėl jo veikoje yra BK 135 str. 1 d. aprašyta nusikaltimo sudėtis, jis kaltas ir baustinas.
Bausmės skyrimas.
N. C. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į N. C. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį- nusikalstama veika žmogaus sveikatai; pavojingumo laipsnį- sunkus nusikaltimas; į tiesioginės tyčinės kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus- nusikaltimas padarytas toliau besiaiškinant santykius dėl ryte kilusio mažareikšmio konflikto, į nusikalstamos veikos stadiją– veika baigta; į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Taip pat vertinama N. C. asmenybė. Jis nuo 2008-12-02 dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 30, 38), charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus (2 t., b. l. 6- 7, 8). Jis praeityje 3 kartus baustas administracine tvarka, du kartus už vairavimą neblaiviam neturint teisės, baudos per ilgesnį laikotarpį sumokėtos (2 t., b. l. 14- 16, 18). Jis registruotas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru; nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos grupėje (2 t., b. l. 20). N. C. praeityje neteistas (ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu 2006 m. nutrauktas BK 93 str. pagrindu). Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjęs ir kaltinamais yra buvę draugai nuo vaikystės, jų santykiai visada būdavę geri. Be to konflikto kilimo viena iš pagrindinių priežasčių buvo ir paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai- jis ryte lankėsi kaltinamojo namuose ir be leidimo lindo į jo šeimos šaldytuvą. Kaltinamasis nukentėjusiojo yra atsiprašęs, jie susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis, nukentėjęs jam atleido ir griežtos bausmės nesiekia. Šios aplinkybės rodo, kad N. C. nėra itin pavojingas visuomenei, o jo izoliacija nuo visuomenės nėra būtina. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs N. C. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą N. C. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, tačiau ženkliai mažesnė nei jos vidurkis. Kaltinamojo teistumo nebuvimas, konflikto su nukentėjusiuoju pobūdis, pastarojo požiūris į proceso baigtį, jau anksčiau paminėtos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad N. C. daugiau nenusikals, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, N. C. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Todėl jam taikytinas BK 75 str., ir atsižvelgus į jo elgesio problemines sritis, bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui. I. D. skirtini BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., 10 p. įpareigojimai. Nors prokurorė prašo skirti ir BK 75 str. 2 d. 6 p. numatytą įpareigojimą, tačiau atsižvelgus į bylos duomenis, kurių pagrindu spręsti, kad nuteistasis turėtų elgesio problemų, nėra pagrindo, pastaroji neskirtina. Be to kaltinamasis patvirtino, kad jis šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo (tai patvirtina ir ekspertizės aktas, 2 t., b. l. 193- 196), todėl įpareigoti gydytis šią priklausomybės ligą taip pat netikslinga. Teismo įsitikinimu, skiriamų įsipareigojimų visuma leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
N. C. išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 2 str. 5 p., psichiką veikiančios medžiagos yra alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos.
Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, N. C. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Byloje nukentėjusysis N. C. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai, 29,97 Eur sumai atlyginti. Byloje yra šią turtinę žalą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai- 2016 m. gegužės mėn. kvitai, pavirtinantys medikamentų pirkimą (2 t., b. l. 66) Kaltinamais šios žalos dydžio neginčijo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistinas 29,97 eurų civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu.
Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiam asmeniui (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatyta, kad E. Š. tyčia kelis kartus smogta į galvos sritį, iš kurių bent vieną kartą į akies sritį, dėl ko nukentėjusysis kaire akimi neteko regėjimo. Nukentėjusysis dėl prieš jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Atsižvelgtina į šio nusikaltimo pasekmes- jis ilgą laiką buvo gydomas, dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo kaire akimi jis yra visiškai netekęs regėjimo, t. y. vienos iš svarbiausių organizmo funkcijų; taip į kairės akies srities vizualinį vaizdą- teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo kairiosios akies viršutinis vokas buvo pastoviai dalinai primerktas, matosi dalis akies obuolio, t. y. šios akies vaizdas esmingai skiriasi nuo sveikosios akies ir neatitinka sveikos akies požymių. Nukentėjęs šiuo metu dirba (prieš šios nusikalstamos veikos padarymą nedirbo), t. y. nusikaltimo pasekmės jam nesukliudė susirasti darbo. Kaltinamasis yra darbingas, dirba ir gauna pajamas, su sutuoktine augina 3 mažamečius vaikus, turi įsipareigojimų bankui dėl šeimos gyvenamosios patalpos (iki 2023 m.). Kaltinamasis teismo posėdžio metu visiškai sutiko su civiliniu ieškiniu, sutiko atlyginti nukentėjusiajam visą pastarojo prašomą turtinę žalą, o dėl jos atlyginimo dalimis su nukentėjusiuoju susitarė rašytiniu susitarimu. Teismo nuomone prašoma priteisti 10000 Eur neturtinė žala, kurios dalis, 900 Eur yra atlyginta, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismo praktiką, kai nukentėjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 (ir daugiau) procentų darbingumo, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai- jose priteistos neturtinės žalos dydis yra nuo 4344,30 Eur (nurodytu atveju konstatavus būtinosios ginties ribų peržengimą; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 20000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-945/2015). Atsižvelgus į tai nukentėjusiajam E. Š. priteistinas likusios neatlygintos 9100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo N. C.. Nukentėjusiajam ir jo atstovui teisiamojo posėdžio metu pareiškus, kad dalį civilinio ieškinio, 900 Eur sumą kaltinamasis yra atlyginęs, ką patvirtina ir 2017-06-06 susitarimas (nurodoma, kad neturtinė žala yra 9100 Eur dydžio), pakvitavimai (pavirtina kad 400 Eur ir 500 Eur sumos yra sumokėtos), procesas dėl šios dalies- 900,00 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo, nutrauktinas.
LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareikė civilinį ieškinį dėl 1538,52 už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 71). Paskutiniais bylos duomenimis kaltinamasis dalį šios žalos yra atlyginęs, o likęs nesumėtas žalos dydis yra 1091,85 Eur (2017-06-07 Kauno teritorinės ligonių kasos raštas). Pats kaltinamais šiam civiliniam ieškiniui neprieštaravo. Kadangi ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiojo E. Š. gydymą patyrė 1538,52 Eur žalą, kurios dalis atlyginta, tai likusią neatlyginta žala, 1091,85 Eur suma, priteistina iš kaltinamojo N. C.. procesas dėl šios dalies- 446,67 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo, nutrauktinas.
Nukentėjusysis E. Š. už teisines paslaugas, konkrečiai už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme advokatui sumokėjo po 300 Eur honorarą. Atsižvelgus į tai prašymas turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo N. C., yra pagrįstas, todėl tenkintinas- BPK 103 str., 105 str. 1 d.
N. C. sulaikytas nebuvo.
Kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (2 t., b. l. 75- 76, 78- 79). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus bausmę vykdyti, šias kardomąsias priemones panaikinti, asmens tapatybės kortelę išduotą N. C. (2 t., b. l. 88), jam grąžinti.
Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.
Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo priteistinos 5,56 Eur proceso (pašto) išlaidos, valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 str.,
nusprendžia:
N. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., 10 p., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; 2) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nukentėjusiojo E. Š. civilinį ieškinį patenkinti. Iš nuteistojo N. C. nukentėjusiojo E. Š. naudai priteisti 9129,97 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt devynių eurų 97) žalos atlyginimą. Procesą dėl likusios dalies- 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos nukentėjusiajam E. Š. priteisimo, nutraukti.
Iš N. C. nukentėjusiajam E. Š. priteisti 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš N. C. 1091,85 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną eurą 85 ct) nukentėjusiojo E. Š. gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333). Procesą dėl likusios dalies- 446,67 Eur turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai priteisimo, nutraukti.
N. C. skirtas kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus bausmę vykdyti, šias kardomąsias priemones panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. C., pastarajam grąžinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: tris kompaktinius diskus, palikti saugoti byloje.
Priteisti iš N. C. 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.