Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-908-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2A-908-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01551-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
UAB „City service“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
KŪB „Homburg LT Baltijos Investicijos 1“
Kategorijos
  • 44.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-908-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01551-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.5; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „City service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „City service“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo KŪB „Homburg LT Baltijos Investicijos 1“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 972,48 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jo ir minėto asmens buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis. 2010-02-26 nuo pastato, esančio Jogailos g. 9, Vilniuje stogo nukritus ledams buvo apgadintas draudėjui priklausantis turtas - automobilis. Šį įvykį ieškovas pripažino draudžiamuoju, draudėjui buvo išmokėta 1 972,48 Lt dydžio draudimo išmoka. Atsakovas pagal sudarytos sutarties sąlygas neprižiūrėjo jo administruojamo pastato, todėl ieškovas teigė, kad jis yra atsakingas už žalos padarymą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad niekada neprižiūrėjo pastato, esančio Jogailos g.9, Vilniuje, teritorijos ir jis nėra ir šios teritorijos savininkas. Teigė, kad jo teises ir pareigas dėl minėto pastato yra apibrėžtos su trečiuoju asmeniu KŪB „Homburg LT Baltijos Investicijos“ 2008-01-02 sudaryta paslaugų teikimo sutartimi, pagal kurios sąlygas jis teikia nurodyto pastato ūkio valdymo paslaugas. Pažymėjo, kad sniego valymas nuo šio pastato stogo į sutartyje išvardintą paslaugų sąrašą nėra įtrauktas, todėl jis nėra atsakingas už padarytą žalą.

Trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jis yra namo Jogailos g. 9, Vilniuje savininkas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė minėto namo priežiūros sutartį, kuria atsakovui buvo pavesta atlikti pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, kurios yra apibrėžtos STR 1.12.07.2004. Pažymėjo, jog reglamente nurodyta, kad vykdant statinio techninę priežiūrą būtina siekti kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, nurodyta taip pat atlikti sniego, ledų sankaupų pašalinimą nuo statinių, todėl atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą draudėjo automobiliui nuo namo stogo nukritus suledėjusio sniego luitui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-11 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovo naudai 1 972,48 Lt žalos atlyginimo, 59,17 Lt žyminio mokesčio, 242 Lt atstovavimo išlaidų bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki šio sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad 2010-02-26 nuo Jogailos g. 9, Vilniuje namo stogo nukritus ledams buvo apgadintas ieškovo apdraustas turtas, dėl ko pastarasis išmokėjo draudėjui 1 960,73Lt dydžio draudimo išmoką. Taip pat nustatė, kad pastato Jogailos g. 9, Vilniuje savininkas KŪB „Homburg LT Baltijos Investicijos 1“ 2008-01-02 sudarė sutartį su atsakovu dėl paslaugų teikimo, sutarties priede yra objekto ūkio priežiūros darbų detalizuotas sąrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovas privalo atlikti pastato stogo darbų smulkų remontą, atlikti kitas pastatų ūkio priežiūros paslaugas, todėl sprendė, kad atsakovas turėjo pareigą prižiūrėti pastatą Jogailos 9, Vilniuje, valyti nuo šio pastato stogo, balkonų sniegą ir ledą. Sprendė, kad ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Nurodė, kad ši išmokėta pinigų suma ieškovo reikalavimu priteistina iš atsakovo, kaip atsakingo už padarytą žalą asmens (LR CK 6.263 str., bei 6.1015 str. 1 d. ). Pažymėjo, kad atsakovas sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu turėjo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą, tarp jų ir Vilniaus m. tarybos 2005-01-19 Sprendimu Nr. 1-655 patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.4 p., kuriame nurodyta, kad pastato administratorius privalo laiku valyti (kaupti) sniegą, barstyti smėlį, nukapoti ledą jiems priskirtuose plotuose, o pirmiausia nuo gyvenamųjų namų bei kitų pastatų stogų, lietaus vamzdžių, balkonų, bei 2001-05-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintuose „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose“ (toliau – Nuostatai). Konstatavo, kad šiuo atveju dėl atsakovo neveikimo (LR CK 6.246 str.1d.) atsirado žala, kurią jis privalo atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto teigimu, jo deliktinė atsakomybė ieškovo atžvilgiu negalima, nes CK 6.266 str. 1 d. numato, jog už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas. Šiuo atveju pastato savininkas yra trečiasis asmuo, todėl deliktinės atsakomybės subjektas yra šis juridinis asmuo. Teigia, kad netaikytina ir sutartinė atsakomybė, nes reikalavimo teisę dėl netinkamo sutarties vykdymo turėtų tik trečiasis asmuo. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovauti jo su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartimi, nes byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų perleidęs ieškovui reikalavimo teisę iš sutarties. Nesutinka su skundžiamame teismo sprendime nurodyta išvada, jog privalėjo savo veikloje vadovautis Nuostatomis. Nurodo, kad minėtas poįstatyminis teisės aktas taikomas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimui, tuo tarpu atsakovas nėra ir nebuvo pastato, esančio Jogailos g. 9, Vilniuje, administratoriumi, nes toks administratorius skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, dar daugiau administratorius yra skiriamas tik daugiabučiams namams, tuo tarpu minėtas pastatas yra administracinis. Dėl to, kad atsakovas nėra minimo pastato administratorius, pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis ir Taisyklėmis, tuo labiau, kad nurodytas poįstatyminis teisės aktas buvo negaliojančios redakcijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.266 str. 1 d., nes žala draustam turtui kilo ne dėl pastato ar jo konstrukcijų trūkumų, o dėl to, kad apeliantas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui, buvo nesąžiningas, neatidus ir nerūpestingas. Pažymi, jog apeliantas neginčija pirmos instancijos teismo išvados dėl netinkamo sutarties vykdymo. Nurodo, kad vadovaujantis sutarties bei CK 1.5 str., 6.256 str. 3 d. nuostatomis, apeliantas turėjo pareigą rūpintis pastatu, esančiu Jogailos g. 9, Vilniuje. Ieškovo teigimu, apeliantas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo administruojamo namo, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo, todėl pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko buvo padaryta žala ieškovo apdraustam turtui. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantą pažeidus Taisyklių 4.4 p. nustatytus reikalavimus. Pagal trečiojo asmens ir apelianto sudarytą 2008-01-02 sutartį minėto pastato priežiūra buvo perduoda apeliantui, todėl remiantis Taisyklių 1 p. apeliantas turėjo vadovautis šių taisyklių nuostatomis. Pažymi, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apeliantas yra pastato techninis prižiūrėtojas, šio fakto neginčijo ir pats apeliantas, todėl jo veikloje taikytinas ir STR 1.12.07.2004., kurio 11.3 p. numato, kad mažinant ardančiuosius klimato poveikius, būtina prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, langų ir kitų atitvarų, o jam susikaupus – pašalinti nuo šio paviršiau toliau nei 2 m. atstumu. Teigia, kad šiuo reikalavimus apeliantas taip pat ignoravo, todėl tai sąlygojo ieškovo drausto turto sugadinimą.

Trečiasis asmuo atsiliepimu prašo palikti nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes; apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka su teismo sprendimo motyvais, tačiau teismo išvados nagrinėjamoje byloje nepažeidė teismų praktikos nuostatų dėl pastato savininko ar valdytojo atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastato trūkumų; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

Nora ieškovas pareiškė ieškinį bendrais žalos atlyginimo pagrindais, nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos apdraustajam automobiliui nuo pastato, esančio Jogailos g. 9, Vilniuje stogo nukritus ledo luitui, t.y. ieškovas faktiškai reikalavo atlyginti žalą CK 6.226 str. 1 d. numatytais pagrindais. Tarp šalių nėra ginčo dėl žalos padarymo draudėjo automobiliui laiko, vietos ir mechanizmo, žalos dydis taip pat atsakovo nekvestionuojamas. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.226 str. 2 d. įtvirtina pastato savininko (valdytojo) tokio pobūdžio atsakomybės prezumpcija.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Taigi CK 6.266 str. 2 d, numatyta prezumpcija gali būti paneigta; o prezumpcijos paneigimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad trečiasis asmuo KŪB „Homburg LT Baltijos Investicijos 1“ nagrinėjamoje byloje pastato savininko atsakomybės prezumpcija paneigė.

Trečiasis asmuo 2008-01-02 sudarė su atsakovu AB „City service“ paslaugų teikimo sutartį Nr. 08-01-01J dėl pastato adresu Jogailos g 9/A Smetonos g.1, Vilnius techninės priežiūros, taigi esminė reikšmė bylos išsprendimui turi atsakovo ir trečiojo asmens sutarties nuostatų aiškinimas. Sutarties 1.1 punktu atsakovas įsipareigojo teikti trečiojo asmens objektų ūkio valdymo paslaugas; sutarties 2.1.3 punktu atsakovas įsipareigojo visas sutarties pagrindu teikiamas paslaugas teikti laikantis ir nepažeidžiant galiojančių Lietuvos Respublikos norminių aktų, o taip pat teisėtų visuomenės, savivaldybių ir kitų valdžios organų reikalavimų kurie yra susiję su tokios rūšies paslaugomis bei jų vykdymu, įsipareigojo objekte paslaugų teikimo metu laikytis darbo saugos, priešgaisrinės, aplinkos apsaugos bei higienos taisyklių, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir atsakyti už jų pažeidimus bei atlyginti dėl to atsiradusius tiesioginius nuostolis. Esant tokioms aplinkybėms, trečiasis asmuo tinkamai išaiškino šalių sutartį ir nurodė kad be konkrečių paslaugų, išvardintų šalių sutarties priede Nr. 2, atsakovas privalėjo vykdyti STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techninėms prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 nuostatų reikalavimus, jų tarpe ir STR 11.3 punkto, įpareigojančio pastato techninį prižiūrėtoją siekti, kad, kad ant pastato nesikauptų sniegas ir jį šalinti. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu pagristai nurodė, kad vadovaujantis sudarytos paslaugų tiekimo sutarties priedo nuostatomis, atsakovas buvo atsakingas už visos dokumentacijos, kurioje fiksuojama pastato techninė būklė, pildymą. Ieškovo pateikto Statinio techninio eksploatavimo žurnalo duomenimis, 2009 m. ir 2011 m. atsakovas žurnale buvo nurodęs ant pastato stogo susikaupusi sniegą kaip pastato defektą; 2010 m. tokių įrašų nėra (b.l.102-103). Darytina išvadą, kad atsakovas be kitų pastato techninės priežiūros veiksmų, konkrečiai išvardintų sutarties priede Nr. 2, turėjo prievolę stebėti ir pastato stogo būklę; bylos duomenimis, 2010 m. atsakovas šios savo prievolės nevykdė, sniego valymo nuo pastato stogo darbų neorganizavo. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, jog pagal šalių sutartį atsakovas neturėjo prievolės stebėti pastato stogo būklę ir, esant poreikiui, organizuoti sniego valymo darbus. Atsakovas yra pastato valdytojas CK 6.266 straipsnio kontekste ir atsako dėl savo pareigos užtikrinti pastato tinkamą techninę būklę nevykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su skundo argumentu, kad Vilniaus miesto Tarybos patvirtintos Tvarkymo ir švaros taisyklės reglamentuoja kelių, gatvių, žemės sklypų ir kitų teritorijų tvarkymo ir švaros palaikymą Vilniaus mieste, todėl šalių santykiams netaikytinos; taip pat netaikytinos 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintos “Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai”. Tačiau teismas pažymi, kad dėl to iš esmės teisingas sprendimas negali būti panaikintas.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė