- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2YT-3083-1004/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00962-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., A. M., M. M.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M., A. M., M. M. ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja pareiškimu (b. l. 1-2) dėl paveldėjimo procedūrų atlikimo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., mirusi (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio K. M. mirties priėmė palikimą, likusį po K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškime nurodė, jog E. M. ir K. M. santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir K. M. 2016-10-19 kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ sudarė terminuoto indėlio sutartį. Dėl paveldėjimo teisę reglamentuojančių įstatymų nežinojimo pareiškėjos motina E. M. įstatymo nustatytu terminu nepadavė notarui pareiškimo dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo. pažymėjo, jog 2009-06-30 K. M. ir E. M. kaip sutuoktiniai buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą bei savo mirties atveju visą turtą buvo palikę vienas kitam, todėl manė, kad kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą tokiu atveju nereikia. Šiai dienai nei pareiškėja, nei kas nors kitas nėra paveldėjęs K. M. palikimo, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus į visą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos E. M. palikimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys G. M., A. M. ir M. M. nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
4. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą (b. l. 29-30), kuriuo neprieštaravo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir klausimą dėl pareiškėjos pareiškimo prašymo prašė spręsti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš byloje esančio Santuokos sudarymo įrašo kopijos nustatyta, kad K. M. ir E. M. (buv. J.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Iš mirties įrašo kopijų nustatyta, kad E. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), K. M. mirė - (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Po K. M. mirties Šiaulių miesto 4-ajame notaro biure palikimo pagal testamentą niekas nėra priėmęs (b. l. 18-19). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad santuokos metu 1992 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo pagal įstatymą sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas po ½ dalis E. M. ir K. M. nuosavybe (b. l. 12-13). Minėtą butą pareiškėjos R. Š. (b. l. 3) motina E. M. toliau prižiūrėjo, mokėjo komunalinius ir turto administravimo mokesčiu, toliau rūpinosi paliktu turtu. K. M. 2016 m. spalio 19 d. sudarė terminuoti indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unijoje „Žemdirbio gerovė“ (b. l. 14-17). Anot pareiškėjos, tik po to, kai paaiškėjo, kad jos motina E. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo, pareiškėja – jos įpėdinė – yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.
6. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėja R. Š. kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos motina E. M. sutuoktinio K. M. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Kiti palikėjos vaikai nepateikė atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą. Konstatuotina, jog E. M. buvo įgijo teisę paveldėti po sutuoktinio K. M. mirties atsiradusį visą palikimą.
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. K. M. sutuoktinė E. M. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame nekilnojamajame turte, juo naudojosi, rūpinosi kitu santuokoje įgytu turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Tačiau ji laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. K. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).
8. CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
9. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad E. M. mirusio sutuoktinio K. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas, tuo tenkinant pareiškėjos pareiškimą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
10. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje iš pareiškėjos nepriteistinos, nes jai 2019-01-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta 100 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., 99 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.