- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- I2-1130-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03551-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- A. T. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. M. skundą (patikslintą) atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. T. M. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 20-IL-10-04009-e „Dėl atsisakymo A. T. M. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus AVPK išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) B, C kategorijų ginklą bei jo šaudmenis.
Nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus AVPK su prašymu išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir jo šaudmenis, tačiau atsakovas atsisakė patenkinti prašymą, kadangi jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teigia, kad, nors ir yra teistas už smurtinį nusikaltimą, už kurį nustatyta laisvės atėmimo bausmė viršija 3 metus, tačiau teistumas pareiškėjo atžvilgiu yra išnykęs, todėl mano, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ jis turi teisę įsigyti ginklą ir šaudmenis. Pažymi, kad Vilniaus AVPK neatsižvelgė į minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, todėl atsisakymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir jo šaudmenis yra neteisėtas. Nurodo, kad yra neįgalus, turi šeimą, nepilnametį veiką, nekelia jokio pavojaus visuomenei ir toks Vilniaus AVPK sprendimas ne tik neatitinka proporcingumo principo, tačiau prieštarauja ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą į skundą (patikslintą), kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2020 m. rugsėjo 7 d. gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – ir Įstatymas), buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2001 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2001 m. gegužės 8 d., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 111 straipsnio 1 dalį, todėl jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2003 m. birželio 18 d., pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, todėl jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2004 m. rugsėjo 20 d., pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą bei 9 punktą, todėl jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Teigia, kad, pagal Įstatymo nuostatas, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pažymi, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. ir priėmė pareiškėjo cituojamą nutarimą Nr. KT103-N7/2020, tačiau įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laiko tarpas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, atitinkantį Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose. Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai turi būti paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovas mano, kad tinkamai įvertino Įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 20-IL-10-04009-e „Dėl atsisakymo A. T. M. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ neišduoti pareiškėjui A. T. M. leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. T. M. 2020 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos Licencijavimo skyriui pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai.
5. Vilniaus AVPK, gavęs pareiškėjo prašymą ir vadovaudamasis Įstatymu, pradėjo patikrinimą.
Bylos duomenimis, atsakovas patikrinimo metu nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2001 m. sausio 19 d. nuosprendžiu A. T. M. pripažintas kaltu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 111 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sunkiai sužaloti), todėl jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2001 m. gegužės 8 d.
Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas) ir 181 straipsnio 1 dalį (turto prievartavimas), todėl jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. birželio 18 d.
Be to, Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendžiu A. T. M. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 9 punktą (pasikėsinimas nužudyti), todėl jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2004 m. rugsėjo 20 d.
6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Vilniaus AVPK 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundžia jį teismui ir prašo panaikinti.
8. Kaip matyti iš Sprendimo, jis grindžiamas šiuo teisiniu pagrindu – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
9. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas anksčiau yra teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus, už kuriuos BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; šiuo metu visi teistumai yra išnykę. Tačiau pareiškėjas teigia, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą, kuriame pripažinta, jog minėto Įstatymo nuostatos prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, t. y. atsakovas taikė negaliojančius teisės aktus.
10. Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020, kuriame, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi, minėto Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas paties Konstitucinio Teismo.
Iš Teisės aktų registro matyti, kad šis nutarimas tikrai buvo paskelbtas Teisės aktų registre 2020 m. gruodžio 31 d. (TAR, 2020-12-31, Nr. 29221). Tai reiškia, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas būtent šią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., ir įsigaliojo.
11. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad šiai bylai aktualus teisinis reguliavimas, kuris Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui, negali būti taikomas tik nuo 2020 m. gruodžio 31 d., kai oficialiai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo minėtas nutarimas, bet ne nuo jo priėmimo dienos (2020 m. birželio 5 d.).
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimo teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnis); administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu; administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-1865/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-133/2014).
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovui 2020 m. rugsėjo 29 d. priimant skundžiamą sprendimą dar negaliojo Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas, tad atsakovas turėjo teisę vadovautis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata visa apimtimi. Vadinasi, pareiškėjo argumentai, jog atsakovas priimdamas Sprendimą vadovavosi negaliojančiu teisės aktu, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas tinkamai taikė teisės aktų reikalavimus ginčo santykiui.
15. Kiti pareiškėjo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, tad teismas jų nevertina.
16. Taigi, skundžiamas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra motyvuotas, jį priėmė kompetentingas subjektas, priimant buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, tad jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. M. skundą (patikslintą) atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.