Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-824-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
1S-824-594/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-824-594/2017Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. J. (toliau – R. J.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. liepos 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau - Komisija) nutarimą Nr. 357 - 273, taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2004 m. liepos 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis jam paskirta 16 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu panaikinta 2004 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalis dėl R. J. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jis išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, galutinė 16 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista. Bausmės pradžia – 2002 m. gegužės 10 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 10 d. 2017 m. liepos 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 357 – 273 nutarta taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.Nuteistojo teigimu jis atitinka ir formalųjį, ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijus, kadangi yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį, o jo nusikalstamo elgesio rizikos balas yra žemas. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo 7 kartus skatintas, mokosi, yra įgijęs specialybių, finansiniai įsipareigojimai įvykdyti pilnai, laisvėje turi gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju laisvėje turės ir darbą. Nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su žmona ir jų mažamečiu vaiku, ši aplinkybė suponuoja į didesnį socialinės atsakomybės faktorių (atsakomybę prieš vaiką, ko nebuvo anksčiau), kas skatina pažangų nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, rodo, jog jis yra pasiruošęs gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio normas. Teismas, skundžiama nutartimi, nepagrįstai vertino aplinkybes susijusias su nuteistojo elgesiu, jo charakterio savybėmis ar kitomis aplinkybėmis susijusiomis su nuteistuoju, kadangi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo teismas turėjo atsižvelgti tik į rizikos balų dydį arba pažangą juos mažinant. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis ankščiau buvo baustas drausmine tvarka, kadangi yra praėjęs ilgas laiko tarpas nuo paskutinės nuobaudos ir jis laikomas nebaustu. Teismas neteisingai traktavo nuobaudas, kaip negaliojančias, kadangi įstatymiškai nenumatyta nuobaudų stadija – negaliojimas, tokiu būdu teismas neteisingai aiškino nuobaudos galiojimo ar negaliojimo sampratą ir atsižvelgdamas į tai priėmė neteisingą sprendimą. Be to, teismas nepagrįstai vertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kadangi tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę ir pakartotinis nusikaltimo vertinimas suponuoja į Konstitucijoje uždraustos nuostatos – niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, pažeidimą. Taip pat nurodoma, kad teismas skundžiama nutartimi netaikydamas lygtinio paleidimo nuteistajam nesilaikė Europos tarybos ministrų komiteto Rekomendacijų Rec (2003)22, kurios numato, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimo priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam nusikalstamumui ir padedančių nuteistajam lengviau reintegruotis į visuomenę. Ilgą laiką kalinamam nuteistajam yra sunkiau adaptuotis visuomenėje ir prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, o dėl ilgo laiko praleisto įkalinimo įstaigoje jis bus praradęs socialinius įgūdžius. Nuteistasis supranta, kad lygtinis paleidimas nėra absoliutus atleidimas nuo neatliktos bausmės, o tik sąlygų pagerinimas, kuris skatina nuteistąjį pakartotinai nenusikalsti. Skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo R. J. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, jo stiprius socialinius ryšius ir motyvaciją susijusią su ateities planais, todėl pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinį paleidimą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, bei bausmės atlikimo metu padarytiems pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimams, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių R. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, juo labiau, jog, remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Pritariant Komisijos išvadoms, pažymėtina, kad R. J. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienos nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, ankščiau teistas, tačiau šiuo metu jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte reikalaujamą bausmės dalį, leidžiančią svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kas suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad R. J. nagrinėjamu atveju laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš 2017 m. liepos 4 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis R. J. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo papildomose programose: ,,Suaugusiųjų pilietinis ugdymas, finansinis švietimas, meninės saviraiškos ugdymas ir laisvalaikio formos“, ,,Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“. Tobulino savo kvalifikaciją renginyje ,,Būti savo proto ir jausmų šeimininku“, dalyvavo profesinio ir psichologinio konsultavimo 60 valandų programoje ,,Savęs pažinimas ir pasiruošimas išeiti į darbo rinkos pasaulį“ be to, sėkmingai dalyvavo ir užbaigė elgesio korekcijos programą ,,Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“. Visa tai neabejotinai rodo nuteistojo teigiamą elgesio korekciją, pasiruošimą integruotis į visuomenę ir laikytis bendrai visiems priimtinų moralinių nuostatų. Be to, R. J. išreiškė norą dalyvauti į problemų sprendimus nukreiptuose terapijos užsiėmimuose, kas atskleidžia nuteistojo norą spręsti elgesio problemas ir koreguoti asmenybės problemines sritis, vadovaujantis ilgalaikėmis sprendimų strategijomis. Aptartos aplinkybės patvirtina Komisijos išvadą, kad nuteistasis yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi jo pastangos tobulinti savo asmenybę, suteikia pagrįstą pagrindą manyti, kad ateityje R. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, per visą R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka jis buvo baustas 43 kartus, tačiau jam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, todėl negali būti laikomos pakankamu pagrindu netaikyti R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Motyvuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už gerą elgesį ir stropų mokymąsi nuteistasis buvo septynis kartus skatintas, paskutinis paskatinimas 2017 m. birželio 28 d., po jo vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo. Vertinant paskatinimus nuobaudų kontekste matoma, kad nuobaudos ne tik, kad negaliojančios, tačiau paskutinė iš jų paskirta 2015 m. vasario 24 d. už pažeidimą padarytą 2015 m. sausio 13 d., po ko nuteistasis elgėsi išimtinai teigiamai ir šiuo metu stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, kas aukštesniojo teismo vertinimu, atskleidžia tolygią nuteistojo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, ką neabejotinai patvirtina ir vis mažėjantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo balo pokytis – šiuo metu 31 balas, kai statinių balų suma sudaro 20 balų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, iš ko sprendžiama, kad įkalinimo įstaiga dėl teigiamos elgesio korekcijos nuteistojo atžvilgiu yra išreiškusi pasitikėjimą, o tai suponuoja į išvadą, jog ir teismui yra pagrindo pasitikėti R. J.. Šių duomenų kontekste vertinant Socialinio tyrimo išvadą, matyti, kad nuteistasis pataisos namuose nedirbo, tačiau 2016 m. pateikė prašymą dirbti VĮ ,,Mūsų amatai“, o tai, rodo, kad nuteistasis darbine prasme tapo motyvuotas ir siekia pagerinti savo finansinę padėtį. Be to, nuteistasis yra pateikęs UAB ,,I.“ raštą patvirtinantį, kad įmonė, lygtinio paleidimo atveju, priims jį dirbti langų montuotoju. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad išėjęs į laisvę R. J. sieks savo tikslus įgyvendinti tik teisėtomis priemonėmis. Juo labiau, vertintina tai, kad nuteistasis laisvėje yra įgijęs staliaus specialybę, o pataisos namuose įgijo dar keturias specialybes, dėl to nuteistojo įsidarbinimo galimybės laisvėje yra pakankamai didelės.Analizuojant R. J. asmenybės pokyčius bei jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akcentuotinas ir jo pakitęs mąstymas. Kaip nustatyta Socialinės tyrimo išvados duomenimis, R. J. teigia, kad ankščiau atsidurdavo rizikingose situacijose, tačiau šiuo metu supranta kokių situacijų reikia vengti ir nedaro rizikingų sprendimų, kurie galėtų turėti neigiamas pasekmes. Nuteistasis turi ilgalaikius ateities planus, yra apgalvojęs konkrečius žingsnius tiems planams įvykdyti. R. J. palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, turi mažametį vaiką ir supranta svarbą rūpintis šeima, o tai veikia, kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Išėjęs į laisvę jis turės ir nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvens kartu su žmona ir vaiku. Nuteistojo požiūris į jam taikomą priežiūra yra teigiamas, jis supranta jos svarbą ir mano, kad ji jam yra naudinga, kas neabejotinai atskleidžia teigiamą nuteistojo požiūrį ir į lygtinio paleidimo taikymo atveju atsirasiančius apribojimus, kurių jis bus motyvuotas laikytis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti ir neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys, tačiau teigiamai R. J. apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus, į kuriuos iš esmės jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę bei parenkant jos dydį, ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima prižiūrėti neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisija, taikydama R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nelaikytinas jo atleidimu nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo R. J. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2017 m. liepos 12 d. Komisijos nutarimas Nr. 357 - 273 dėl R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 357 - 273 dėl nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nustatyti nuteistajam R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytas pareigas:

- per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė