Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1480-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-17
Bylos Nr.
1-1480-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
R. A.
Nukentėjusysis
M. A.
Advokatai
Stasys Sanda
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1480-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-04851-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,kaltinamajam R. A. (R. A.), jo gynėjui advokatui Stasiui Sandai,nukentėjusiajai M. A.,vertėjai Helenai Žemaitel,prokurorui Mariui Zupkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2020 m. vasario 2 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankų plaštakomis sugriebęs sutuoktinę M. A. už abiejų rankų žastų stipriai ją traukė, M. A. padarydamas poodines kraujosruvas žastuose, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu R. A. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dienos ryte tarp jo ir jo sutuoktinės M. A. įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo. Tuo metu jis buvo išgėręs. Jam nuėjus į vonią jo sutuoktinė M. A. pradėjo mojuoti rankomis, išvadino jį necenzūriniais žodžiais. M. A. užsimojus jis pagavo pastarosios ranką, suėmė M. A. už abiejų žastų ir atstūmė ją nuo savęs. Sutuoktinė pradėjo šaukti dukroms, kad pastarosios iškviestų policiją. Sutuoktinei tikriausiai skaudėjo, nes pastarosios rankas jis suėmė per stipriai. Po šio įvykio jis bandė sutuoktinės atsiprašyti, bet ši nieko nenorėjo girdėti. Šio įvykio metu namuose buvo du (duomenys neskelbtini) metų vaikai, tačiau šie buvo kitame kambaryje ir konflikto nematė. Alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiauja ir išgeria netgi ne kiekvieną savaitgalį. Po šio įvykio su sutuoktine jis nesusitaikė, yra pradėtas skyrybų procesas, kuris šiuo metu dar nėra baigtas. Kartu su M. A. jis išgyveno apie penkiolika metų. Anksčiau jų šeimoje smurto atvejų nebuvo, konfliktai vyko tik paskutiniu metu. Sutuoktinė į jį nežiūrėjo kaip į vyrą, turėjo savo paslapčių, niekur nenorėjo kartu važiuoti. Šiuo metu jis gyvena pas mamą, su kuria santykiai yra geri. Mama jam yra pavyzdys, žmonės apie mamą kalba teigiamai. Nuo šio baudžiamojo proceso pradžios jis nei karto nesilankė bute pas sutuoktinę, su pastarąja jis praktiškai nebebendrauja, jis nemato jokių galimybių išsaugoti santuoką. Savo veiksmus vis vertina neigiamai, ateityje jis taip nebesielgs. Jis yra ramus ir nekonfliktiškas, todėl smurto atvejų ateityje tikrai nebus, be to, jį prižiūrės mama.

3. Teisiamojo posėdžio metu R. A., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, kad 2020 m. vasario 2 d. jis buvo su sutuoktine M. A. jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš ryto jam paskambino vaikų krikšto tėvai ir pasiūlė atvažiuoti į svečius. Apie tai jis pasakė sutuoktinei, tačiau pastaroji pradėjo jam priekaištauti, kad jis iš pat ryto sugebėjo prisigerti, todėl ji turės vairuoti. Išvadinusi jį visokiais žodžiais sutuoktinė apsisuko ir nuėjo į vonios kambarį, o jis nuėjo sutuoktinei iš paskos ir vis bandė pastarąją įkalbėti važiuoti pas vaikų krikšto tėvus. Jiems stovint vonios kambaryje M. A. užsimojo ranka. Jis manė, kad sutuoktinė norėjo apdraskyti jam veidą arba jam trenkti, taigi jis instinktyviai griebė ją už rankos. Sutuoktinė jį atstūmė ir išbėgo į laiptinę. Šio įvykio tiksliai jis neprisimena, nes jis buvo išgėręs: gali būti, kad jis sugriebė žmoną už abiejų rankų. Jis nežino, kas iškvietė policiją. Jis bandė atsiprašyti sutuoktinės ir su ja susitaikyti, tačiau pastaroji nebenori su juo bendrauti. Šiuo metu yra inicijuotas skyrybų procesas, jie jau atliko mediaciją, tačiau nesusitaikė, nes M. A. taikytis nesutinka. Šio konflikto metu namuose buvo jų dukros G. ir M., kurios galėjo girdėti jo ir sutuoktinės riksmus, bet konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje. Alkoholinius gėrimus jis gėrė namuose. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 54-55, 60-62).

5. Ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis R. A. dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, kuris tęsėsi tris dienas, reiškė jai pretenzijas ir užgauliojo ją, liepė jai išsinešdinti iš buto, atnešė krepšį, pradėjo krauti jos daiktus. Sutuoktiniui ji pasakė, kad niekur neis ir pastarasis jos neišvarys. Bandydama išvengti konflikto ji nueidavo į kitą kambarį, tačiau jos sutuoktinis darėsi vis agresyvesnis. Virtuvėje sutuoktinis priėjo prie jos, stipriai griebė už rankų ir pradėjo tempti ją buto durų link, dėl ko jai labai skaudėjo. Jai bandant priešintis sutuoktinis stipriai paėmė ją ranka už kaklo taip, kad jai iš ausų pradėjo byrėti auskarai. Išsilaisvinusi ji pabėgo į vonios kambarį, tačiau sutuoktinis ją ten pasivijo ir vieną kartą sudavė jai delnu per veidą. Ji buvo įspėjusi vyresniąją dukrą, kad ši, pamačiusi vėl smurtaujantį tėvą, iš karto kviestų policijos pareigūnus, taigi dukra iškvietė policijos pareigūnus ir kartu su jaunesniąja sese pabėgo iš namų. Iš karto po šio įvykio ji net nematė mėlynių ant savo rankų – mėlynes ją apžiūrėdami rado ekspertai. Paleistas iš policijos R. A. iš karto grįžo namo, nors žinojo, kad to daryti negali. Pabuvęs kelias dienas namie R. A. išvažiavo į kaimą pas savo mamą, o vėliau, nepaisydamas draudimų, grįžo gyventi namo. Po policijos pareigūnų skambučio R. A. skubiai susirinko daiktus ir išvyko. R. A. jai kerštauja – parašė skundą Vaiko teisių tarnybai, kad neva ji neprižiūri vaikų, kad vaikai valgo netinkamą maistą, namie yra netvarka, dukros neina į mokyklą, nors dukros praleido pamokas tik vieną dieną. Šiuo metu yra pradėtas skyrybų procesas, ji tikrai nežada taikytis su sutuoktiniu, nes nemato prasmės: jo elgesys nepasikeis, o ji pavargo kentėti tiek nuo psichologinio, tiek nuo fizinio smurto – jos sutuoktinis alkoholiniais gėrimais piktnaudžiauja jau septynerius metus, išgėręs būna agresyvus ir smurtauja (b. l. 12-14).

6. Ikiteisminio tyrimo metu P. B. (P. B.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2020 m. vasario mėn. pradžioje buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas muša mamą, vyksta konfliktas. Apie šį įvykį pranešė dukra. Atvykus į įvykio vietą prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji M. A., šalia kurios stovėjo dvi mažametės mergaitės. Moteris buvo susijaudinusi, buvo matyti, kad prieš jiems atvykstant ji verkė. Moteris papasakojo, kad jos sutuoktinis R. A. bute1, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, tampė ją už riešų, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, be to, svetainėje norėjo ją pasmaugti, griebė ranka už gerklės, tačiau jai pavyko ištrūkti ir nubėgti į vonios kambarį, kur ją pasivijęs R. A. vieną kartą trenkė jai dešinės rankos delnu į kairįjį skruostą. Pasak M. A., po šio smūgio jai skaudėjo skruostą. Abi mažametės dukros šio įvykio metu buvo namuose, tačiau, ar jos matė ir girdėjo konfliktą, nukentėjusioji nurodyti negalėjo. M. A. medikų paslaugų atsisakė. Jokių akivaizdžiai matomų sužalojimų M. A. veido srityje jis nematė. Pasak nukentėjusiosios, jos vyras visą savaitgalį gėrė, o dabar „užėjo balti arkliai“, be to, smurtas šeimoje kartojasi nebe pirmą kartą. R. A. viso pokalbio metu atsiprašinėjo nukentėjusiosios, prašė jos pakeisti savo parodymus, nerašyti pareiškimo ir atšaukti policiją. R. A. buvo sulaikytas įvykio vietoje, kuomet pradėjo skųstis, kad jam bloga nuo alkoholio perdozavimo, dėl to buvo palydėtas į ligoninę. Po medikų apžiūros R. A. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį komisariatą (b. l. 29-31).

7. Specialistas, apžiūrėjęs M. A., pastarosios žąstuose nustatė poodines kraujosruvas, kurios galėjo būti padarytos 2020 m. vasario 2 d. kietais bukais daiktais kitam asmeniui sugriebus už žastų trimis atskirais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie sukėlė skausmą (b. l. 22).

8. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuota, kad 2020 m. vasario 2 d. G. A. pranešė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtas tėtis muša mamą (b. l. 35).

9. Policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams moteris nurodė, jog sutuoktinis delnu trenkė jai į dešinę vaido pusę, dėl ko jai skaudėjo, o įvykį matė vaikas (b. l. 36).

10. Alkotesterio šaknelėje užfiksuota, kad 2020 m. vasario 2 d. 23.36 val. R. A. iškvepiamame ore rasta 1,97 promilės alkoholio (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas pažymi, kad R. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – M. A. ir P. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti bei teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvadoje, alkotesterio šaknelėje bei vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankų plaštakomis sugriebęs sutuoktinę M. A. už abiejų rankų žastų stipriai ją traukė, M. A. padarydamas poodines kraujosruvas žastuose, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

12. R. A. sugriebęs M. A. už abiejų rankų žastų ir stipriai ją traukdamas, M. A. padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nagrinėjamų įvykių metu M. A. buvo R. A. sutuoktinė, t. y. jo šeimos narė, taigi R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

13. Teisiamojo posėdžio metu R. A. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį mamos M. A. atsakomybei pagal laidavimą. R. A. nurodė gyvenantis kartu su mama M. A., kurios gyvenimo būdas bei asmeninės savybės leidžia jai būti laiduotoja.

14. Teisiamojo posėdžio metu M. A. paprašė perduoti R. A. jos atsakomybei pagal laidavimą. M. A. nurodė turinti nuosavą namą, žemės sklypą, ji yra dirbanti. Jos sūnus taip pat dirba, yra ramaus būdo, alkoholinių gėrimų negeria, šiuo metu gyvena pas ją. Ji sūnaus elgesio neteisina ir supranta, kad pastarasis pasielgė blogai, tačiau sūnus jos paklauso, paprašytas padeda, su ja bendrauja, domisi, kada ji parvažiuos iš darbo. Ji kaip motina gali sūnui daryti teigiamą įtaką. Siekdama išsaugoti sūnaus santuoką ji bandė kalbėtis su M. A., tačiau pastaroji liepė jai nesikišti.

15. R. A. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl R. A. nusikalstama veika padarytos žalos M. A. civilinio ieškinio nereiškia. R. A. nėra teistas (b. l. 70, 71), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 73, 74), tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs. R. A. dirba, darbovietės charakterizuojamas kaip sąžiningas darbuotojas (b. l. 72, 101), taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog R. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Laiduotoja sutinka būti M. A., kuri yra R. A. mama ir su kuria R. A. šiuo metu gyvena. M. A. neteista (b. l. 102), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 92, 93), (duomenys neskelbtini) charakterizuojama kaip darbšti, tvarkinga ir patikima asmenybė (b. l. 100). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad M. A. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima R. A., su kuriuo kartu gyvena, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką R. A., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus R. A., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos M. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

18. R. A. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. A. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

19. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

20. Kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

R. A. (R. A.), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. A. (R. A.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Skirti R. A. (R. A.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. A. (R. A.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas