- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- AN20.-531-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00555-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Romas Jonuška, Paulius Vinkleris
- Kategorijos
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovui Rimantui Stroliui,
užsieniečiams A. P. ir P. P. (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai), jų įgaliotajam atstovui advokatui Romui Jonuškai,
susipažinusi su užsieniečių A. P. ir P. P. asmens bylomis, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo užsieniečių Irano Respublikos piliečių A. P. ir P. P. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamento sprendimų Nr. 22S1929 ir 22S1826 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus (toliau – ir skundžiami sprendimai) įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šių sprendimų priėmimo dienos. Sprendimuose nurodyta, jog užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Užsieniečiai neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti tapatybę, jų nepateikė prieglobsčio prašymų nagrinėjimo metu, nepateikė ir kelionės dokumentų kopijos. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu A. P. nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdami klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. A. P. pateikė melagingą informaciją apie savo ir brolio amžių, o biologinio amžiaus nustatymo ekspertizė ją paneigė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.
Šalies argumentai
Užsieniečiai skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimų Nr. 22S1929 ir 22S1826 dalis dėl pareiškėjų laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėjus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsieniečiams gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad užsieniečių atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, užsieniečių atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pareiškėjai prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nepateikė asmens dokumentų ar jų kopijų, pateikė melagingą informaciją apie savo amžių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, į tai, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto valstybės sieną, pareiškėjų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjai gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjai skundą palaikė ir paaiškino, kad jų apgyvendinimo sąlygos yra geros, jiems čia geriau nei kilmės valstybėje. Gyvenimo sąlygos Rukloje yra geros, nenori būti perkelti į kitą apgyvendinimo vietą, kadangi A. P. turi psichologinių problemų. Prašo suteikti jiems laisvę.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais ir paaiškino, kad pareiškėjai pateikė neteisingus duomenis apie savo amžių, todėl teko skirti ekspertinį tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba informavo, kad pareiškėjo P. P. atstovu pagal įstatymą paskirtas Ruklos pabėgėlių priėmimo centras. Kadangi P. P. tapo pilnametis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl laikosios rūpybos panaikinimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo P. P. atstovas pagal įstatymą teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad A. P. ir P. P. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjams nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu Migracijos departamento sprendimo dalį dėl prieglobsčio pareiškėjams nesuteikimo atmetė. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, taigi pareiškėjai yra prieglobsčio prašytojai.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šių sprendimų priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Žemesnės instancijos teismas
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad sprendimų dalys apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimtos nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 3 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Pažymėtina, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nėra sulaikyti, todėl nėra pagrindo pareiškėjų atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjams suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jie gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje, su apgyvendinimo vietos darbuotojų pagalba gali išeiti apsipirkti. Konkrečių apgyvendinimo sąlygų, jų trūkumų pareiškėjai įrodymais neapibūdino, priešingai pareiškėjai nurodė esantys patenkinti apgyvendinimo sąlygomis, jiems čia yra geriau nei kilmės valstybėje ir prašė neperkelti jų į kitą apgyvendinimo vietą. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jų teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Nors pareiškėjai nurodė, kad nori laisvai judėti, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad jų teisės yra pažeidžiamos ir pareiškėjams netaikytinas judėjimo laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjams skundžiamais sprendimais taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jiems teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, nepateikė minėtų dokumentų kopijų, teikė klaidinančią informaciją apie savo amžių, skirtingais prieglobsčio prašymo suteikimo nagrinėjimo etapais teikė skirtingą informaciją apie savo amžių, tačiau pareiškėjų teiginiai apie jų amžių buvo paneigti ekspertizės išvadomis. Šios aplinkybės rodo, kad užsieniečiai tinkamai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų tapatybę. Be to prieglobsčio prašymus pareiškėjai pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jų atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjams prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjų atvykimo aplinkybes, tai, kad su Lietuvos Respublika nėra saistomi ekonominiais, socialiniais, šeiminiais ryšiais, galima manyti, kad pareiškėjai, turėdami galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Be to, nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai keltų grėsmę valstybės saugumui, tačiau jų tapatybės nėra nustatytos. Kitų išskirtinių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėjai nepateikė.
Pažymėtina, kad nagrinėjant skundus pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsienietis bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas, o konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiami Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimai Nr. 22S1929 ir Nr. 22S1826 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Atmesti užsieniečių A. P. ir P. P. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimų Nr. 22S1929 ir Nr. 22S1826 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą.