- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2-599/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03323-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Blue Solutions“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Amadeus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Blue Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Amadeus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Blue Solutions“ dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nemuno vaistinė“ kreipėsi į teismą, prašydamas: priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltic Amadeus“ ir UAB „Blue Solutions“ 714 798,69 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė atsakovams iš esmės pažeidus Diegimo sutartį; pripažinti, kad ieškovas neturi prievolės apmokėti atsakovui UAB „Blue Solutions“ PVM sąskaitas faktūras už su Diegimo sutartimi susijusius papildomus darbus; nutraukti 2010 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Blue Solutions“ sudarytą Licencijų sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, t. y. įpareigoti ieškovą grąžinti visas verslo valdymo sistemos naudojimo teises, o iš atsakovo UAB „Blue Solutinos“ priteisti 1 263 039,15 Lt pagal Licencijų sutartį sumokėtą kainą; priteisti iš atsakovų 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti solidariai abiejų atsakovų turtą 714 798,69 Lt sumai, areštuojant pas atsakovus ir/ar pas trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas, o jų nesant arba esant nepakankamai – areštuoti kitą atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar pas trečiuosius asmenis; areštuoti atsakovo UAB „Blue Solutions“ turtą 1 263 039,15 Lt sumai, areštuojant pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas, o jų nesant arba esant nepakankamai – areštuoti kitą atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė didele ieškinio suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – areštavo 1 977 837,84 Lt sumai atsakovo UAB „Blue Solutions“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises. Nesant šio turto ar jo esant nepakankamai, likusiai sumai areštavo atsakovo lėšas. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškovo reikalavimus. Iš atsakovo UAB „Blue Solutions“ 2010 m. balanso teismas nustatė, kad šiam atsakovui ieškinio suma (1 977 837,84 Lt) yra didelė, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš atsakovo UAB „Baltic Amadeus“ 2010 m. balanso teismas nustatė, kad šiam atsakovui ieškinio suma (714 798,69 Lt) nėra didelė, todėl atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Baltic Amadeus“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Blue Solutions“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Blue Solutions“ atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 714 798,69 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė atsakovams iš esmės pažeidus Diegimo sutartį. Pažymėtina, kad apeliantas apskirtai nėra Diegimo sutarties šalis, nes ši sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Baltic Amadeus“. Vykdant Diegimo sutartį atsakovas UAB „Baltic Amadeus“ veikė kaip generalinis rangovas (paslaugos tiekėjas), o apeliantas – kaip subrangovas (subtiekėjas). Taigi, už tinkamą sutarties vykdymą ieškovui yra atsakingas tik atsakovas UAB „Baltic Amadeus“, atitinkamai apeliantui jokie reikalavimai šiuo pagrindu negali būti reiškiami. Darytina išvada, kad minėtas ieškovo reikalavimas apeliantui yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovas dar yra pareiškęs reikalavimą nutraukti 2010 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovo ir apelianto sudarytą Licencijų sutartį ir taikyti dvišalę restituciją. Pažymėtina, kad pačioje sutartyje nurodyta, kad net ir nutraukus šią sutartį neišnyksta ieškovo pareiga sumokėti už sistemos modulius. Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo pateikti programinės įrangos moduliai, todėl ieškovas negali reikalauti, kad apeliantas grąžintų už juos sumokėtą kainą. Darytina išvada, kad ir šis ieškovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas.
2. Dėl neobjektyviai įvertintos apelianto finansinės padėties. Teismo išvados apie atsakovų finansinę padėtį yra nepagrįstos ir prieštaringos. Apeliantas dirba pelningai, jo turimo turto pakaktų įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Atsakovas UAB „Baltic Amadeus“ 2010 m. baigė turėdamas 1 558 701 Lt nuostolių, tačiau teismas nematė grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Kartu teismas nusprendė, kad būsimo teismo sprendimo gali neįvykdyti pelningai dirbantis apeliantas. Esant dviems atsakovams pareikštiems reikalavimams, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne nuostolingai dirbančiam, o pelningai dirbančiam atsakovui.
3. Dėl netinkamo skundžiamos nutarties motyvavimo. Teismas iš viso neanalizavo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o tik apsiribojo vienos frazės iš CPK 144 straipsnio 1 dalies pacitavimu. Apelianto nuomone, šiuo atveju egzistuoja ir absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Nemuno vaistinė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas netiria ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir įrodymų pagrįstumo, o vertina tik šių reikalavimų pobūdį. Apeliantas gi siekia dar pirminiame bylos etape įvertinti pačių ieškinio argumentų ir įrodymų pagrįstumą, t. y. kas turi būti atliekama tik sprendžiant bylą iš esmės. Vertinant ieškinio reikalavimų ir jo argumentų pobūdį, jokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
2. Dėl tariamai neobjektyviai įvertintos apelianto turtinės padėties. Iš apelianto balanso nėra pagrindo teigti, kad apelianto turto realiai pakanka teismo sprendimui įvykdyti. Be to, ieškovui prieinamo ir į bylą pateikto apelianto 2010 m. balanso duomenys yra pakankamai seni, tačiau apeliantas jokių papildomų duomenų, pagrindžiančių savo gerą – dabartinę – finansinę būklę, nepateikė, nors atskirojo skundo pateikimas tam yra puiki proga. Pažymėtina, kad skundžiama nutartis nėra visiškai įvykdyta net pusėje apimties, nes įvykdymui nepakanka apelianto turto. Nutartis yra įvykdyta vos 915 757,78 Lt dalyje ir tai didžiąją dalį faktiškai areštuoto turto sudaro atsakovo gautinos sumos, kurių realaus atgavimo galimybė yra neaiški.
3. Dėl tariamai netinkamo skundžiamos nutarties motyvavimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje dėl esminių nagrinėjamo klausimo aspektų yra pasisakyta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus atsakovams. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Teismų praktika dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo ieškovo nenaudai, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra gausi. Teismai paprastai netaiko laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kai ieškovas tikėtinai nepagrindžia ieškinio reikalavimų, tik tais atvejais, kai ieškovas reiškia neįtikėtinus ir daugiau negu abejotinus reikalavimus. Ieškinio reikalavimų pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo ir ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir atitinkamai teismas netiria ir vertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus atsakovams negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumu, nes jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantui grindė didele ieškinio suma. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, nes netaikė laikinųjų apsaugos priemonių nuostolingai dirbančiam atsakovui UAB „Baltic Amadeus“ ir jas pritaikė pelningai dirbančiam apeliantui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant, ar atsakovas yra finansiškai pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, negalima apsiriboti tik vienu atsakovo finansinę veiklą apibūdinančiu kriterijumi, pavyzdžiui, atsakovo veiklos pelningumu ar nuostolingumu. Nustatant atsakovo finansines galimybes būtina atsižvelgti į daugybę kitų atsakovo finansinės veiklos rodiklių, tokių kaip nuosavybės teise valdomo turto vertė, įstatinis kapitalas, apyvarta, įsipareigojimai ir kt. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktu apelianto 2010 m. balanso duomenimis (pagal kurį apelianto turto vertė sudaro 2 360 728 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 854 639 Lt ir visi jie mokėtini per vienerius metus), pagrįstai nustatė, kad pareikštų reikalavimų bendra suma (1 977 837,84 Lt) yra didelė atsakovui, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas, siekdamas įrodyti savo gerą turtinę padėtį, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tokia galimybe apeliantas nepasinaudojo, nes kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie aktualią savo finansinę padėtį, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad egzistuoja absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes, apelianto teigimu, teismas neanalizavo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje galėjo apskritai nenurodyti, jog preliminariai vertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Net išvados, kad ieškovo pareikšti reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti, nenurodymas dar nereikštų, jog teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tai reiškia, jog teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Savo motyvus dėl ieškinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės nurodyti tik ištyręs įrodymus, nustatęs bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavęs, t. y. išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Dėl žyminio mokesčio
Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Kadangi apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo, atmetus atskirąjį skundą, valstybei iš apelianto priteistinas 100 Lt žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Blue Solutions“ (juridinio asmens kodas 302460281) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio.