Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022-10-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-6299-1021/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-31
Bylos Nr.
2YT-6299-1021/2022
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01117-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6299-1021/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01117-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 31 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. S. (toliau - pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos testatorė M. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinio B. J. P. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos sutuoktinio motina M. P. (buvusi pavardė „S.“), kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini)ir du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaimuose. M. P. testamentu visą jai priklausantį turtą po savo mirties paliko pareiškėjai. Tačiau šiuo metu pareiškėja negali paveldėti viso M. P. priklausančio turto ir gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi paaiškėjo, jog nebuvo užvesta paveldėjimo byla po jos sutuoktinio B. J. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. M. P. po sutuoktinio B. J. P. mirties nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo ir nebuvo paveldėjusi jam priklausančio turto. Tikriausiai taip atsitiko todėl, kad M. P. nežinojo galiojančių įstatymų ir buvo įsitikinusi, jog po sutuoktinio mirties ji savaime tampa viso jiems priklausančio turto savininke, nes B. J. P. vaikų neturėjo ir jokių kitų įpėdinių, galinčių paveldėti jam priklausantį turtą nebuvo. K. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir kiti statiniai yra registruotas tik M. P. vardu, todėl tikėtina, kad ji galvojo, kad ir visas kitas turtas yra registruotas tik jos vardu bei tiesiog nežinojo, kad turėtų kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties. Faktą, kad M. P. priėmė sutuoktinio turtą faktiškai pradėdama jį valdyti patvirtina šios aplinkybės, kad po sutuoktinio mirties M. P. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, tvarkė, pagal poreikį remontavo, mokėjo už jį visus priklausančius komunalinius mokesčius, naudojosi prie namų esančiu žemės sklypu. Po sutuoktinio mirties jai atiteko ir visi namuose buvę bei sutuoktiniui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Po sutuoktinio mirties M. P. visą laiką naudojosi ir žemės sklypais, esančiais D(duomenys neskelbtini)kaimuose. Apdirbti šiuos žemės sklypus jai padėdavo pareiškėjos šeima, nes gyveno kartu su M. P.. Tokiu būdu M. P. priėmė palikimą po sutuoktinio B. J. P. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas, norint pareiškėjai susitvarkyti turto paveldėjimo dokumentus po M. P. mirties.

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškimą, nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 23). Kadangi suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo, dokumentai jam įteikti asmeniškai, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja ir bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 24).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja ir bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad B. J. P., mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 5); M. P., mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 4). Santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad B. J. P. ir M. P. buvo sutuoktiniai (b. l. 6). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad B. J. P. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo nustatyta M. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (b. l. 10). Iš VĮ ,,Registrų centras“ išrašų nustatyta, kad statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., nuosavybės teise priklauso M. P., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),., žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),. ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso M. P. ir B. J. P. (b. l. 11, 12, 13-14). Šiais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad pareiškėjos testatorė M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), d., palikimą atsiradusį po savo sutuoktinio B. J. P., mirusio (duomenys neskelbtini),., priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Iš VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad B. J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo niekas nepriėmė (b. l. 8). Iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. notaro liudijimo nustatyta, kad M. P. palikimą priėmė testamentinė įpėdinė A. S. (b. l. 7).

Po savo sutuoktinio mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu, mirusiojo B. J. P. sutuoktinė M. P. turėjo teisę paveldėti jo turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po sutuoktinio B. J. P. mirties testatorė liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, tvarkė, pagal poreikį remontavo, mokėjo už jį visus priklausančius komunalinius mokesčius, naudojosi prie namų esančiu žemės sklypu. Po sutuoktinio mirties jai atiteko ir visi namuose buvę bei sutuoktiniui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Po sutuoktinio mirties M. P. visą laiką naudojosi ir žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini),. Šie visi duomenys rodo, kad M. P. sutuoktinio palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjos testatorė M. P. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjos testatorė M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2022 m. birželio 28 d., po savo sutuoktinio B. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. vasario 7 d., mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.

Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str.), todėl pareiškėjos testatorė faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 8,64 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos testatorė M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini),., priėmė palikimą po savo sutuoktinio B. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).

Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis