Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalį 15 parų administraciniu areštu, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 25 parų administraciniu areštu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, M. G. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 25 paros administracinio arešto, konfiskuojant automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), areštą atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugpjūčio 14 d. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 14 d., apie 10.50 val., Kretingos r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ties 11 namu, vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus. Tokie M. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas konstatavo, kad jis, M. G., kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Apelianto teigimu, teismo išvada dėl jo kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra nepagrįsta.

Teismas, remdamasis dviejų policijos pareigūnų parodymais, padarė išvadą, kad jis, M. G., kaltas dėl dviejų administracinių pažeidimo, numatytų ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir nubaudė jį už minėtus pažeidimus 25 parų areštu konfiskuojant automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nemotyvavo kodėl jo, M. G., parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Be to, teismas neišsiaiškino, kodėl policijos pareigūnai stabdė jo vairuojamą automobilį, t. y. nesiaiškino ir nepatikrino pareigūnų parodymų, kad pastarieji jį stabdė dėl neva girtumo, kokios aplinkybės leido policijos pareigūnams daryti tokias išvadas, t. y. ar vairuotojas vairavo pavojingai, vingiavo, kitaip važiavo nesaugiai. Dėl šių aplinkybių išvis nebuvo aiškinamasi ir nebuvo nustatyta, ar policijos pareigūnai apskritai turėjo realų pagrindą stabdyti transporto priemonę, nes vairuotojas buvo blaivus. Byloje nėra jokių liudytojų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog jis, M. G., buvo tinkamai stabdomas, nepažeidžiant įstatymų. Priešingai, iš pačių policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jie netinkamai stabdė transporto priemonę, t. y. jie parodė, kad įsijungė švyturėlius ir garsinius signalus, tačiau, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos LR Generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr.5-V-673, 25 punktas, transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus mėlynos spalvos švyturėlį ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Šią instrukciją policijos pareigūnai pažeidė, nes jie nebuvo privažiavę prie transporto priemonės galo ir, kaip reikalauja instrukcija, per garsiakalbį nepareikalavo transporto priemonės vairuotojo sustoti. Esant tokiai situacijai negalima teigti, kad transporto priemonės vairuotojas nevykdė reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kadangi jis, M. G., realiai galėjo ir nematyti, kad yra stabdomas, nes policijos pareigūnai transporto priemonę stabdė pažeisdami įstatymus. Šias aplinkybes, susijusias su transporto priemonės stabdymu, apklausų metu nurodė patys pareigūnai. Pastarieji aiškino, kad tik įsijungė garsinį signalą ir švyturėlius, tai padarė tik tuo metu, kai apsisukinėjo ir pradėjo vytis vairuotoją, kai dar nebuvo privažiavę prie pat automobilio galo, kaip to reikalauja minėta Instrukcija ir nepareikalavo sustoti. Šiuo atveju jis, M. G., nebuvo tinkamai stabdomas, todėl ir nematė policijos pareigūnų bei nesuprato, kad yra stabdomas ir kur policijos pareigūnai važiuoja. Konkrečiai privažiuota prie jo automobilio galo nebuvo, išreikštas žodžiais reikalavimas sustoti būtent automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui taip pat nebuvo. Įsijungę švyturėlius ir garsinius signalus pareigūnai galėjo skubėti į kokį nors įvykį, ir jis, M. G., neturėjo ir negalėjo suprasti, kad policijos pareigūnai stabdo būtent jį. Todėl, apelianto nuomone, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas jam buvo inkriminuotas nepagrįstai. M. G. teigimu, šio pažeidimo jis nepadarė ir negalėjo būti nubaustas bei konfiskuota transporto priemonė, kuri yra ne jo nuosavybė.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo M. G. nurodo, kad policijos pareigūnams įvykio vietoje jis pateikė automobilio dokumentus ir jie matė kam priklauso automobilis, t. y., kad jis yra ne jo, M. G. nuosavybė, o priklauso kitam asmeniui – S. P.. Tačiau ši aplinkybė bylą nagrinėjančiam teisėjui taip pat pasirodė nesvarbi, kadangi teismas nepasisakė ir nepateikė jokių argumentų dėl sprendimo konfiskuoti trečiojo asmens transporto priemonę. Automobilio savininkas S. P. apie tai, kad jo automobilis yra konfiskuojamas, nebuvo informuotas nei policijos pareigūnų, nei įtrauktas į bylos nagrinėjimą teisme, tokiu būdu pažeisto S. P. teisės.

Dėl anksčiau išvardytų priežasčių ir motyvų, M. G. nuomone, skundžiamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-12 nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. sutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, t. y. pripažįsta vairavęs transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam yra atimta, tačiau ginčija ir pateikia teisinius argumentus, susijusius su kito jam inkriminuoto pažeidimo kvalifikavimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir paskirta nuobauda bei sprendimu konfiskuoti kitam asmeniui, kuris nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, priklausančią transporto priemonę, dėl to, apelianto teigimu, buvo pažeistos savininko teisės.

Visų pirma, dėl ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, apygardos teismas pažymi, kad administracinių bylų praktikoje, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptas dėmesys į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami išimtiniais atvejais, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, bei atsižvelgiant į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti.

Pažymėtina, kad transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, kai nustatoma situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti asmeniui, kuriam jau buvo atimta vairavimo teisė, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui.

Ginčijamo teismo procesinio sprendimo priėmimo metu galiojo nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio redakcija. Pagal šio straipsnio 1 dalį dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo, skirtingai nei anksčiau galiojusioje šio straipsnio redakcijoje, yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes susiaurina ATPK 130 straipsnyje 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Pagal šiuo metu galiojančią redakciją konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Minimame straipsnyje nustatytos ir kitos sąlygos dėl turto konfiskavimo, tačiau šios bylos kontekste jos nėra aktualios, todėl neaptariamos.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 25 parų areštą ir konfiskuodamas automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas numatyta kaip alternatyvi), tokio savo sprendimo nemotyvavo, tik nurodė, kad nuobauda M. G. skiriama, atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį (padarytas ypatingai pavojingas ir šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas), pažeidėjo asmenybę (praeityje baustas administracine tvarka 12 kartų už KET pažeidimus, iš jų 3 kartus už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, padarė analogiškus teisės pažeidimus per vienerius metus, nedirba, neturi lėšų, nemoka paskirtų baudų), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Apygardos teismo nuomone, siekiant objektyviai išspręsti apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl transporto priemonės, kurią vairavo M. G., konfiskavimo, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės panaudojimu pažeidimo padarymo metu.

Pagal bylos duomenis, teismo konfiskuotas M. G. vairuotas S. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankis (tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis). Tačiau, esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad konfiskuotas automobilis priklausė ne pažeidėjui, o kitam asmeniui, vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės savininkas S. P.) žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nors byloje yra duomenų apie tai, kad M. G. vairuotas automobilis jam nepriklauso. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog apie bylos nagrinėjimą transporto priemonės savininkui S. P. buvo pranešta, taigi savininkas apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas ir teismo posėdyje nedalyvavo, teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu automobilis buvo perduotas M. G.. Todėl aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, nebuvo išsiaiškintos. Tai yra liko neišsiaiškintos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės paėmimu (perdavimu) iš transporto priemonės savininko ar iš ją saugojusio asmens, nesiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis M. G. paėmė jam nepriklausantį automobilį, ar automobilio savininkas žinojo apie automobilio paėmimą, ar žinojo, jog M. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones, t. y. ar neegzistuoja ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant galima konfiskuoti kitiems asmenims priklausančius daiktus. Esant tokios nustatytoms aplinkybėms byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto M. G. skundo argumentų, kuriais jis ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.