- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- A2.1.-4917-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04187-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – L. S., LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriui V.Žliobai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. įgaliotas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr.darbo inspektorius V.Žlioba 2015 m. kovo 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0431-0549 už tai, kad jis, būdamas iki 2014 m. rugsėjo 23 d. UAB „Polersta“ darbdavio įgaliotu asmeniu (direktoriumi) pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus, kadangi jo vadovaujamoje įmonėje leido dirbti samdomam statybos darbų vadovui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su juo darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą. Pažeidimas nustatytas 2014 m. lapkričio 11 d. piliečiui G. J. parašius prašymą į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių. Piliečio G. J. prašyme nurodoma, kad jis buvo įdarbintas UAB „Lorespa“ darbų vadovu. Kaip vėliau paaiškėjo, jog įmonėje buvo įdarbintas mėnesiu vėliau. Papildomame paaiškinime G. J. nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d. sulaukė skambučio į savo mobilų telefoną. Skambinęs asmuo prisistatė UAB „Polersta“ ir UAB „Lorespa“ akcininku, vardu Marius (M. M.) ir pakvietė į pokalbį dėl darbo. Sutarė, kad sekančią dieną (2014-08-18), tai yra pirmadienį, pradeda dirbti statybų darbų vadovu minėtose įmonėse. Vėliau paaiškėjo, kad UAB „Polersta“ įdarbintas nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. (darbo sutartis Nr.3, įmonės direktorius L. S.), o į UAB „Lorespa“ įdarbintas nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. (darbo sutartis Nr.15, įmonės generalinis direktorius R. V.)...vadovaujantis esamais dokumentais (įrodymais) galima teigti, jog UAB „Polersta“ darbdavio įgaliotas asmuo L. S. leido dirbti statybos darbų vadovui G. J., esant darbo sutarties požymiams, tačiau nepasirašius su juo darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str.1d. (b.l.2).
L. S. pažeidimo fakto nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad bendrovės „Polersta“ direktoriumi dirbo nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d., atleistas buvo 2014 m. rugsėjo 23 d. Buvo paruoštos pareigybinės instrukcijos, įmonė pradėjo ieškoti darbų, kad pradėtų realią veiklą. Buvo pasirašyta sutartis dėl mūro darbų atlikimo objekte Sporto gt. 18, Vilniuje. Veiklos pradžioje įmonėje dirbo jis, kaip direktorius, ir buhalterė, buvo ieškoma būsimų darbų ir darbuotojų. M. M., kuris prisistatė kaip akcininkas, supažindino jį su G. J. Susitiko su pastaruoju, aptarė galimą jo darbą įmonėje, supažindino su dokumentais, taigi buvo kalbama, kad galimai jis sutiks dirbti bendrovėje „Polersta“. Siuntė jam paruoštus sutarčių projektus dėl darbų, brigadų, bendrovės rekvizitus. Darė tai todėl, kad abu galvojo, jog G. J. pradės dirbti bendrovėje. Kadangi jis (G. J.) sutiko dirbti kitoje bendrovėje „Lorespa“, kuri objekte montavo langus, žadėjo pagalvoti ir dėl darbo jo vadovaujamojoje bendrovėje. Taip jau įvyko, kad realiai UAB „Polersta“ jokios veiklos taip ir nepradėjo vykdyti. Jis rado A. S., kuris kaip subrangovas sutiko atlikti mūro darbus. 2015 m. rugsėjo 17 d. į objektą atvežė blokelius, reikėjo juos iškrauti, skambino dėl to A. S., kuris ir organizavo iškrovimo darbus. Kas dėl G. J. darbo, tai jis jokių darbų neatliko. 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo gautas jo prašymas priimti į darbą, kitą dieną priėmė įsakymą dėl įdarbinimo statybos darbų vadovu, pranešė teritoriniam Sodros skyriui. Kas dėl G. J. parašo 2014-09-17 medžiagų (blokelių) priėmimo-perdavimo statybos objekte Sporto gt. 18, Vilniuje, akte, tai jis negali nurodyti priežasčių, dėl kurių G. J. pasirašė, nes darbus organizavo A. S., o G. J. įdarbintas dar nebuvo. Kad atsiskaitymo degalinėje kvite yra nurodyti bendrovės rekvizitai, tai gali pasakyti tik tiek, kad G. J. galėjo juos žinoti iš dokumentų (rangos sutarties), tačiau atsiskaitinėjo jis savo mokėjimo kortele. Tokiu būdu, bendrovės „Polersta“ darbuotojai, tarp jų ir G. J., jokių darbų iki darbo sutarties sudarymo objekte neatliko, įdarbintas jis buvo 2014 m. rugsėjo 19 d.
Liudytojas G. J. parodė, kad ieškojosi darbo. Dėl įsidarbinimo bendrovėse „Polersta“ bei „Lorespa“ kalbėjo ne su L. S., bet su M. M., kuris jam prisistatė kaip pagrindinis „Polerstos“ akcininkas. Būtent jis paėmė visus jo duomenis. L. S. buvo bendrovės „Polersta“ direktorius, kalbėjo su juo apie būsimus darbus statybos objekte Sporto gt.18, Vilniuje, susipažino su projektu. Turėjo būti atlikti stiklo konstrukcijos darbai, fasado, mūro darbai. 2014 m. rugsėjo 17 d. į objektą atvežė blokelius, kurie buvo iškrauti, pasirašė už jų priėmimą. Pareiškimą dėl įsidarbinimo bendrovėje „Polersta“ rašė 2014 m. rugsėjo 18 d., darbo sutartį pasirašė rugsėjo 19 d.
Liudytojas M. M. parodė, kad pažįsta bendrovės „Polersta“ akcininką, jie yra giminės, tačiau pats jis bendrovėje jokių įgaliojimų neturėjo. Tiksliai negali pasakyti, kada tai įvyko, tačiau dėl G. J. darbo bendrovėje su pastaruoju kalbėjo jis pats. Tuo metu direktoriumi buvo L. S.. Kada tiksliai G. J. buvo įdarbintas bendrovėje, pasakyti negali. Realiai darbai objekte prasidėjo tik spalio mėnesį.
Liudytojas S.P. parodė, kad dirbo bendrovėse „Polersta“ bei „Lorespa“ statybos darbų priežiūros vadovu. Bendrovėje „Polersta“ jo darbdaviu buvo direktorius G. J.. 2014 m. rugsėjo mėnesį instruktavo bendrovės „Lorespa“ darbuotojus (pateikė išrašą iš žurnalo), realiai įdarbintas pagal sutartį buvo 2014 m. spalio 16 d. (b.l.73-74). Instruktuoti bendrovės „Polersta“ darbuotojų nereikėjo, nes jų nebuvo, ši bendrovė darbų nevykdė, „Polersta“ jokio žurnalo nevedė. Pagal sutartį UAB „Polersta“ buvo įdarbintas 2014 m. rugsėjo 25 d. (sutartis pridėta, b.l.71).
Liudytojas V. M. parodė, kad dirba UAB „Sporto 18“ statybos vadovu. 2014 m. rudenį, tikslesnės datos neatsimena, į jį kreipėsi L. S. su pasiūlymu atlikti statybos objekte Sporto g. 18, Vilniuje, mūro darbus. Buvo pasirašyta subrangos sutartis, tačiau minėta L. S. bendrovė ir jos darbuotojai darbų neatlikinėjo. Darbus atliko UAB „Lorespa“ darbuotojai.
Liudytojas A. S. parodė, kad vadovauja bendrovei UAB „Sapsta“. Atsiliepė į L. S., tuo metu UAB „Polersta“ direktoriaus, pasiūlymą sudaryti sutartį ir atlikti statybos (mūro) darbus. Atvyko į objektą Sporto gt. 18, Vilniuje su savo darbininkais. Datos neatsimena. Tai buvo pernai. Sutarties nepasirašė, nes jam netiko sąlygos. Negali pasakyti, kieno prašymu jo darbininkai prisidėjo prie mūro blokelių iškrovimo. G. J. nepažinojo ir nematė.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinius įrodymus (2015 m. kovo 26 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas, G. J. prašymas ir rašytinis paaiškinimas, L. S. rašytinis paaiškinimas, 2014 m. rugsėjo 19 d. darbo sutarties su G. J. nuorašas, pastarojo 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymas priimti į darbą, įsakymas Nr.002, 2014-09-17 medžiagų perdavimo-priėmimo aktas, Lukoil degalinės kvitas, telefoninių skambučių išklotinė, elektroninio susirašinėjimo kopijos, sutarčių nepasirašytos kopijos, skaičiavimai), L. S. parodymus, liudytojų G. J., M. M., S.P. parodymus, daro išvadą, kad L. S. veikoje nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, jog asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41(3) straipsnį gali būti patrauktas tik esant jo kaltei. Pažeidimas, numatytas ATPK 41(3) straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Asmens veikoje nesant nei tyčios, nei neatsargumo, toks asmuo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį netrauktinas. Analogiškos nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teigdamas, kad taikant administracinę atsakomybę būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę (2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17/2014). Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.
ATPK 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13/2014).
Iš L. S. aiškinimų matyti, kad jis buvo UAB „Polersta“ direktorius. Bendrovė ruošėsi atlikti statybos darbus objekte Sporto g. 18, Vilniuje. Buvo ieškomi būsimi darbuotojai, ruošiamos sutartys, analizuojamas projektas, tačiau realiai bendrovė taip ir nepradėjo dirbti, atlikinėti darbų. Jis neneigia, kad kalbėjosi apie galimą būsimą darbą su G. J., supažindino jį su projektu, siuntė jam galimų sutarčių projektus, tačiau į darbą priėmė jį 2014 m. rugsėjo 19 d. (rugsėjo 18 d. jo prašymo pagrindu), iš karto apie tai informavo Sodros teritorinį skyrių. Po to sulaužė ranką, o rugsėjo 23 d. pats buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Dėl objektyvių priežasčių bendrovė jokių darbų objekte taip ir neatliko, sutarties su subrangovais nepasirašė. Netikėti jo aiškinimais pagrindo nėra, kadangi L. S. parodymus patvirtino G. J., M. M., S.P.. Liudytojas G. J. parodė, kad dėl įdarbinimo jis kalbėjo su M. M., kuris prisistatė akcininku, kad pareiškimą dėl priėmimo į darbą parašė rugsėjo 18 d. M. M. patvirtino tą aplinkybę, kad kalbėjo su G. J. dėl galimo jo darbo bendrovėje „Polersta“, kad nėra šios akcininkas, bet akcininko giminaitis. Liudytojas S.P. patvirtino L. S. aiškinimus, kad „Polestra“ statybos objekte darbininkų neturėjo, darbų neatliko, dirbo bendrovė „Lorespa“. G. J. pateikė kaip įrodymus darbo bendrovėje „Polestra“ iki darbo sutarties sudarymo 2014-09-17 medžiagų priėmimo-perdavimo aktą, kur jis pasirašė už UAB „Polestra“, kuri priima blokelius, tačiau bylos įrodymais nustatyta, kad blokeliai priklauso užsakovui UAB „Sporto 18“, jų iškrovimą vykdė A. S. vadovaujamos bendrovės UAB „Sapsta“ darbininkai. Pažymėtina ir tai, kad G. J. rašytiniame paaiškinime 2014 m. lapkričio 11 d. darbo inspekcijai nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvo įdarbintas bendrovėje „Lorespa“ statybos darbų vadovu, vėliau paaiškėjo, jog įdarbintas buvo mėnesiu vėliau. Apie darbą bendrovėje „Polersta“ jis nenurodė (b.l.6). Nustatyta, kad bendrovė „Lorespa“ dirbo statybos objekte Sporto g. 18, Vilniuje, vykdė statybos darbus, ko realiai nedarė bendrovė „Polestra“. Jis gi (G. J.) pateikė UAB „Lukoil“ degalinės kvitą, kuriame yra nurodyti ir UAB „Polestra“ rekvizitai, tačiau nustatyta, kad atsiskaitė jis pats savo banko kortele (b.l. 20), o bendrovės rekvizitus galėjo žinoti, nes L. S. nurodė, jog siuntė jam, kaip būsimam darbuotojui, rekvizitus, sutarčių projektus. G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad negali pasakyti, ką darė bendrovėje „Polestra“ iki 2014-09-14d., statybos darbų objekte rugpjūčio mėnesį nebuvo, buvo tik paruošiamieji darbai, jis dirbo su projektu namuose (gyvena Kaune).
Tokiu būdu, daryti išvados, kad G. J. dirbo bendrovėje „Polestra“ iki darbo sutarties sudarymo, negalima, nes pati bendrovė realiai tuo metu jokių darbų neatlikinėjo. Kaip ir vėliau statybos darbų objekte Sporto 18, Vilniuje, UAB „Polersta“ neatliko. Tuo tarpu teismų praktikoje laikoma, kad asmuo dirba ir daro tai nelegaliai, kai jis realiai pradėjo dirbti, tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, atlygintinai, asmuo paklūsta darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, tačiau nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
G. J. pokalbių su UAB „Polersta“ akcininko giminaičiu M. M. bei su L. S. apie galimą jo įsidarbinimą ir darbą bendrovėje, jo supažindinimo su galimu statybos objektu, projektine dokumentacija, sutarčių projektais, bendrovės rekvizitais, telefonais negalima vertinti kaip jo darbo bendrovėje iki darbo sutarties sudarymo, t.y. kaip nelegalaus darbo. Kaip ir negalima daryti išvados, kad šiuo atveju darbdavys, bendrovės direktorius L. S. pažeidė Darbo kodekso reikalavimus (98 str.1d. 1-2p.p.), leido dirbti bendrovėje be darbo sutarties ir pranešimo Sodrai G. J. ir tokiais veiksmais padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str. 1 d.
Administracinio teisės pažeidimo byla L. S. nutrauktina, nesant jo veikoje pažeidimo pagal LR ATPK 41(3) str. 1 d. sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 41(3) str. 1 d., 250 str. 1d. 1p., 286 str., 287 str. 1 d. 2p.,
nutarė:
Administracinio teisės pažeidimo bylą L. S. (dėl G. J. darbo bendrovėje „Polestra“) nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo pagal ATPK 41(3) str. 1 d. sudėties.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.