Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys D. S., A. S. ir antstolė E. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos VMI prie LR FM pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkei D. S. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. S., priklauso ½ dalis A. S. gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. S., išieškotojos VMI prie LR FM naudai: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal VMI prie FM 2017 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20,00 Eur baudos išieškojimo; Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal VMI prie FM 2018 m. spalio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20,00 Eur baudos išieškojimo; bei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 744,56 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai. Antstolė E. M. nustatė, kad skolininkė niekur nedirba, nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, tačiau skolininkės sutuoktinis A. S. dirba ir gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas (duomenys neskelbtini) – ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir išsiuntė skolininkei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko, ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą, kuri įteikta skolininkei, ir kurią skolininkė turėjo užpildyti ir pateikti antstolei. Skolininkei per antstolės nustatytą terminą nepateikus minėtame patvarkyme nurodytų duomenų, 2021 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pasiūlė išieškotojams ir bendraturčiui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad išieškojimas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas iš skolininkės D. S., kuri yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu A. S. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismui nepateikta duomenų apie tai, jog sutuoktiniai D. S. ir A. S. būtų sudarę vedybų sutartį ar nutrakę santuoką, todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad A. S. gauna darbo užmokestį įmonėje (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinių vardu įgytas turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių D. S. ir A. S. bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad skolininkės D. S. ir suinteresuoto asmens A. S. santuoka būtų nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytina, kad skolininkei D. S. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. S. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto, tai yra sutuoktinio A. S. gaunamo darbo užmokesčio (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis areštuoto skolininkės D. S. sutuoktinio A. S. darbo užmokesčio, gaunamo iš (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei E. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.