Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. LK-N-244 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 28 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Šiuo atveju susipažinus su teismui pateiktais duomenimis – Socialinio tyrimo išvada, Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, protokolu, nuteistojo asmens byla, teismas sprendžia, jog tvirtinti pateiktas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistojo vertinimui yra aktualios BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir pagal jas nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kas sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Vertinant materialųjį pagrindą lygtiniam paleidimui, nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kuri nedidėjo nuo pat rizikos vertinimo pradžios. Nuteistojo elgesys (pozityvios nuteistojo iniciatyvos tiek vykdant individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tiek ir dalyvaujant pozityvaus užimtumo priemonėse) atskleidžia akivaizdžias pastangas žemos nusikalstamo elgesio rizikos išlaikymui, stebimas žemos nusikalstamo elgesio rizikos stabilumas. Teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, įvertina nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir šiuo atveju konstatuoja, kad nuteistasis pataisos proceso metu dėjo maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamo elgesio raišką.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo daugelyje individualiame resocializacijos plane numatytų programų, vykdė jame numatytas priemones. Nors po atlikto vertinimo nuteistojo elgesyje vis dar yra vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (piktnaudžiavimas alkoholiu, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos), tačiau bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys yra esmingai valdomos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą – dirba pagalbiniu darbininku. Teismo vertinimu nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo apsaugos jo turimi stiprūs socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su vaikais. Šiuo metu nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, jų metu nepažeidinėja taisyklių, o tai, įvertinus ir valdomus rizikos veiksnius, leidžia spręsti, jog ir paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nebenusikals. Teigiamą nuteistojo elgesio pokytį atskleidžia ir tai, jog nuo 2017 m. bausmę nuteistasis atlikinėjo lengvosios grupes sąlygomis, nuo 2021 m. nuteistajam leista vykti be sargybos ar be palydos, nuo 2023 m. nuteistasis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog ir laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojai mato nuteistojo elgesio progresą bei mažėjantį jo pavojingumą. Ilgą laikotarpį stebimas nuteistojo disciplinuotas elgesys nukreiptas į teigiamą nusikalstamo elgesio raiškos pokytį, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nors ir buvo du kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau skatintas penkis kartus, o nuobaudos už pažeidimus jau negaliojančios.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam nustatyti apsauginiai kriminogeniniai ir gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai: socialiniai santykiai su vaikais, kurie jam teikia moralinę paramą (su artimaisiais bendrauja telefoninių pokalbių metu, socialiai neatsiskyręs); nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš Kauno kalėjimo; turi nuolatinių finansinių pajamų – yra senatvės pensininkas, gauna pensiją, leidžia ganėtinai pozityviai vertinti nuteistojo galimybes bausmės vykdymą tęsti lygtinio paleidimo sąlygomis, jo atžvilgiu vykdant probaciją. Nuteistojo nuosekliai vykdomos teigiamos iniciatyvos, pastangos, darbinė veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas, aplinkybė, kad išvykęs į trumpalaikes išvykas, grįžta laiku, suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Visi aptarti duomenys neabejotinai leidžia teismui spręsti, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir įtikinanti bei leidžia konstatuoti, kad nuteistojo tolimesnis pataisos procesas gali vykti neizoliavus jo nuo visuomenės.

Įvertinus visus aukščiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog nuteistojo V. J. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra nuoseklus ir pozityvus, taip pat įtikinantis, kad nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais, o jo tolimesnis pataisos procesas gali būti vykdomas taikant lygtinį paleidimą. Tačiau teismas atkreipia ir nuteistojo dėmesį, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra savitikslis, tai iš esmės yra institutas tapatus bausmės atlikimui, tik lengvesnėmis sąlygomis, suteikiant nuteistam asmeniui galimybę užsitikrinti sėkmingesnę reintegraciją į visuomenę, bet kartu iš nuteistojo reikalaujantis įstatymų ir probacijos sąlygų nepažeidžiančio, pavyzdingo elgesio, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo taikymas gali būti panaikintas, o asmuo pasiunčiamas į pataisos įstaigą atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindai nuteistojo V. J. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą ir patvirtina Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 25 d. priimtą nutarimą Nr. LK-N-244.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 25 d. priimtą nutarimą Nr. LK-N-244 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.