Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-05-02 · Byla Nr. TS-39-929/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
TS-39-929/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Nuteistasis
S. F.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-39-929/2017
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu S. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - trejų metų ir dešimties mėnesių laivės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2015 m. lapkričio 20 d. Bausmės pabaiga 2019 m. vasario 18 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi komisijos posėdžio, įvykusio 2017 m. balandžio 6 d. Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. balandžio 6 d. protokolu Nr. 58-14 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 59-67 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam S. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija Nutarime nurodė, kad nors nuteistasis įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, buvo paskatintas, dirba, tačiau atkreiptinas dėmesys į pažangos nebuvimą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 58 balus, nusikaltimų kiekį ir pobūdį, nusikaltimams būdingą modelį, sunkėjančius nusikaltimus, kaltės nepripažinimą, gyvenimo stilių ir draugus laisvėje, nepadarytas išvadas dėl ankstesnio gyvenimo būdo, darbinės patirties nebuvimą laisvėje, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimą bei kitas Nutarime išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad S. F. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. balandžio 19 d. gautas S. F. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog jis pagal galimybes vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba darbų skirstytoju, anksčiau dirbo kirpėju ir atlikinėjo gerbūvio darbus. Darbų skirstytojo darbas užima pagrindinį paros laiką, be to, jis dar mokosi. Padaryti pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neturi galimybių, nes būrio viršininko žodžiais tariant – sumažinti daugiau neįmanoma. Bausmės atlikimo metu jis nuobaudų neturi, skolas pa gal vykdomuosius raštus moka, dirba, mokosi, šiuo metu drausmės komisija tarpininkauja dėl jo pervedimo į lengvąją grupę, ryšiai su artimaisiais išlikę, šeimai jis reikalingas. Gyventi turi kur, pats susirado ir kas priims į darbą. Komisijos nariai taip pat nevertino to, kad jis sugebėjo atsikratyti narkotikų vartojimo laisvėje. Jis tvirtai įsitikinęs, kad prie narkotikų negrįš, kad dorai gyvens bei gerbs ir laikysis įstatymų, naujų nusikaltimų nedarys. Pasižada sąžiningai vykdyti visus teismo įpareigojimus bei apribojimus, klausytis ir laikytis probacijos tarnybos nurodymų. Sutinka, jei įmanoma, ir su intensyvia priežiūra.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. balandžio 26 d. taip pat gautas nuteistojo S. F. skundo papildymas, kuriame jis nurodo, kad norėtų skundą papildyti Vilniaus pataisos namų Direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 27-15(1), kuriame nurodyta, kad S. F. atliko ne mažiau kaip 1 metus bausmės, nepriekaištingai elgiasi, dirba darbų paskirstytoju, per visą bausmės atlikimo laiką Vilniaus pataisos namuose nebaustas, vieną kartą už gerą elgesį ir darbą buvo skatintas, lanko psichologines konsultacijas ir savanoriškai dalyvauja programose, todėl nutarta jį perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Tačiau Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu tai nebuvo svarstoma, nors teikimas jau buvo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus juos lygtinai paleisti ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki kol jie bus faktiškai atlikę šią bausmės dalį.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas aplinkybes), galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad S. F. nuteistas 2015 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. - 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2015 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga 2019 m. vasario 18 d.. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2017 m. kovo 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. gegužės 2 d. - 1 metai 9 mėnesiai 16 dienų.

Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarime išdėstytas išvadas teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Nors nuteistojo byloje yra nemažai jį teigiamai charakterizuojančių duomenų – nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, turi išlikusius ryšius su artimaisiais, laikosi pataisos namų priežiūros rėžimo, nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, dalyvavo elgesio pataisos programose, tęsė mokslą. Ankstesnio svarstymo metu Komisijos pateiktas rekomendacijas vykdė. Vilniaus pataisos namų Direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Šiais duomenimis iš esmės grindžiamas ir nuteistojo skundas, teismas juos vertina teigiamai. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad S. F. yra 11 kartų teistas, dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta. Nusikaltimai sunkėja. Nusikaltimas padarytas grupėje asmenų, pats nuteistasis teigia, jog draugų įtaka turi didelę reikšmę jo nusikalstamam elgesiui. Komisija teisingai pažymėjo, kad nuteistasis neturi darbo patirties laisvėje, iki bausmės oficialiai nedirbo, gyveno iš laikinų ar atsitiktinių darbų, buvo registruotas darbo biržoje, gyveno iš pašalpos. Įvertinus pakartotinio nusikalstamumo riziką nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (58 balai). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo praeito svarstymo šis rodiklis nepasikeitė. S. F. skunde teigia, kad jam buvo sakyta, jog šio rodiklio jis sumažinti daugiau negali, tačiau iš nuteistojo socialinės tyrimo išvados matyti, kad iš 58 balų 18 yra dinaminiai, vadinasi, yra galimybė juos sumažinti. 58 balų rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindiniu šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Šiems rodikliams įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. F. praeityje, už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą teistas 11 kartų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. F. kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas. Paleistas į laisvę, naują nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui. Taigi, nepaisant S. F. parodyto pasitikėjimo, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, kas parodo, jog nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų išvadų nepadarė. Tokiu itin piktybiškų ir pavojingų veiksmų atlikimas duoda pagrindą išvadai, kad, nors pataisos įstaigos taikomos priemonės ir daro teigiamą įtaką nuteistajam, būtent šios priemonės užkerta kelią į jam įprastą gyvenimo būdą - nusikalstamumą. Atsižvelgiant į išdėstytą ir taip pat turint omenyje žymią nuteistojo dar neatliktą bausmės dalį (neatlikta beveik 1/2 bausmės), darytina išvada, kad nuteistasis negali būti pataisytas tik tokia bausmės dalimi, kurią jau yra atlikęs, tuo labiau, kad bausmės tikslai yra ne tik pataisyti nuteistąjį, bet ir jį nubausti, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su Komisijos daugumos nuomone, kad S. F. dar nėra padaręs pakankamų išvadų dėl ankstesnio gyvenimo būdo ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimu priimtas sprendimas yra visiškai pagrįstas faktais ir realiai atitinką esamą situaciją.

Tokiu būdu teismas įvertinęs teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, humanizmo principus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją, jos įgyvendinimo priemones, Europos tarybos Ministrų kabineto rekomendacijas, vadovaudamasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisės normomis pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 59-67 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo S. F. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p. teismas

nutarė:

S. F. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė