Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai I. K., pareiškėjų L. P., N. B., K. K., I. K., O. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Navisolis“ atstovei advokatei Dianai Kaunienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų I. K., L. P., N. B., K. K., O. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Navisolis“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei, D. M.) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Įsakymo, kuriuo pradėta valstybinės žemės prie pastato (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjams priklausantys garažai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų vardu įregistruoti garažai, esantys pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai I. K. nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pareiškėjui K. K. - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai O. P. - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai UAB „Navisolis“ - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai N. B. – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai L. P. - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti pastate esantys garažai priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. M. ir Klaipėdos miesto savivaldybei. Žemės sklypas garažų pastato eksploatavimui nėra suformuotas.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (pagrindinis brėžinys, 2 lapai), parengtą UAB „Restauravimo centras“. Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.3 punktu ir Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr.196 „Dėl įgaliojimų suteikimo valdybai tvirtinti specialiuosius ir detaliuosius planus“, 2001 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 134 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 2000-07-05 sprendimo Nr.85 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ nusprendė iš dalies pakeisti Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 85 priedo 2 lapo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis: lentelės 5 stulpelyje išbraukti žodžius „garažai šalia sklypo – 13 boksų (C. Š., T. R., L. S., A. M., V.K. P., S. B., P. B. ir kt.), taip pat papildyti sprendimą 2, 3 ir 4 punktais.

Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašais su istorija nustatyta, kad pareiškėjų I. K., K. K., O. P., UAB „Navisolis“, garažai Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. ir Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2021 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo metu priklausė atitinkamai L. S., C. J. Š., A. M., V. K. P.

Administracijos užsakymu UAB „Kelprojektas“ 2019 m. atliko Klaipėdos m. sav. (duomenys neskelbtini) g. tęsinio sąnaudų ir naudos analizę ir pateikė išvadas, kuriose be kita ko nurodė, jog (duomenys neskelbtini) g. tęsinys yra reikalingas siekiant pilnai įgyvendinti (duomenys neskelbtini) komplekso sutvarkymo projektą. Būtina pratęsti esamą (duomenys neskelbtini) g. Klaipėdos miesto savivaldybėje, paimant žemę visuomenės poreikiams. Siekiant įgyvendinti projekto tikslus, tikslinga esamą (duomenys neskelbtini) g. pratęsti apie 0,107 km. Šiam tikslui būtina paimti visuomenės poreikiams garažų paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) g. Pastate yra 15 privatiems asmenims priklausančių garažų, kurių bendras plotas sudaro (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T2-106 nusprendė teikti NŽT prašymą paimti visuomenės poreikiams žemę, esančią Klaipėdoje, prie pastato (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingą tenkinant viešąjį interesą, (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcijai, nutraukiant pastate esančių patalpų savininkų žemės naudojimo teisę. Visus reikalingus veiksmus įgaliojo atlikti Administracijos direktorių.

Administracija 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr.(4.37E)-R2-2615 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams Klaipėdos mieste procedūros pradžios“ kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių prašydama pradėti žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nutraukiant pastatę esančių savininkų valstybinės žemės naudojimo teisę. Nurodė, jog žemė, kurią numatoma paimti visuomenės poreikiams, tenkinant viešąjį interesą, reikalinga reikmėms, numatytoms Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalie 4 punkte, (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcijai ir eksploatavimui. Taip pat nurodė, jog žemės sklypai pastatų eksploatavimui nėra suformuoti, bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius byloje ginčijamu 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. lP-2-(1.17E) „Dėl valstybinės žemės prie pastato (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai ir eksploatacijai vykdyti) procedūros pradžios“ 2 punktu nustatė, kad valstybinės žemės plotas, naudojamas pastatui (patalpoms), esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti ir pats pastatas yra reikalingas visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai ir eksploatacijai vykdyti). Įsakymo 3 punktu nuspręsta pradėti valstybinės žemės ploto, esančio prie pastato (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įsakymu taip pat patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas, pastato (patalpų), esančio prie pastato (duomenys neskelbtini), reikalingo visuomenės poreikiams, savininkų sąrašas (1 punktas) bei pavesta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui apie Įsakymo priėmimą informuoti VĮ Registrų centrą, visuomenės poreikiams paimamos žemės naudotojus, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir paskelbti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje (4 punktas).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės (toliau – Žemės paėmimo taisyklės), kiti teisės aktai.

Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams.

Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.

Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.

Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Žemės paėmimo taisyklių 5.1. papunktyje nurodyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradedama suinteresuotos institucijos prašymu. Pagal Žemės paėmimo taisyklių 8 punktą, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama pagal Taisyklių 5.1 punktą (išskyrus Taisyklių 10.1 punkte nurodytą atvejį), teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo suinteresuotos institucijos pateikto prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo išnagrinėja prašymą, su juo pateiktus dokumentus ir nustatęs, ar paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovui teikia vieną iš pasiūlymų: pasiūlymą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (8.1 papunktis); pasiūlymą dėl sprendimo nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų arba nepateiktas bent vienas iš Taisyklių 6 punkte nurodytų dokumentų ar duomenų (8.2 papunktis).

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo suinteresuota institucija kreipdamasi dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams turi pagrįsti: 1) kad šis poreikis objektyviai egzistuoja ir jis negalės būti patenkintas, jei nebus paimtas konkretus žemės sklypas; 2) konkrečiam visuomenės poreikiams reikalingam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir plotos motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą.

Nesutikdami su byloje ginčijamu Įsakymu pareiškėjai nurodo, jog jis priimtas nesant atlikto konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuoto pagrindimo pagal parengtą detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kaip numatyta Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nustatyta, kad suinteresuota institucija Administracija kreipdamasi dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nurodė, jog žemė prie pastato (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatą – garažą) reikalinga viešosios paskirties infrastruktūrai, t. y. (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcijai ir eksploatavimui. Taip pat nurodė, jog siekia įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85 patvirtintos teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius.

Detaliojo plano Aiškinamojo rašto skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“, be kita ko, nurodyti Detaliojo plano sprendiniai: atstatomos istorinės gatvės, griaunami menkaverčiai sandėliukai ir garažai, numatoma užstatyti tuščius sklypus komercinės paskirties pastatais (sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pietinio (duomenys neskelbtini) šlaito ir vidinės aikštelės, bei išlikusios (duomenys neskelbtini) atstatymą numatyti atskirame projekte. Teritorija nugriovus menkaverčius pastatus paliekama miesto reikmėms – rekreacijai. Siekiant suteikti kuo daugiau informacijos apie šioje teritorijoje esančius sklypus ir juose stovinčius pastatus, yra sudaryta lentelė. Ginčo garažai nurodyti Aiškinamojo rašto skyriaus „Griaunami pastatai“ 3 punkte, kuriame įrašyta „Garažai prie sklypo (duomenys neskelbtini) boksų – teisinė registracija – L. S., T. R., C. Š., A. C. ir kt.“ Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ginčo garažai pažymėti kaip „siūlomi griauti pastatai“. Garažai taip pat nurodyti lentelėje „Planuojamos teritorijos tvarkymo režimas“ grafoje „Individualūs garažai“ - „Garažai šalia sklypo 13 boksų, C. Š., T. R., L. S., A. M., V.K. P., S. B., P. B. ir kt.“. Teritorijos tvarkymo režimas – „griaunami menkaverčiai pastatai, esami garažai“.

Pareiškėjai nurodo, jog Detaliojo plano sprendiniai buvo pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 134 išbraukiant įrašą apie ginčo garažus iš lentelės ir atsisakant juos griauti.

Atsakovas ir Administracija su tokiais pareiškėjų argumentais nesutinka ir teigia, jog iš dalies buvo pakeistas tik Detaliojo plano tekstinis sprendinys, nes į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) garažai nepatenka, todėl jie buvo išbraukti, tačiau pagrindiniame brėžinyje garažų pastatas pažymėtas kaip griaunamas.

Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar galioja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85 patvirtinti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai, kuriuose numatyta nugriauti ginčo garažus.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba valdyba tarybai pavedus. Planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Detalieji planai įsigalioja patvirtinus juos nustatyta tvarka. Kokius detaliojo planavimo objektų planus tvirtina savivaldybės taryba ar jos pavedimu valdyba, numatoma savivaldybės tarybos sprendimu. Pagal to paties straipsnio 10 dalies 2 punktą miestų, miestelių, kaimų detalieji planai galioja neterminuoti. Šio įstatymo 23 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka jie gali būti keičiami ir papildomi, jeigu atsiranda ypatinga reikmė.

Ginčo byloje, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85 patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kuriuose buvo numatyta nugriauti ginčo garažus, nėra. Ginčas kilo dėl to, ar 2001 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu buvo pakeisti detaliojo plano sprendiniai, susiję su ginčo garažais. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai – Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 196, patvirtinantys, kad Klaipėdos miesto taryba pavedė valdybai tvirtinti specialiuosius ir detaliuosius planus, išskyrus tuos detaliuosius planus, kurie keičia misto bendrojo plano sprendinius ir tuso kuriuos tvirtinti siūlo Miesto planavimo komitetas.

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymų Nr. 159 patvirtintų detaliųjų planų taisyklių 51 punktas numatė, kad detalieji planai keičiami arba papildomi planavimo organizatoriaus arba planavimu suinteresuoto asmens iniciatyva. Dokumento pakeitimai ir papildymai turi būti suderinti, viešai apsvarstyti ir patvirtinti. Taisyklėse taip pat paaiškinta, kad detalieji planai keičiami arba papildomi šiose taisyklėse nustatyta bendrąja detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka.

Iš 2001 m. kovo 15 d. sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas remiantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.3 punktu. Minima teisės norma numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai pagal šią tvarką įsigyti nuosavybėn gali žemės sklypus prie daugiabučių namų, individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus, o jeigu tokie planai neparengti – pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus. Jeigu ne visi daugiabučio namo butai privatizuoti, prie tokio namo suformuoto žemės sklypo vienas iš bendrasavininkių yra valstybė. Prie nustatytąja tvarka leistų statyti individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 ha žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui.

Teismas sutinka su Administracijos argumentais, kad 2001 m. kovo 15 d. sprendimu papildytas 2000 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 85 nuostatomis, susijusiomis su žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad naujai formuojama tuščiam sklypui (duomenys neskelbtini) numatytas naudojimo pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui. Tuštiems sklypams suteikiami adresai (žiūr. Sklypų sudalinimo schemą).

Iš teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinių aiškinamojo rašto matyti, kad siekiant suteikti kuo daugiau informacijos apie šioje teritorijoje esančius sklypus ir juose stovinčius pastatus, buvo sudaryta lentelė.

Remiantis pateikta lentele nustatyta, kad tuščiam sklypui (duomenys neskelbtini) ir jame numatytiems statiniams suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovės ir Administracijos atstovai teismo posėdžio metu pabrėžė, tai matyti ir iš detaliojo plano brėžinio, kad ginčo garažai į detaliajame plane suformuotą sklypą (duomenys neskelbtini) nepatenka. Aiškinamajame rašte ginčo garažai taip pat apibūdinti „garažai prie sklypo (duomenys neskelbtini)“.

Tačiau kaip teisingai pastebėta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų, lentelėje ginčo garažai buvo nurodyti prie sklypo (duomenys neskelbtini), kuriam suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini), duomenų, nors tiek iš aiškinamojo rašto, tiek iš brėžinio akivaizdu, jog ginčo garažai į sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją nepateko. Teismo vertinimu, 2001 m. kovo 15 d. sprendimu iš esmės nustačius 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85 patvirtinto detaliojo plano sprendinių, susijusių su žemės sklypu, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), įgyvendinimo tvarką, ir nustačius kad lentelėje prie minėto sklypo nurodyti garažai, kurie nepatenka į minėtą sklypą, buvo būtina tikslinti lentelėje esančius sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis. Išbraukus iš lentelės prie sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų, ginčo garažus, kaip nepatenkančius į (duomenys neskelbtini) teritoriją, teisėjų kolegijos vertinimu, 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85 patvirtintas detalusis planas nebuvo pakeistas.

Pažymėtina ir tai, kad detaliojo plano pakeitimui buvo numatyta ta pati procedūra kaip ir detaliojo plano tvirtinimui. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad 2001 m. kovo 15 d. sprendimas priimtas laikantis numatytos tvarkos, nėra. Įrodymų, kad būtų patvirtinti esminiai detaliojo plano sprendinių pakeitimai, ir pakeista detaliojo plano grafinė dalis, nėra. Byloje pateiktas detaliojo plano brėžinys, kuris yra suderintas ir patvirtintas 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85, kuriame numatyta nugriauti ginčo garažus. Toks detaliojo plano sprendinys yra nepakeistas ir galiojantis.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančioje Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.

Byloje pateiktas Teritorijų planavimo dokumentų registro išrašas – redagavimo forma, iš kurio matyti, kad Teritorijų planavimo dokumentų registre 2001 m. kovo 15 d. registruotas detaliojo plano sprendinių koregavimas (spragų, kolizijų, techninių klaidų taisymas). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 29¹ dalimi (redakcija galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.) teritorijų planavimo dokumento techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą.

Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su Administracijos argumentais, kad 2001 m. kovo 15 d. sprendimu išbraukiant 2000 m. liepos 5 d. patvirtinto detaliojo plano priedo 2 lapo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis: lentelės 5 stulpelyje išbraukiant žodžius „Garažai šalia sklypo – 13 boksų (C. Š., T. R., L. S., A. M., V. K. P., S. B., P. B. ir kt.). buvo ištaisyta techninė klaida. Dėl šio tikslinimo nepakito patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms.

Kaip jau buvo minėta, tiek detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija numatė, tiek vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d., t. y. aktuali skundžiamo Įsakymo priėmimo metu) 17 straipsnio 2 ir 3 dalimis, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2000 m. liepos 5 d. patvirtintas Detalusis planas yra galiojantis, o sprendiniai, susiję istorinei (duomenys neskelbtini) gatvei atkurti reikalingais ginčo garažų griovimo darbais, nebuvo pakeisti ar panaikinti. Kreipdamasi dėl žemės prie garažų pastato ir garažų paėmimo visuomenės poreikiams Administracija taip pat nurodo, jog įgyvendina vis dar aktualius 2000 m. Detaliojo plano sprendinius dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkūrimo.

Pareiškėjų argumentai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano pakeitimai, kurio sprendiniai numatyti laikotarpiui iki 2030 metų (2.1. p.), tačiau juose (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija kaip miesto infrastruktūros prioritetinė plėtra iki 2030 m. nėra numatyta (1 punktas (duomenys neskelbtini) suformavimas, įrengiant trūkstamas grandis ir rekonstruojant esamas gatves), atmestini kaip nepagrįsti, kadangi detaliojo plano aktualumas nėra apsprendžiamas aukštesniojo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, nagrinėjamu atveju – bendrojo plano sprendiniais.

Taip pat atmestini pareiškėjų argumentai, kad Nacionalinės žemės tarnybos skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas, kadangi 2001 m. kovo 15 d. sprendimu padarytų Detaliojo plano pakeitimų Administracija nenurodė nei 2019 m. atliktoje sąnaudų ir naudos analizėje, nei Nacionalinei žemės tarnybai teiktame 2021 m. spalio 11 d. Aiškinamajame rašte „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios Klaipėdos mieste“, todėl jie nebuvo įvertinti. Bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta išvada, kad Klaipėdos miesto valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 134 nebuvo pakeisti detaliojo plano sprendiniai susiję su istorinės (duomenys neskelbtini) gatvės atkūrimu, ir juo nebuvo keičiami detaliojo plano sprendiniai, todėl šio sprendimo nenurodamas sąnaudų ir naudos analizėje ar 2021 m. spalio 11 d. Aiškinamajame rašte neturi įtakos skundžiamo Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl skundžiamo Įsakymo priėmimo procedūros, teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (46 str. 2 d.). Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 3 punkte numatyta, kad suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę: 3.1. numato kitas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, iš jų – kitų žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams (jeigu tokia galimybė yra) ir esamos situacijos (status quo) išsaugojimas, kai žemės sklypas nepaimamas visuomenės poreikiams; 3.2. nurodo konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo procedūros dalyvius, kurie dėl to patirs naudos ar nuostolių; 3.3. apskaičiuoja ir palygina konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimo (toliau kartu – projekto įgyvendinimas) ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte, sąnaudas ir naudą: 3.3.1. išlaidas, būtinas projektui įgyvendinti (taip pat žemės, kurios vertė atliekant sąnaudų ir naudos analizę apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 (Žin., 2012, Nr. 146-7536), įsigijimo išlaidas); 3.3.2. visuomenės gautiną naudą iš projekto įgyvendinimo naudojant konkretų žemės sklypą šiems visuomenės poreikiams tenkinti; 3.3.3. tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms, gamtos ištekliams (žemės ūkio naudmenoms, derlingajam dirvožemiui, miškui, vandens telkiniams, natūraliam kraštovaizdžiui ir kitkam); 3.4. apskaičiuoja projekto įgyvendinimo ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte, grynąją esamą vertę (grynoji esama vertė – iš projekto įgyvendinimo numatomos gauti naudos ir projekto įgyvendinimo sąnaudų, išreikštų pinigais, skirtumas); 3.5. vertina pagrindines projekto įgyvendinimo rizikas, numato jų valdymo veiksmus; 3.6. atlieka projekto įgyvendinimo jautrumo analizę – nustato, kokį poveikį projekto įgyvendinimo grynajai esamai vertei daro sąnaudų ir naudos pokyčiai; 3.7. pateikia išvadą dėl konkretaus žemės sklypo tinkamumo projektui įgyvendinti.

Byloje pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, iš kurio matyti, kad buvo atlikta ir kartu su prašymu pateikta (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo sąnaudų ir naudos analizę. Administracijos užsakymu UAB „Kelprojektas“ 2019 m. atliko Klaipėdos m. sav. (duomenys neskelbtini) g. tęsinio sąnaudų ir naudos analizę ir pateikė išvadas, kuriose be kita ko nurodė, jog (duomenys neskelbtini) g. tęsinys yra reikalingas siekiant pilnai įgyvendinti (duomenys neskelbtini) sutvarkymo projektą. Būtina pratęsti esamą (duomenys neskelbtini) g. Klaipėdos miesto savivaldybėje, paimant žemę visuomenės poreikiams. Siekiant įgyvendinti projekto tikslus, tikslinga esamą (duomenys neskelbtini) g. pratęsti apie 0,107 km. Šiam tikslui būtina paimti visuomenės poreikiams garažų paskirties pastatą (duomenys neskelbtini). Pastate yra 15 privatiems asmenims priklausančių garažų, kurių bendras plotas sudaro (duomenys neskelbtini).

Taigi, prieš pradedant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras buvo atlikta objektyvaus visuomenės poreikio egzistavimo pagrindimo sąnaudų bei naudos analizė. Jos metu buvo įvertintos kitos konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybės, konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įgyvendinimo sąnaudos ir nauda, pagrindinės projekto įgyvendinimo rizikos, numatyti jų valdymo veiksmai, atliktos kitos Taisyklių 3 punkte numatytos procedūros.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad skubėjimas pradėti turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą kelia pagrįstų abejonių, kad tai daroma visuomenės interesais.

Teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi iš byloje pateiktų įrodymų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 19 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. vasario 8 d. raštai, garažų savininkų atsakymas į Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. raštus, 2019 m. vasario 27 d. raštas adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės merui patvirtina, kad derybos dėl negyvenamųjų patalpų – garažų pirkimo buvo vykdomos nuo 2018 metų. Iš 2018 m. lapkričio 19 d. Administracijos rašto matyti, kad pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad nekilnojamojo turto pirkimas buvo vykdomas, siekiant įgyvendinti Savivaldybės tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85 patvirtinto teritorijų tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinius, kuriuose nurodyta, kad didžioji dalis nekilnojamojo turto planuojami nugriauti dėl (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio statybos.

Klaipėdos miesto savivaldybė tik 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. (4.37E)-R2-2615 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnyba dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams Klaipėdos mieste procedūros pradžios. Toks laiko tarpas teismo vertinimu negali būti pripažintas skubotu.

Pareiškėjai teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nuo 2019 m. kai buvo atlikta sąnaudų ir naudos ataskaita, iki 2022 m. sausio 4 d. skundžiamo įsakymo priėmimo visuomenės poreikiams paimamo pareiškėjų turto kainos padidėjo net 60 procentų, o šiuo metu yra padidėjusios gal net visu 100 procentų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamas Įsakymas yra tik pirmasis sprendimas visoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, kuri įgyvendinama rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir tvirtinimo taisyklių nustatyta tvarka. Šio skundžiamu įsakymu patvirtinto projekto rengimo ir įgyvendinimo metu turės būti dar priimti ir kiti Tarnybos sprendimai. Tik sprendime dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 28 punktas) nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis).

Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo atstovų argumentais, kad kompensacijos dydis šioje žemės paėmimo visuomenės poreikiams stadijoje nėra sprendžiamas.

Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) numato, kad kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) nebuvo suprojektuoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas.

Šio straipsnio 3 dalis numato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte nustatomos numatomo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo ribos, atliekamas žemės sklypų, kuriuos reikia pertvarkyti, jeigu jie arba jų dalis paimama visuomenės poreikiams, padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar perdalijimas, šių žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo keitimas.

Nagrinėjamu atveju iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreipimosi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai pastatų eksploatavimui nėra suformuoti, bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, prašė išduoti projekto rengimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų argumentus, kad skundžiamas Įsakymas yra nepagrįstas, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra suformavusi žemės sklypo ginčo garažams.

Ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Įsakymas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bei žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės metodu. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjų skundas atmestinas.

Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmestas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų I. K., L. P., N. B., K. K., O. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Navisolis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.