Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiai, darbo biržoje neregistruotai, nesimokančiai, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistai, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2016-11-22 apie 10.48 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo močiutei N. C. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į dešinę koją, suėmė už kairiojo žando ir ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė į veidą, taip smurtavo artimoje aplinkoje ir sukėlė savo močiutei N. C. fizinį skausmą, tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. C. atsisakė duoti parodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė nukentėjusiojo N. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. C. parodė, kad gyvena su savo anūke J. K., adresu (duomenys neskelbtini). Jos anūkė J. serga šizofrenija ir labai dažnai būna agresyvi ir per agresijos priepuolius ją pradeda stumdyti, mušti, keiktis necenzūriniais žodžiais ir linkėti jai mirties. 2016-11-21 apie 12.00 val. ji išėjo į valgyklą, esančią (duomenys neskelbtini), kur jai priklauso pietūs. Kai grįžo namo, po poros valandų jos anūkė, praeidama pro ją, spyrė jai labai stipriai į dešinę koją. Ji pradėjo stipriai verkti, nes skausmas buvo nepakenčiamas. Jos dešinė koja labai ištino ir skaudėjo, dėl ko blogai jautėsi ir jai buvo sunkiau vaikščioti. Po kaire akimi mėlynė atsirado taip pat po J. smurto protrūkio, kuris buvo praeitą savaitę, bet nepamena tikslios datos ir dienos. Tą dieną ji priėjo ir stipriai suėmė ją už kairės veido pusės ir suspaudė. Smurtas prie ją kartojasi nuolatos, bet į policiją kreiptis bijo. Savo namuose jaučiasi labai nesaugiai, kadangi bijo, jog J. K. vieną dieną ją užmuš, o ji labai nori gyventi. Jos anūkė nuo psichinės ligos nesigydo ir piktybiškai negeria vaistų, dėl ko pykčio priepuoliai kartojasi (b. l. 15).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, kad yra J. K. kaimynė, gyvena 8 metus po jų butu, košmaras tęsiasi, naktimis riksmai, muštynės, necenzūriniai žodžiai, policija kviesta. Viskas vyksta dėl pinigų, senelės maža pensija, ji pati nedirba, močiutė J. K. neduoda pinigų ir vyksta muštynės. Atvykus pareigūnams, atidaro duris ir sako, kad nieko nėra. Močiutė vaikščiojo su mėlyne kitą dieną, šlubavo. Jie stengiasi nebendrauti su jomis, nes prašoma naktį tylos, o močiutė sako, kad vaikšto ir terorizuoja, lenda į šeimyninį gyvenimą. Močiutę matė kitą dieną, jai buvo mėlynė po akimi, o ryte J. išvežė policija. Gatvėje sutikus J. kaip šventoji, o kai girdi, kas vyksta, ji visai ne tokia, ji rėkia necenzūriniais žodžiais. Gatve ji eina, juokiasi vien su savimi, vasarą praėjusią buvo, kad sėdėjo ant palangės, rėkė, kad iššoks, nes močiute neina nupirkti cigarečių. J. K. linkusi terorizuoti močiutę. Ji gąsdina močiutę, kad jei ji neduos pinigų, ji eis persipjauti venų, tada močiutė eina pas kaimynus skolintis pinigų, tačiau kaimynai jau nebeatidaro durų. Davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tai nuolatinis terorizavimas, nevyksta konfliktai tik porą dienų, kai yra gaunama pensija ir yra pinigų, o kai pinigai baigiasi, prasideda terorizavimas, būna ir taip, kad jie ir kaimynai nemiega dėl to naktį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos kaimynės – N. C. ir J. K.. Savo bute gyvena jau 9 metus, visą šį laiką girdi triukšmus, muštynes, necenzūrinius žodžius. 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, apie 20 dieną, ji girdėjo, kaip į namus, grįžo J. K.. Taip pat girdėjo, kaip močiutė N. prašė nemušti per galvą. Kitą dieną būnant darbe jai paskambino kaimynė J. ir pranešė, kad močiutė N. yra sumušta, o J. ieško policija. Po kelių dienų pamatė močiutę N. su didelė mėlyne po akimi. J. pas močiutę prašo pinigų ir cigarečių (b. l. 22-23).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. J. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra J. K. ir N. C. kaimynė, jau 17 metų. Visą šį laiką tarp J. ir močiutės N. vyksta konfliktai. Ji nuolat girdi, kaip močiutė N. verkia ir kartoja žodžius „neliesk manęs, nemušk“. Taip pat girdi indų daužymą, spintų ir durų trankymą. J. prašo močiutės pinigų, N. sako, jog eitų dirbti, o J. neina ir pradeda savo močiutę mušti. Taip pat girdi, kai pas N. ir J. atvyksta policijos pareigūnai, bet N. neatidaro durų dėl anūkės psichologinio spaudimo arba paaiškina, kad nieko nebuvo. 2016 m. lapkričio mėnesį girdėjo, kaip buvo mušama N.. Kitą dieną N. kreipėsi į Naujininkų nuovadą (b. l. 19).

2017 m. kovo 14 d. – balandžio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte duota išvada, kad:

1) J. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 2) J. K. nuo 2013 m. pasireiškė lėtiniam psichikos sutrikimui būdinga simptomatika, nuo 2014 m. jai diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, kuris konstatuojamas ir šiuo metu. Dėl dabartinės psichikos būsenos J. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 3) su J. K. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų; 4) J. K. nerekomenduojama šaukti į teismą; 5) J. K. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemonės – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje).

Teismo psichiatrė ekspertė Aurelija Survilaitė teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės akto išvadą. Paaiškino, kad yra teismo ekspertė, dirba Vilniaus teismo psichiatrijos skyriuje. Nori pasakyti. kad J. K. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu buvo lėtinis psichikos sutrikimas, t. y. paranoidinė šizofrenija, ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kaip ir šiuo metu. Tą dieną, kai buvo atlikta ekspertizė, naujų aplinkybių nepastebėjo, šiuo metu negali pasakyti, ar nepasikeitė. Kadangi J. K. nekritiška savo ligai, nemotyvuota būtų skirti ambulatorinį gydymą, išliks socialinis pavojingumas, galimas ligos paūmėjimas. Reikia skirti priverčiamąjį gydymą stacionaraus bendro stebėjimo sąlygomis. J. K. turi visą laiką būti specialioje įstaigoje, t. y. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kai suteikiama daugiau laisvės ir daugiau procedūrų, nereikia griežto stebėjimo. Kadangi tai lėtinė, progresuojanti liga, pasveikimo nebus, liga gali būti sukontroliuota ir pasiekiama ilgalaikė remisija, yra mačiusi tokių atvejų. Pastovus, ilgalaikis gydymas būtinas, gydymas reikalingas medikamentinis. Iš to kokia medžiaga buvo pateikta ekspertizei, ji patenka į stacionarą, elgiasi agresyviai, yra socialiai pavojinga, jos elgesys kartojasi ligos paūmėjimo metu. Buvo visapusiškas tyrimas, buvo kalbėta su J. K., bendravo ir teismo psichologė. Buvo pateikti medicininiai dokumentai, kad ji nevartoja vaistų, keičia gydymosi įstaigas, persirašinėja iš vienos įstaigos į kitą. Galima manyti taip, kad vartojant vaistus elgesys būtų stabilesnis, nesikartotų psichozės elementai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, tarp jų ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios N. C., liudytojų S. J., A. V. duotus parodymus, kitą minėtą rašytinę bylos medžiagą (specialisto išvadą, tarnybinius pranešimus ir kt.), konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad J. K. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų:

2016-11-22 apie 10.48 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo močiutei N. C. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į dešinę koją, suėmė už kairiojo žando ir ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė į veidą, taip smurtavo artimoje aplinkoje ir sukėlė savo močiutei N. C. fizinį skausmą, tokiais savo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktą išvadą ir teismo psichiatro eksperto teismui duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad J. K., darydama nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinama (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatymas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti N. K., atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir išvadą, taip pat į eksperto teisme duotus paaiškinimus, konstatuoja, jog N. K. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje) (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30), įsiteisėjus nutarčiai, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti, kad J. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama nepakaltinama.

Taikyti J. K. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje).

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą