- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- e2YT-238-775/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18982-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- D. L., D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., M. L., valstybės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
- Kategorijos
- 2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. L. ir D. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. M., M. L. ir valstybė įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą, kad po M. L. mirties jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė sutuoktinis V.M. L., miręs 2016-07-15 (b. l. 4, 5).
Pareiškėjai, jų atstovė posėdžio metu paaiškino, jog 2010-11-16 mirė pareiškėjų motina M. L.. Po jos mirties tėvas V. M. L. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjai apie tai, kad palikimas po motinos mirties liko nepriimtas sužinojo, kai kreipėsi į notarą mirus tėvui. Paaiškino, kad tėvai kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties tėvas liko gyventi minėtame bute, jis rūpinosi likusiu turtu, sodu Prienų rajone, mokėjo mokesčius už butą bei perėmė visus asmeninius velionės daiktus. M. L. testamento nepaliko. Nurodė, jog kitų įpėdinių nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, posėdžio metu nurodė, jog ji yra velionės M. L. sesuo. Paaiškino, jog po sesers mirties jos vyras V. M. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad pretenzijų dėl turto neturi.
Suinteresuotas asmuo D. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, posėdžio metu paaiškino, kad yra velionės M. L. sesuo ir neprieštarauja, jog po sesers mirties V. M. L. priėmė jos palikimą.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 39, 40), nurodė, jog neprieštaraus pareiškėjų prašymui, jei bus nustatyta, kad po M. L. mirties V. M. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (popierinės bylos lapas 30), byloje yra rašytinis suinteresuoto asmens prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 49), byla nagrinėtina suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjų tėvai M. L. ir V. M. L. santuoką sudarė 1967-09-30 (b. l. 10). Pareiškėjų motina M. L. mirė 2010-11-16, tėvas V. M. L. – 2016-07-15 ( (b. l. 8, 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog velioniui V. M. L. nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–7). Po M. L. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, testamentų nebuvo registruota (b. l. 16, 17). V. M. L. skolų sodininkų bendrijai „Draugystė“ neturėjo (b. l. 67). Sąskaitų išrašai patvirtina, jog V. M. L. po sutuoktinės mirties mokėjo mokesčius už butą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 69–80).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjų, jų atstovės nurodytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog V. M. L. po žmonos mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą – naudojosi mirusiajai priklausiusiais daiktais, toliau išlaikė turimą turtą, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė M. L. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į M. L. turtą, nėra pateikta.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. L. po savo sutuoktinės M. L. mirties 2010-11-16 priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 str., str. 8 p.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010-11-16, priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą