Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-7417-825/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
A2.6.-7417-825/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06491-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pažeidėjas
V. M.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7417-825/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06491-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.2.; 45.4.3.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., jo atstovui advokatui J. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams G. D., M. K., išnagrinėjęs V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.30 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu nežymiai apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, po eismo įvykio vartojo alkoholį (jam nustatytas 0,48 promilės girtumas). Šiais veiksmais V. M. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1, 231.2, 233 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

V. M. nepripažino pažeidimų ir nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.00 val. su žmona ir jos neveiksnia mama parvyko į namus. Įvažiavo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Privažiuoti iki laiptinės negalėjo, nes buvo užstatyta mašinomis. Aikštelės kampe išsikrovė visus daiktus. Kol žmona nuvedė uošvienę į namus, penktą aukštą, jis sunešiojo daiktus iki laiptinės. Paskui grįžo į automobilį, kad pastatyti į įprastą vietą, įvažiavime į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Kad nevažiuoti atbulam per visą aikštelę, nuvažiavo link 21 namo, į kitą aikštelės galą, ten daugiau vietos apsisukti, kad išvažiuotų priekiu. Važiavo priekiu, užvažiavo ant užvažiavimo aikštelėje, kairėje pusėje ant šaligatvio stovėjo „VW Passat“ automobilis, tamsiai mėlynas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Užvažiavo lygiagrečiai tam automobiliui, įjungęs atbulinę pavarą, sukosi. Nuvažinėjant artimiausias atstumas buvo nuo jo keleivio priekinio kampo ir to „Passat“ užpakalinės dalies keleivio. Galėjo būti apie 20 cm, bet jis labai lėtai važiavo. Stovėjo berniukas prie „Passat“ automobilio, gale, per vidurį. Kai jis atvažiavo, „Passat“ stovėjo galu. Jis apsisukinėjo, stebėdamas atstumą, apsisuko, nuvažiavo per aikštelę, prie įvažiavimo ir pastatė mašiną į įprastą vietą. Jokio kontakto nebuvo. Pastatė automobilį, padėjo žmonai pabaigti sunešti daiktus. Ruošėsi pietauti, kol ji šildė pietus, jis išgėrė pintą ,,Bravoro“ alaus, 5,2 stiprumo, nespėjo nieko užvalgyti ir atėjo policininkas. Ant jo automobilio nežymūs plastmasinės dalies įbrėžimai. Jie atsirado, kai liepos mėnesį su sūnumi keitė priekinius sparnus. Jie sunkiai nusiiminėjo, turėjo supjaustyti, kad atsukti. Tą dieną įbrėžimų nebuvo. Nekliudė automobilio, būtų kliudęs, nebūtų nuvažiavęs. Tik teisme susipažino su berniuko paaiškinimais. Nežino, kodėl jis taip nurodė. Automobilio naudotoja savo paaiškinime nurodė, kad jis išvažiuodamas nuo 23 namo kliudė tą mašiną. Paskui apklausoje policijoje atsirado, kad jis sukosi. Po įvykio moteris sakė, kad jokios žalos nepadaryta, ji nieko nesiekia, įbrėžimai ant jos mašinos seni ir tik sakė, kad reikėjo ateiti atsiprašyti. Dėl įbrėžimų praktiškai nesutampa niekas. Pas ją yra ant automobilio du lygiagretūs, gilūs įbrėžimai ir automobilio dažytoje dalyje. Pas jį nei ant šviesios mašinos, nei pas ją ant tamsios mašinos, nėra jo dažų žymių. Įbrėžimų aukščiai ant jo automobilio ir nukentėjusios automobilio nesutampa.

Liudytojas K. N. nurodė, kad rugpjūčio 17 d. buvo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Jį pakvietė pusseserė, kad kažką atneštų iš automobilio „Audi“ bagažinės. Mašina stovėjo tame pačiame kieme. Jis stovėjo prie mašinos ir nuo kito namo atvažinėjo raudona mašina. Ji sukosi ar pravažiavo, nelabai pamena, ir truputį lietė jų mašiną, net signalizacija sukaukė. Jis stovėjo vairuotojo pusėje, automobilio gale. Ta mašina pravažiavo pro priekį. Nepamena, ar ji tiesiai važiavo, bet ji išvažinėjo nuo kito namo. Jų mašina sujudėjo, lietė bagažinės pusės kampą, jis stovėjo kitame kampe. Jis atrodo priekiu kliudė. Jis nuvažiavo, nestabdė, net nepažiūrėjo.

Liudytoja R. B. nurodė, kad yra automobilio „Passat“ savininkė. A. B. davė automobilį, sakė, kad kaimynas kliudė mašiną, jie susitarė gražiuoju. Ji įvykio nematė. Po įvykio automobilį pardavė, kai A. B. išvažiavo į užsienį. Į draudimą nesikreipė. Parduodant nematė, kas sugadinta. A. B. taisė mašiną.

Ištirta byloje surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 - 2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (6 b. l.), fotolentelės (7, 16 b. l.), alkotesterio parodymai (8 b. l.), tarnybinis pranešimas (11 b. l.), A. B. paaiškinimas (13 b. l.), K. N. paaiškinimas (14 b. l.), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (19 b. l.), AB „Lietuvos draudimas“ informacija (27 - 43 b. l.), kita medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 p. eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d., eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių neginčijamų ir objektyvių faktų, patvirtinančių, kad V. M. 2014 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.30 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudė stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę nuo pat pradžių neigė ir nurodė, kad automobilio „VW Passat“ nekliudė. Teismas pažymi, kad tariamą eismo įvykį matė tik vienas asmuo – liudytojas K. N., tačiau jo parodymai teismui kelia abejonių. Pirminiame rašytiniame paaiškinime (14 b. l.) jis nurodė matęs, kaip automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas išvažinėjo iš kiemo atbuline eiga, važiuodamas pro „VW Passat“ automobilį, pradėjo atlikinėti apsisukimo manevrą, bei savo automobilio kairės pusės priekiniu kampu kliudė „VW Passat“ galinį dešinį kampą, vairuojas kontakto metu pakeldamas galvą matė automobilių kontaktą. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas K. N. nurodė, kad automobilis „Audi 80“ sukdamasis ar pravažiuodamas, važiuodamas pro priekį, truputį kliudė „VW Passat“, vairuotojas net nesustabdė ir nuvažiavo.

Iš eismo įvykio vietos schemos (5 b. l.) matyti, kad automobiliui „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo žymė ant priekinio bamperio dešinio kampo, transporto priemonės techninės apžiūros akte (6 b. l.), nurodyta, kad ant automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) aptiktas nežymus įbrėžimas ant priekinio bamperio kairės pusės kampo. Automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai – galinio bamperio dešinės pusės kampas ir šonas (5, 16 b. l.). Nei ant vieno automobilio nerasta kito automobilio dažų pėdsakų po tariamo kontakto, automobilis VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sutvarkytas ir parduotas, automobilio valdytoja A. B. išvykusi iš Lietuvos, todėl teismui jos apklausti, bei nustatyti išsamesnius automobilio apgadinimus nėra galimybės. Iš aptartų aplinkybių, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad minimi automobilių apgadinimai atsirado po aptariamo galimo kontakto. Kaip nurodė V. M., apgadinimai ant jo automobilio „Audi 80“ atsirado, kuomet liepos mėnesį su sūnumi keitė priekinius sparnus, jie sunkiai nusiiminėjo, turėjo supjaustyti, kad atsukti. Jo pateiktų paaiškinimų nepaneigia bylos medžiagoje surinkti duomenys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys bylose Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad V. M. sukėlė eismo įvykį, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėties, jo kaltė nebuvo įrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str.,

nutaria:

administracinę teiseną prieš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nenustačius administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėčių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis