- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-01-07
- Bylos Nr.
- A2.7.-19-445/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui A. J., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje :
M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lenkei, Lietuvos Respublikos pilietei, vidurinio išsilavinimo, bedarbei, ištekėjusiai, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 159 str. 7 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. vykdė naujo neypatingo statinio savavališką statybą, o būtent : laikotarpiu 2006 metai, tikslesnis laikas nenustatytas, 2010-10-19, (duomenys neskelbtini), M. B. statė gyvenamąjį namą su priestatu, mansarda ir veranda. Gyvenamojo namo matmenys : ilgis – 11.57 m., plotis – 5.56 m., aukštis – 7.12 m; priestato matmenys : ilgis – 8.58 m., plotis – 4.67 m.; verandaos matmenys : ilgis – 8.58 m., plotis – 1.42 m. Gyvenamasis namas susideda iš dviejų dalių – medinės ir silikatinių blokelių, sienos iš pabėgių.Gyvenamojo namo stogas dvišlaitis, gyvenamojo namo vidus įrengtas ir eksploatuojamas. Silikatinių blokelių priestato stogas vienšlaitis, laikinai uždengtas politilenine plėvele.Vidus neįrengtas.Veranda statoma karkasinė, iš medžio. Namas statomas 0.73 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Gyvenamojo namo užstatymo bendras plotas – 116.6 m³ . Pastato išorės apdailos nėra. Gyvenamasis namas yra saugomoje teritorijoje – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje.
Tuo pažeidė LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 3,4 p. ,23 str.1 d.1 p. reikalavimus ir tokiais veiksmais M. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159 straipsnio 7 dalyje.
M. B. pilnai pripažino kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo ir paaiškino, kad nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) turėjo namą, kuris sudegė 2005 m. Sukaupusi dalį lėšų pradėjo statyti naują namą. Jokio rašytinio leidimo statybai neturėjo. Kreipėsi pas Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoją K., kuris sakė, kad sutvarkys leidimą statybai, bet nesutvarkė. Raštu dėl namo projekto paruošimo, statybos leidimo išdavimo niekur nesikreipė. Namą baigė statyti šiais metais. Statė sutuoktinis V. B.. Niekur nedirba, yra bedarbė. Gyvena name kartu su pilnamečiais vaikais. Nurodo, kad per pusmetį susitvarkys statybos dokumentus.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas A. J. nurodo, kad M. B. turi galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius, jeigu nustatyta tvarka kreiptųsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos statybos ir kraštotvarkos skyrių ir gautų statybą vykdyti leidžiančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjos kaltė byloje įrodyta ir kitais surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais :
Administracinio teisės pažeidimo protokolu, surašytu 2010-10-20 M. B. nurodant kokius veiksmus ji atliko ir kokių įstatymų, teisės aktų reikalavimų nesilaikė ( b.l. 3-4);
M. B. paaiškinimu dėl savavališkos statybos ( b.l.5).
Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, nekilnojamojo turto registro duomenimis apie M. B. nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6-12).
Pažyma apie 2006-08-22 M. B. gyvenamąjame name kilusį gaisrą, kurio metu visiškai sudegė pastatas ( b.l. 13).
Savavališkos statybos aktu 2010-10-19, kad savavališkai statomas naujas statinys, vieno buto indv. gyvenamasis namas,(duomenys neskelbtini). Statytojas – M. B.. Statinio kategorija – neypatinga. Statybos vieta – saugoma teritorija – Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas.Statytoja pateikė dokumentus: pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2006-11-07 ( žemės sklypas 0.0900 ha), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, sudarytą 1993-11-06, pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2006-10-03. Statytoja paaiškino, kad 2006-08-22 gyvenamajame name kilo gaisras ir namas sudegė. Nebuvo lėšų suprojektuoti ir gauti leidimą statybai,gyventi nebuvo kur, todėl pradėjo statyti naują namą be statybą leidžiančių dokumentų. Akto nuorašas įteiktas M. B..
Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, kuriame nurodyta gyvenamojo namo išmatavimai, vieta žemės sklype.Projektavimo sąlygų sąvadas išduotas 2006-12-06, statyba pradėta 2006 m. Patikrinimas atliktas vadovaujantis Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2010-09-21 raštu Nr.(duomenys neskrelbtini) dėl M. B. savavališkos gyvenamojo namo statybos.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas(tyčinis) veikimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.1 d.). ATPK 159 str. 7 d. numatyto pažeidimo sudėtį – naujo neypatingo statinio savavališka statyba kompleksinėje saugomoje teritorijoje.
Byloje įrodyta, kad M. B. padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 7d. Nors surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kad pažeidimas padarytas saugomoje teritorijoje, bet yra nurodytas tikslus adresas, kuris patvirtina pažeidimo vietos buvimą saugomoje teritorijoje. Tai, kad nurodomas statinys yra saugomoje teritorijoje įrodyta viešo registro duomenimis dėl žemės sklypo vietos ( b.l.11). Pažeidėja savo veikimą atliko priešingai įstatymų ir teisės aktų nustatytai tvarkai, statydama naują statinį.
Statinys – tai visa, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungta su žeme ( LR Statybos įstatymo 2 str.2 d.).
Nauja statinio statyba yra statybos rūšis, kurios tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių pastatyti naują statinį, pastatyti esamo statinio antžemį, neatsižvelgiant jie bus susiję savo paskirtimi ar ne (LR Statybos įstatymo 2 str. 17 d.).
Teisę būti statytoju turi fiziniai ir juridiniai asmenys ir statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.).
Statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (LR Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3,4 p.).
Statybą leidžiantis dokumentas, kai statomas naujas neypatingas statinys – leidimas statyti naują statinį (LR Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.).
Pagal LR Aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymo Nr.D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas 6.17 p.p., neypatingas statinys yra statinys, kuris nepriskiriamas ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių kategorijai.
Pagal LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymo Nr.218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo 2 p. reikalavimus, statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybos darbus yra privalomas.
ATPK 7 str. 1 d. numato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Statyba yra laikoma veikla ir statytojo elgesys vykdant šią veiklą yra sureguliuotas įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas įvertina visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone ( ATPK 257 str.). Teismas išsiaiškina ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu , ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, nurodytas ATPK 284 str.1 d.
Pažeidėjos M. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad pažeidėja nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties.Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėja praeityje nebausta už administracinius teisės pažeidimus.
Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159 str.7 d. padarymą yra numatyta sankcija, bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių. Tokios sankcijos skyrimas pažeidėjai yra aiškiai per griežta sankcija, todėl taikytina ATPK 30¹ str. 1 d. ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje minimali.
Teismų praktikoje nurodoma, kad administracinė nuobauda pagal ATPK 30 ¹ str. numatytas taisykles švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, nurodančių, kad to asmens atžvilgiu yra pagrįstos aplinkybes taikyti jam švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.
Pažeidėjos atžvilgiu nėra nustatytos jos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 str. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad pažeidėja vengia administracinės atsakomybės, nes nuoširdžiai aiškina pažeidimo padarymo aplinkybes ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, anksčiau administracine tvarka nebausta ir yra jos atsakomybę švelninančios aplinkybės.
Teismas kompleksiškai vertina ir patį pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, visuomenės interesą, tikimybę, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, negu numatyta minimali už padarytą administracinį pažeidimą.
ATPK 30 ¹ str.1 d. taikymas siejamas su išskirtinių aplinkybių buvimu, kurios vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę nustatymu.
M. B. prarado būstą, gyvenamąją patalpą dėl gaisro. Taigi jos poreikis turėti sau ir savo šeimai gyvenamąją patalpą buvo būtinas . Tokios veikos M. B. būtų nepadariusi, jeigu būtų buvusi atidi ir apdairi, nes žinojo, kad naujam statiniui statyti reikalingas statinio projektas ir leidimas. M. B. teigia, kad taip padaryti privertė sunki turtinė padėtis. Tokia aplinkybė nepaneigta, kadangi M. B. bedarbė, neturi kito turto, išskyrus žemės sklypą. Vykdyti naują statybą kitomis sąlygomis, negu taip numato įstatymai ir teisės aktai, negalima, nes savavališkos statybos pasekmės yra tokios, kad statytojas gali netekti ir tokio statinio. Taigi reikia vertinti ar padarytoji žala reikšmingesnė, negu išvengtoji žala. Teismas vertina pažeidėjos naudai. Jeigu jau statyba buvo pradėta 2006 metais ir vykdoma iki 2010 m. spalio 19 d., tai Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija (administracija, atsakingas valstybės tarnautojas) turėjo imtis savalaikių ir protingų veiksmų, kad M. B. nedarytų trunkamo teisės pažeidimo. Nepaneigtos aplinkybės, kad M. B. kreipėsi į saugomos teritorjos administracijos darbuotoją K., kuris davė žodinį pritarimą vykdyti statybą, o po to eigoje ją įteisinti. Vis tik ir vietos savivaldos institucija (seniūnija) laiku neužkirto kelio, kad M. B. savo teises į būsto įgijimą (atstatymą) realizuotų įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjai skiriant mažiausią baudą, numatytą už naujo statinio savavališką statybą ( ATPK 159 straipsnyje).
CK 4.103 str.1 d. numato, kad jeigu statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Šiuo atveju statytojas turi teisę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus padarinius šalinti įstatymų nustatyta tvarka, nes neužginčijus savavališkos statybos akto teisėtumo, statytojui gali tekti nugriauti pastatytą statinį.
Administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia padariusiojo asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą jam buvo paskirta administracinė nuobauda vykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30, 30 ¹ str.1 d., 159 str. 7 d., 287 str. 1 d.1 p., teismas
nutarė:
M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159 straipsnio 7 dalyje ir taikant ATPK 30¹ str.1 d. skirti penkių šimtų (500) litų baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.