- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 1N-143-197/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Linas Belevičius
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams ir 150 MGL (19500 litų) dydžio baudą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. K. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo bei ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nuteistasis A. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė nuteistojo prašymą, nutartyje nurodęs, kad nuteistasis iki šiol savo elgesį vertina nekritiškai ir nesigaili nusikaltęs, teismui nebuvo nuoširdus, meluodamas ir išsisukinėdamas bandė išvengti atsakomybės, šią savo poziciją aiškiai išreiškė ir nagrinėjant bylą apeliacine bei kasacine tvarka. Tokia nuteistojo pozicija savo ruožtu patvirtina ir išlikusius jo ryšius su kitais iki šiol nenustatytais organizuotos nusikalstamos grupės nariais, kuriuos jis, kaip ir kiti nuteistieji šioje byloje, proceso metu atsisakė įvardinti. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina labai didelę tikimybę ir riziką, kad praėjus daugiau kaip 4 metams po nusikaltimų padarymo savo elgesį iki šiol nekritiškai tebevertinantis ir kaltę tebeneigiantis nuteistasis, tebeturintis ryšių su iki šiol neišaiškintais organizuotos grupės padarytų nusikaltimų bendrininkais, atidėjus jam bausmės vykdymą gali toliau tęsti nusikalstamą veiklą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta. Nurodo, kad teismas nutartimi atmesdamas jo prašymą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pažymėjo, jog bylą nagrinėję teismai įvertino jo asmenybę bei nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, o jo prašyme nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių. Šis teismo nutarties argumentas yra nepagrįstas. Baudžiamojo įstatymo, lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymas nėra siejamas su kokių nors naujų, bylą nagrinėjusiems teismams nežinomų, aplinkybių atsiradimu. Esminis momentas, kuris ir buvo nurodomas jo prašyme, yra naujo baudžiamojo įstatymo ar atitinkamų jo nuostatų įsigaliojimas/pasikeitimas, kuris lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su teismo argumentu, kad savo prašyme nuteistasis turėjo nurodyti kokias nors naujas aplinkybes.
Tai, jog bylą nagrinėję teismai, įvertinę bylos aplinkybes, taip pat ir tai, jog nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalį, skyrė nors ir artimą, tačiau mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai manyti, kad jo įvykdyta veika kartu su jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, vertintinos kaip sąlyginai mažiau pavojingos nei tai pačiai nusikaltimų kategorijai priskiriamos veikos. Nuteistasis nurodo, jog mažesnės, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės paskyrimas leidžia spręsti apie mažesnį veikos pavojingumą ir yra sąlyga, sudaranti pagrindą svarstyti bausmės vykdymo atidėjimą. Skundžiamoje nutartyje konstatuojama, jog jis iki šiol savo elgesį vertina nekritiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigaili. Nuteistasis nesutinka su tokia teismo išvada. Vien tai, jog proceso metu kaltu prisipažino tik iš dalies, kadangi nesutiko su jo veikų teisiniu vertinimu, bei nesutiko su kai kuriomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo teigti, jog jis iki šiol savo elgesį vertina nekritiškai. Nuo nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei ketveri su puse metų, nuo bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme praėjo daugiau nei dveji metai. Per šį itin ilgą laikotarpį jis ne kartą kritiškai įvertino ir apsvarstė savo elgesį ir nors tik iš dalies pripažįsta savo veiksmų teisinį vertinimą, dėl savo elgesio gailisi ir jį vertina neigiamai.
Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kuo remiantis daroma išvada, jog nuteistasis palaiko kažkokius tariamus ryšius su nenustatytais asmenimis, juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino išimtinai tik jam nepalankias aplinkybes. Sprendžiant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą yra būtina atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir po to dirbo, turi šeimą, vaikus, juos išlaiko, nėra piktybinis administracinės teisės pažeidėjas, neturi jokių žalingų polinkių, kurie rodytų jo žemą vertybinę orientaciją, nėra konfliktiška asmenybė, iki nusikaltimo ir po jo laikėsi visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Jo padaryti nusikaltimai yra nesmurtinio pobūdžio, dėl padarytų nusikaltimų jis iš dalies prisipažino ir gailisi, supranta neigiamas savo elgesio pasekmes, kritiškai jį vertina. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė (aplinkybės) savaime nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimą atsižvelgtina ir į tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi itin didelę neigiamą įtaką nuteistojo socialiniams ryšiams, dėl realaus laisvės atėmimo yra prarandami jo darbiniai įgūdžiai, apribotas bendravimas su vaikais bei galimybės teikti jiems išlaikymą. Be to, teismams patenkinus Klaipėdos teritorinės muitinės civilinį ieškinį, atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo atlyginimas būtų apsunkintas.
Prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Teismo posėdyje nuteistojo A. K. gynėjas advokatas prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Nepriklausomai nuo to, kad baudžiamoji byla šiuo metu yra grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, tai netrukdo nagrinėti nuteistojo A. K. skundo dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.
A. K. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuteistas už sunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK178 straipsnio 3 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje padarymą. Galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda. Taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo A. K. klausimą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad jis anksčiau neteistas, turi šeimą, būdamas laisvėje dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Tačiau vis dėlto, teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo A. K. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tokią išvadą padarė įvertinęs tai, jog jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, veikdamas organizuotoje grupėje, buvo aktyvus bendrininkų padarytų nusikaltimų vykdytojas, veikdamas pagal susitarimą su M. H., padėjo jam suburti organizuotą grupę - įtraukė į organizuotos grupės veiklą G. S., R. V. ir V. M., bendrininkų pagrobto turto vertė, taip pat akcizinių prekių, kuriomis neteisėtai disponavo bendrininkai, vertė keliasdešimt kartų viršija įstatymo numatytą minimalią veikų kvalifikavimui reikšmingą 250 MGL ribą. A. K. savo elgesio nevertino kritiškai, nesigailėjo nusikaltęs. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Skunde nuteistasis nurodo, jog iš tikro jis daug kartų savo elgesį įvertino kritiškai, neigiamai, o teisminio nagrinėjimo metu nesutiko tik su veikų teisiniu vertinimu bei kai kuriomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti, tėra deklaratyvūs nuteistojo teiginiai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, A. K. savo kaltės dėl BK 178 straipsnio 3 dalies nepripažino, o dėl BK 199² straipsnio 2 dalies davė parodymus, neatitinkančius teismo nustatytų faktinių aplinkybių, teisminio nagrinėjimo metu nuoširdaus galėjimosi neišreiškė, o davė klaidinančius parodymus, o tai rodo, jog jis kritiškai savo elgesio nevertina. Ir priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, jis neprisipažino iš dalies kaltu, o savo kaltės nepripažino.
Nuteistasis skunde dar nurodo, kad yra nuteistas ne už smurtinio nusikaltimo padarymą, į tai taip pat turėjo būti atsižvelgta. Šie skundo argumentai atmetami. Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje byloje, kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis ir dydis parenkami individualiai, įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybe. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, BK 199² straipsnio 1 dalyje – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nusikalstamas veikas priskiria prie sunkių tyčinių nusikaltimų. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad pagal BK 178 straipsnio 3 dalį teismas jam skyrė mažesnę nei vidurkis bausmę, ir tai rodo mažesnį jo veikos pavojingumą bei sudaro pagrindą svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėto straipsnio sankcijos vidurkis yra 4 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, tuo tarpu A. K. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindo teigti, jog tai rodo mažesnį jo padarytos veikos pavojingumą ir yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jis yra neteistas, turi šeimą, iki nusikaltimų padarymo dirbo, iki nusikaltimo ir po jo laikėsi visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Aplinkybės, kad jis turi šeimą, yra neteistas, dirbo, yra svarbios, ir jos buvo įvertintos skiriant bausmę, tačiau jos turi būti vertinamos visų reikšmingų aplinkybių kontekste ir vienos pačios nesudaro pagrindo naikinti teisėtą teismo nutartį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. O dėl visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymosi, pažymėtina, jog A. K. nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą veikiant organizuotoje grupėje, į kurios veiklą įtraukė keletą asmenų, taigi jo veiksmai negali būti laikomi visuomenėje priimtų taisyklių gerbimu, juolab, tai rodo neatsitiktinį nusikalstamų veikų pobūdį, o planuotus, sistemingus veiksmus.
Atmetami ir skundo argumentai, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi itin didelę neigiamą įtaką nuteistojo socialiniams ryšiams, dėl jo yra prarandami darbiniai įgūdžiai, apribotas bendravimas su vaikais bei galimybės teikti jiems išlaikymą. Pažymėtina, kad A. K. yra nuteistas už dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko ir kyla įstatyme numatytos pasekmės, susijusios su tam tikrų jo teisių bei laisvių suvaržymu. Tai, kaip ir civilinių ieškinių atlyginimo apsunkinimas, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Nuteistasis teisus, teigdamas, jog jis prašyme dėl BK 75 straipsnio taikymo neturėjo nurodyti jokių naujų aplinkybių, tačiau tai nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ar nepagrįsta.
Taigi iš pirmiau išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. K. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo skundas atmetamas ir skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.