Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. M. ir M. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams bausme.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo realaus jo sulaikymo ir nukreipimo vykdyti bausmę dienos.

T. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausme, taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. S. paskirtos bausmės subendrintos bausmes iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, M. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. S. nustatyta skaičiuoti nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas L. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą ir ją platino šiomis aplinkybėmis:

1.1. T. M. (duomenys neskelbtini), miške, žemėje, apie 200 m į pietryčius nuo (duomenys neskelbtini) kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuo nenustatyto laiko iki 2017 m. kovo 19 d., maždaug 11 val. 30 min., laikė paketą su 69,23 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 2,352 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tikslu perduoti jį kitiems asmenims ir 2017 m. kovo 19 d., apie 11 val. 30 min., šioje vietoje šį paketą su 2,352 g metamfetamino perdavė L. R..

2. M. S. nuteistas už tai, kad jis, susitaręs ir veikdamas organizatoriumi bendrai su nusikalstamos veikos vykdytoju L. R. bei nenustatytais asmenimis, duodamas jiems nurodymus ir taip vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, organizavo neteisėtą psichotropinių ir Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą tikslu platinti bei psichotropinės medžiagos platinimą šiomis aplinkybėmis:

2.1. būdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 13-19 d. telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų su L. R. metu susitarė, kad L. R. (duomenys neskelbtini) įgis anaboliniams androgeniniams steroidams priskiriamą medžiagą, atveš ją iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgis psichotropinę medžiagą ir šias medžiagas per tvorą įmes į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems; M. S. nenustatytomis aplinkybėmis susitarė su nenustatytais asmenims dėl anaboliniams androgeniniams steroidams priskiriamos medžiagos nugabenimo iki (duomenys neskelbtini), ir perdavimo L. R. bei dėl psichotropinės medžiagos perdavimo L. R. (duomenys neskelbtini); nenustatytiems asmenims ir L. R. vykdant M. S. prašymus ir nurodymus, nenustatytas asmuo 2017 m. kovo 16 d., apie 13.20 val., prie (duomenys neskelbtini), atgabeno 1800 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodyto anaboliniams androgeniniams steroidams priskiriamo stonazololio ir jas perdavė L. R., taip L. R. įgijo 1800 vnt. tablečių su anaboliniams androgeniniams steroidams priskiriama medžiaga, tikslu jas per tvorą įmesti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, ir jas nuo įgijimo momento iki 2017 m. kovo 19 d., maždaug 9 val., neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 19 d., nuo 9 val. iki 11 val., tabletes, savo sudėtyje turinčias stonazololio, toliau neteisėtai laikė su savimi ir veždamasis maršrutiniu autobusu gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau, pasikeitus M. S. planui ir nurodymams, tablečių į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją nemetė, jas paslėpė ir toliau neteisėtai laikė po betono luitu apleistoje vietovėje, tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. kovo 20 d., 17.30 val., kai parodymų patikrinimo vietoje metu paketą parodė policijos pareigūnams ir šie jį paėmė;

2.2. be to, 2017 m. kovo 19 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), miške, apie 200 m į pietryčius nuo (duomenys neskelbtini) kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), T. M. L. R. perdavė, tokiu būdu platino, 69,23 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 2,352 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o L. R., turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą per tvorą įmesti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, įgijo šią psichotropinę medžiagą ir ją nuo įgijimo momento laikė su savimi nešiodamasis (duomenys neskelbtini), nugabeno prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir prie pataisos namų 3-ojo apsaugos bokštelio paketą su 2,352 g metamfetamino mesdamas per tvorą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją pasikėsino psichotropinę medžiagą perduoti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tačiau psichotropinės medžiagos kitiems asmenims neperdavė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes paketas, kuriame buvo 2,352 g metamfetamino, atsimušė į tvorą ir į pataisos namų teritoriją neįkrito.

4.5. Nuteistojo teigimu, L. R. telefone rasti duomenys patvirtina tik nusikaltimo padarymo seką ir detales, tačiau nepatvirtina, kad šią veiką organizavo M. S.. Jokių objektyvių duomenų apie jo vaidmenį darant nusikaltimus nėra. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Teismas pažymėjo, kad yra įrodyta, jog R. K. yra tarpinė grandis tarp M. S. ir L. R. pinigus kelionei davusio V. V.. Darant šią išvadą, teismas rėmėsi liudytojos S. K. parodymais apie nuotraukas, kuriose užfiksuoti bendraujantys R. K. ir M. S.. Tai, jog minėti asmenys yra užfiksuoti kartu nuotraukoje, patvirtina tik tai, kad jie yra pažįstami. Be to, nėra duomenų, kada buvo padaryta ši nuotrauka.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo T. M. gynėjas prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis M. S. ir jo gynėjas taip pat prašė tenkinti pateiktą apeliacinį skundą, o prokurorė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-158-976/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir nesuvaržant įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis), apylinkės teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą tiek dėl T. M., tiek dėl M. S. kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl T. M. apeliacinio skundo

9. Apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kur įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas BK straipsnis užtraukia atsakomybę už alternatyvių veikų padarymą. Analizuojamu atveju T. M. yra nuteistas už psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikymą ir platinimą. Nors apeliantas teigia nesuprantantis, kaip jis šią medžiagą galėjo laikyti ir platinti, jei nebuvo jos įgijęs, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228-511/2017).

10. Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2012). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikai inkriminuoti įtakos neturi tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, jog jis suvokė, kad jo turimos medžiagos yra psichotropinės ir (ar) narkotinės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2008). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad tokiu atveju šių medžiagų neteisėto laikymo veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnį nėra svarbūs argumentai, kad kaltininkas pats jų negamino, kad jam nėra inkriminuotas neteisėtas šių medžiagų įgijimas ir pan.

11. Įrodinėjant narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo veiksmus, svarbiausią reikšmę turi šių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas. Tai reiškia, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos gali būti parduodamos, išmainomos, dovanojamos, jomis apmokama skola, atlyginama už darbą ar kitas paslaugas ir pan., t. y. minėtos medžiagos gali būti perduodamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. M. psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, laikė savo žinioje (duomenys neskelbtini) esančiame miške, užkastą žemėje, apie 200 m į pietryčius nuo (duomenys neskelbtini) kapinių, kur 2017 m. kovo 19 d., apie 11.30 val., perdavė L. R.. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad įvykio dieną tiesiog pavėžėjo L. R. bei šio draugą ir apie pastarųjų ketinimą permesti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją draudžiamus daiktus nieko nežinojo, kito nuteistojo – M. S. nepažįsta, tačiau apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad T. M. bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką nėra inkriminuotas, todėl aiškintis, ar jis pažįsta M. S. bei L. R., nėra pagrindo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina T. M. aiškinimą, kad į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį jis važiavo susitikti su asmeniu, pravarde „S.“, su kuriuo anksčiau yra tekę atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog apeliantas pripažino, kad L. R. kaip asmens, pravarde „S.“, neatpažino, tačiau neva po ilgų įkalbinėjimų sutiko jį, atvykusį kartu su kitu jam nepažįstamu asmeniu, už atlygį pavežioti po (duomenys neskelbtini) miestą. Kur važiuoti, neva nurodė L. R.. Pravažiavus šašlykinę, prie daugiabučių, abu pakeleiviai išlipo, o jis, nesitikėdamas, jog gaus atlygį už pavežimą, nuvažiavo namo. Tokia įvykių versija ne tik prieštarauja surinktai bylos medžiagai, bet ir nelogiška.

12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad L. R. parodymai yra patikimi ir jais nesivadovauti nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir liudytojo O. M. parodymai, taip pat L. R. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Pirmosios instancijos teisme L. R. parodė, kad vykdė M. S., kurį pažįsta nuo tada, kai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nurodymus. T. M. nepažįsta ir susitiko su šiuo tik vieną kartą, kai jam buvo perduota psichotropinė medžiaga. Į (duomenys neskelbtini) važiavo autobusu kartu su pusbroliu O. M., pinigų kelionei davė nepažįstamas asmuo, kurį nurodė M. S.. Autobusų stotyje juos pasitiko T. M., kuris vairavo tamsios spalvos automobilį. Tuomet visi kartu nuvyko į mišką, kur jam buvo perduotas maišiukas, kas buvo jo viduje, nežinojo. Po to jam paskambino ir pranešė, kad jau galima permesti į pataisos namų teritoriją T. M. perduotą maišiuką. Jis taip ir padarė, tačiau nesėkmingai (4 t., b. l. 87-90). Pažymėtina, jog aptarti parodymai iš esmės neprieštarauja parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjai bei parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet L. R. nurodė, kad ankstesni jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jokia įtaka jam nebuvo daroma. 2017 m. kovo mėnesį M. S. socialiniame tinkle „Facebook“ pasiūlė jam užsidirbti pinigų už vinstrolio ir kitų medžiagų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Jis sutiko. Iš pradžių jam į namus buvo atvežtas vinstrolis, po to nurodyta vykti į (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti perduodamos kitos narkotinės medžiagos. Kelionei į (duomenys neskelbtini) pinigų jam davė M. S. nurodytas žmogus. Į (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 19 d. nuvyko autobusu kartu su pusbroliu O. M.. Atvykęs paskambino M. S., o šis nurodė laukti asmens, kuris juos pasitiks ir nuveš paimti kitų medžiagų. Atvykusio asmens (tamsiai mėlynu „Volkswagen“ markės automobiliu) jis nepažinojo, tačiau kartu su šiuo važiavo į mišką, esantį netoli pataisos namų, kur jam buvo perduotas iškastas maišiukas, kuriame, kaip suprato, buvo narkotinės medžiagos. Kas yra maišelyje, suvokė ir jį iškasęs asmuo, kadangi liepė jam užsidėti pirštines, t. y. neimti plikomis rankomis. Sugrįžus į automobilį, juos nuvežė iki pėsčiųjų tako, prie nuosavų namų ir paleido. Ką jam reikės toliau daryti, vairuotojas nesakė, nes jis ir pats žinojo, t. y. gautą paketą permesti į pataisos namų teritoriją. Sulaukęs skambučio, kad jau galima mesti, taip ir padarė, tačiau nesėkmingai, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jokių žadėtų pinigų nėra gavęs. Atkreiptinas dėmesys, kad šios apklausos metu L. R. pripažino, jog pas jį buvo atvykęs asmuo, prisistatęs nuo M. S., kuris prašė pakeisti anksčiau duotus parodymus, tačiau jis nesutiko (2 t., b. l. 97-99, 3 t., b. l. 101-105). Pirmosios instancijos teisme L. R. dar kartą patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai spaudimo jam nedarė, paleisti į laisvę nežadėjo, tiesiog pasakė, kokia bausmė gresia, parodė baudžiamąjį kodeksą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad inkriminuoto BK straipsnio pacitavimas negali būti laikoma neteisėta poveikio priemone. Pažymėtina ir tai, kad iki susitikimo (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje L. R. ir T. M. nebuvo pažįstami, jokių nesutarimų, nuoskaudų vienas kito atžvilgiu neturėjo, todėl daryti išvadą, jog tokiu būdu nuteistasis L. R. apeliantą apkalba, nėra jokio pagrindo.

13. Jau minėta, kad nuteistojo L. R. parodymus patvirtina ir liudytojo O. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti. O. M. nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) su pusbroliu L. R. važiavo, nes neturėjo ką veikti. Atvykus pusbrolis kažkam paskambino, šiam buvo liepta laukti, kol atvyks asmuo jų pasiimti. Netrukus prie jų priėjo apie 175-180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo vaikinas, kuris paklausė, ar jie iš (duomenys neskelbtini). Atsakius teigiamai, liepė važiuoti kartu su juo. Važiavo tamsiai mėlynos spalvos „VW Passat“ automobiliu, kalbėjo apie sportuojantiems skirtas vartoti tabletes. Sustojo netoli miško, prie baro, dviaukščių medinių namų teritorijoje. Tuomet L. R. su vairuotoju nuėjo į mišką, o jis liko laukti automobilyje, trumpam buvo išlipęs parūkyti. Abu išlipę asmenys sugrįžo maždaug už 15-20 min. Tuomet vairuotojas juos nuvežė iki kažkokios didelės teritorijos ir paleido (1 t., b. l. 65-67, 68-69). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas vyresnysis tyrėjas R. Ž. pažymėjo, kad O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė geranoriškai, jam neatrodė, kad šio asmens parodymai yra suderinti su L. R. parodymais, be to, pirmosios apklausos metu O. M. davė atviresnius parodymus nei L. R.. Liudytojas atkreipė dėmesį, kad O. M. gerai įsidėmėjo „VW Passat“ vairuotoją ir parodymo atpažinti metu atpažino T. M., kaip asmenį, vežusį juos iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties į mišką U. gatvėje. R. Ž. taip pat patvirtino L. R. teiginius apie tai, kad šiam buvo bandyta daryti poveikį, t. y. L. R. buvo su juo susisiekęs telefonu ir sakė, jog kažkas jį seka, todėl turi saugotis.

14. Nors T. M. apeliaciniame skunde teigia, kad įvykio dieną stebėjimo kamerų (duomenys neskelbtini) mieste užfiksuotas jo vairuotas automobilis neįrodo, jog jis padarė kokią nors nusikalstamą veiką, tačiau peržiūrėta V. V. IĮ pateikta vaizdo medžiaga patvirtina L. R. ir O. M. (ikiteisminio tyrimo metu) nurodytas aplinkybes, t. y. vietas, kur buvo važiuojama. Nustatyta, kad 2017 m. kovo 19 d., 11.20 val., pro V. V. IĮ pastatą pravažiavo mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“, tamsintais galiniais stiklais, kuris nuvažiavo link toliau matomų medinių daugiaaukščių namų (1 t., b. l. 179-182). Būtent šioje vietoje apelianto vairuojamas automobilis sustojo ir toliau pėsčiomis buvo eita iki miško, kur iškasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. Tai, kad vaizdo kameros neužfiksavo konkrečiai tos vietos, kur buvo sustota, nepaneigia L. R. ir O. M. parodymų patikimumo. Be to, apžiūrėjus L. R. mobilaus ryšio telefone „Samsung“ esančius duomenis (1 t., b. l. 146-152) nustatyta, kad nuteistasis L. R. (to neneigia ir jis pats) socialiniame tinkle „Facebook“ intensyviai susirašinėjo su asmeniu, pasivadinusiu „M. S.“. Su šiuo asmeniu tartasi dėl vinstrolio įgijimo (turi atgabenti asmenys į (duomenys neskelbtini)) bei dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) autobusu (įskaitant apmokėjimą už kelionę į (duomenys neskelbtini)), kur susitikus su kitu asmeniu, pastarasis turi perduoti „tą brangesnį“. L. R. nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) kaip asmens, kuris turi jį pasitikti (duomenys neskelbtini) ir perduoti „tai, ko nepadavė aną kartą“. Jau minėta, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog šis asmuo buvo T. M., į sutartą vietą atvykęs su broliui priklausančia transporto priemone, be to, jis ir pats neneigia, jog susitiko su L. R. bei kartu su šiuo buvusiu asmeniu ir juos pavežiojo po (duomenys neskelbtini) miestą. Vis dėlto, nuosekli aukščiau aptartų įrodymų grandinė leidžia daryti išvadą, jog apeliantas ne tik neva geranoriškai vežiojo nepažįstamus asmenis šių nurodytu maršrutu, tačiau ir perdavė jo žinioje buvusią psichotropinę medžiagą, kurią vėliau L. R. nesėkmingai bandė permesti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Kas davė nurodymus T. M. perduoti metamfetaminą L. R. šioje byloje nėra reikšminga, svarbu tik tai, kad psichotropinė medžiaga buvo laikoma ir perduota trečiajam asmeniui, kas atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies sudėtį. Vertinti, jog T. M. nesuprato, kokią medžiagą perduoda L. R., nėra pagrindo, kadangi iš žemės iškastas maišelis buvo atidarytas, jautėsi specifinis kvapas, be to, jį liepta imti atsargiai, t. y. tik su pirštinėmis, kad neliktų pirštų pėdsakų. Įvertintina ir tai, kad L. R. apklausų metu ne kartą pažymėjo, jog iš pokalbių su T. M. turinio suprato, jog šis žino, ką, t. y. kokią medžiagą, turi perduoti. Taigi, apelianto veiksmuose nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, kas neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas apeliantą nuteisė nepagrįstai. Kadangi apelianto kaltė yra įrodyta, todėl jo išteisinimui bei apeliacinio skundo tenkinimui nėra pagrindo.

15. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad T. M. į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme neatvyko ir savo apeliacinio skundo teiginių nepalaikė. 2019 m. lapkričio 13 d. teisme buvo gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo V. J. raštas, kuriame informuojama, kad yra gautas Interpolo Airijos nacionalinio biuro pranešimas pagal A. M. (C.) policijos vykdomą tyrimą dėl neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos. 2019 m. lapkričio 4 d., įtariant minėta veika, buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos pilietis T. M.. Taip pat pažymėta, kad kitame Lietuvoje vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13220-17 T. M. yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. T. M. registruotis neatvyksta. Šios aplinkybės patvirtina, jog apelianto atžvilgiu vykdomas ne vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nuteistajam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl nuo teisėsaugos institucijų T. M. galimai pasislėpė, kas sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl apelianto kaltės ir neleidžia daryti priešingos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

16. Skiriant bausmę T. M., bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį bei paties nuteistojo asmenybę ir pavojingumą, t. y. bausmės tikslams pasiekti paskyrė proporcingą ir ne per griežtą bausmę.

Dėl M. S. apeliacinio skundo

17. Nuteistasis M. S. prašo jį išteisinti ir nurodo, jog jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė kitas nuteistasis, M. S.. Apeliantas prašo nesivadovauti L. R. telefone rasta susirašinėjimo medžiaga, kadangi ji nepatvirtina, jog susirašinėjimai vyko būtent su juo, be to, jis neturi profilio socialiniame tinkle „Facebook“, t. y. kažkas pasinaudojo jo anketiniais duomenimis netikrai paskyrai sukurti. Šiems teiginiams teisėjų kolegija nepritaria ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė, kodėl M. S. negalėjo padaryti M. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. nors apklaustas kaip liudytojas M. S. teisme pripažino organizavęs psichotropinių ir Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą tikslu platinti ir psichotropinės medžiagos platinimą, tačiau vien asmens prisipažinimas nėra pagrindas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o sprendimą dėl to, ar asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, priima teismas tik po to, kai išsamiai ir nešališkai išnagrinėja visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju M. S. parodymai akivaizdžiai neatitinka kitos baudžiamosios bylos medžiagos, objektyvių duomenų, todėl padaryta pagrįsta išvada, jog minėtas asmuo pripažino savo kaltę tik dėl siekio padėti M. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog M. S. parodymų neatitikimai su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis yra nereikšmingi, pavyzdžiui, buvo nurodyta, jog L. R. nenustatyti asmenys turėjo atvežti 1500 vnt. tablečių, turinčių sudėtyje anaboliniams androgeniniams steroidams priskiriamos medžiagos, tačiau iš tiesų buvo atgabenta 1800 vnt. minėtų tablečių. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjas, pažymėdamas šį vieną neatitikimą, ignoravo kitus esminius prieštaravimus, išsamiai aptartus skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. M. S. klydo nurodydamas dalyką, t. y. ką buvo neva sutaręs, jog L. R. atgabens į (duomenys neskelbtini) ir permes į pataisos namų teritoriją (iš susirašinėjimų matyti, jog buvo tartasi dėl tablečių ir „to brangesnio“, tačiau liudytojas teigė organizavęs telefonų ir anabolikų permetimą, o amfetaminą permesti neva pasiūlė pats L. R.), taip pat nežinojo, kaip 1800 vnt. tablečių pasiekė L. R., kaip pastarasis atvyko į (duomenys neskelbtini), kas apmokėjo kelionės išlaidas, koks atlygis už sutartų objektų permetimą į pataisos namų teritoriją buvo sutartas ir kt. Be to, M. S. teigė nepažįstantis nei L. R., nei R. K., vadinamo „M.“, kurio pažįstamu ir siųstu asmeniu (duomenys neskelbtini), gyvenančiam senukui (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai V. V.) liepė L. R. prisistatyti nusikalstamų veikų organizatorius, kad gautų pinigų kelionei į (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog žinutė apie nesėkmingą metimą organizatoriui buvo parašyta tą pačią dieną, kai vyko metimas, tačiau M. S. apie žlugusį planą teigė sužinojęs tik po kelių dienų. Taigi, liudytojas M. S. nusikalstamų veikų darymo mechanizmo nežinojo, t. y. negalėjo įvardyti nei vienos detalės ar aplinkybės, kaip metamfetaminas ir 1800 vnt. tablečių, turinčių savo sudėtyje anaboliniams androgeniniams steroidams priskiriamos medžiagos, turėjo patekti į pataisos namų teritoriją. Kito asmens kaltę bandantis prisiimti liudytojas tik bendrais bruožais apibūdino neva organizuotas nusikalstamas veikas, nors kaip pagrindinė, centrinė šių veikų figūra, privalėjo žinoti visą nusikaltimų eigą. Vertinti, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo iki M. S. apklausos pirmosios instancijos teisme praėjo nemažas laiko tarpas, todėl jis gali neatsiminti visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, nėra pagrindo, nes, jau minėta, liudytojas klydo nurodydamas ne detales, tačiau esmines veikų padarymo aplinkybes. Todėl jo parodymai pagrįstai laikyti nepatikimais.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. S. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų organizatorių nesėkmingai bandė įvardyti net kelis kartus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta vieno nuteistojo pavardė, o teisminio bylos nagrinėjimo metu – jau kito nuteistojo pavardė. Iš byloje esančio M. S. pareiškimo (1 t., b. l. 135) matyti, kad jam tapo žinoma, jog nusikalstamas veikas, susijusias su draudžiamų daiktų patekimu į pataisos namų teritoriją, įvykdė A. K.. Kokiomis aplinkybės nuteistajam tapo žinoma ši informacija, minėtame pareiškime nenurodyta. Vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, apklausus A. K. specialiuoju liudytoju (1 t., b. l. 141-143), paaiškėjo, kad jis jokių esminių nusikalstamų veikų padarymo mechanizmo aplinkybių nežino, t. y. jis nėra tas asmuo, kuris susirašinėjo „Facebook“ paskyroje su vykdytoju L. R.. Jau minėta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. S. įvardijo kitą nuteistąjį, kuris neva padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau, kaip jam tapo žinoma ši informacija (M. S. pats atėjo ir prisipažino, sužinojo iš kitų nuteistųjų kalbų ir pan.), taip pat nenurodė. Todėl, atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. S. pats (ar per kitus asmenis) įkalbėjo kitus nuteistuosius prisiimti už jį kaltę.

20. Nors apeliantas skunde teigia, kad nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, tačiau bylos medžiaga leidžia daryti priešingą išvadą. A. K. apklausos metu pažymėjo, kad M. S. yra gerai žinomas tarp nuteistųjų, kas netiesiogiai patvirtina, jog pastarasis priklauso aukštesnei, t. y. vadovaujančiai, kastai. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pateikta nuteistojo A. K. charakteristika (2 t., b. l. 56) patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesimoko, nedirba ir nėra kreipęsis dėl darbo suteikimo, iniciatyvos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose nerodo. Šios aplinkybės liudija, kad A. K. taip pat paklūsta nerašytoms nuteistųjų taisyklėms, draudžiančioms dirbti ar užsiimti kita prasminga veikla. M. S. Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo charakterizuojamas neigiamai, kaip nedirbantis, sistemingai pažeidinėjantis nustatytas vidaus tvarkos taisykles, į auklėjamojo poveikio priemones nereaguojantis (5 t., b. l. 171). Taigi, M. S. taip pat nesvetima kriminalinė subkultūra, drausmine tvarka jis baustas 97 kartus, be to, jo bausmės pabaiga tik 2029 m. birželio 18 d., todėl svetimos kaltės prisiėmimas jo teisinės padėties nepablogintų taip, kaip tikrajam kaltininkui M. S., kuriam lygtinis paleidimas galimas jau nuo 2019 m. spalio 14 d. (4 t., b. l. 118).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė (3 t., b. l. 68-69), nors tokia teisė jam garantuojama baudžiamojo proceso įstatymo, tačiau savo kaltę neigiantis asmuo neturėtų vengti geranoriško bendradarbiavimo su tyrimą atliekančiais pareigūnais. Pirmosios instancijos teisme M. S. nurodė, kad L. R. nepažįsta, tačiau neneigia, kad anksčiau (duomenys neskelbtini) galėjo kartu atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau L. R. buvo ne jo, o „nuskriaustųjų“ kastoje, todėl jokio ryšio su šiuo nepalaikė. R. K. jis pažįsta, nes kartu kalėjo viename sektoriuje (4 t., b. l. 171-172). Aptarti parodymai patvirtina, kad M. S. puikiai žinoma pataisos įstaigoje egzistuojanti kastų sistema, save jis aiškiai identifikuoja kaip aukštesnės kastos atstovą, nei L. R., kas visiškai atitinka pasiskirstymą vaidmenimis, darant nusikalstamas veikas, t. y. M. S. buvo organizatorius, o L. R. – eilinis vykdytojas. Nors apeliantas prašo išreikalauti L. R. charakterizuojančią medžiagą iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau visa minėtą asmenį charakterizuojanti medžiaga yra byloje, o aplinkybė, kad L. R. anksčiau yra teistas, nedaro niekiniais jo parodymų, kuriuose jis aiškiai patvirtino, kad dėl nusikalstamų veikų darymo susiskambindavo bei susirašinėjo būtent su M. S., kuris ir duodavo nurodymus, ką, kada ir kaip reikės daryti.

22. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas L. R. parodė, kad M. S. pažįsta nuo to laiko, kai kartu (duomenys neskelbtini) atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Nors jie buvo skirtinguose būriuose, tačiau tame pačiame lokaliniame sektoriuje, todėl galėjo bendrauti (tai, kad viename lokaliniame sektoriuje esantys asmenys gali daugiau ar mažiau bendrauti, patvirtino ir R. K. (5 t., b. l. 102)). Atlikęs bausmę, su M. S. jis bendravo per „Facebook‘ą“. M. S. jam pasiūlė užsidirbti pinigų ir jis sutiko. Reikėjo į pataisos namų teritoriją įmesti tabletes ir anabolikus. Tabletes jam atvežė nepažįstami asmenys 3-4 dienos iki vykimo į (duomenys neskelbtini). Buvo 18 buteliukų po 100 tablečių kiekviename. Visas tabletes supakavo į maišiuką. Į (duomenys neskelbtini) važiavo autobusu su pusbroliu O. M., pinigų kelionei (20 eurų) davė M. S. nurodytas asmuo. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje jo laukė T. M., kuris nuvežė į mišką ir ten perdavė dar vieną maišiuką. Tuomet sulaukė skambučio iš pataisos namų (skambino ne M. S.), kad galima mesti, ir jis šį nurodymą vykdė, tačiau nesėkmingai, nes T. M. perduoto maišiuko permesti nepavyko, o jis su pusbroliu buvo sulaikyti pareigūnų. Antras paketas su tabletėmis, kurį jis atsivežė iš (duomenys neskelbtini), paslėpė tarp griuvėsių ir turėjo permesti kitą kartą, nes M. S. buvo nurodęs paketus mesti po vieną. L. R. taip pat pažymėjo, jog yra tvirtai įsitikinęs, kad skambino tikrai M. S., kadangi atpažįsta šio balsą. Apelianto teiginys, jog mobilaus ryšio telefonas keičia (iškraipo) žmogaus balsą, vertinamas kritiškai, kadangi pokalbių buvo ne vienas, todėl nėra pagrindo manyti, jog L. R. suklydo. Juo labiau, kad jis atskyrė, jog draudžiamų medžiagų metimo dieną leidimą mesti atsiliepęs davė ne M. S., o kitas asmuo. Vadinasi, L. R. puikiai žinojo veikų organizatoriaus balsą, be to, jį girdėjo ir pirmosios instancijos teisme, kadangi M. S. galėjo užduoti klausimus L. R., tačiau pastarasis savo anksčiau duotų parodymų neišsižadėjo ir tvirtai laikėsi pozicijos, jog bendravo būtent su apeliantu. Kadangi L. R. telefono numerio kontrolė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekama, todėl pastarojo pokalbiai su M. S. nėra įrašyti bei išsaugoti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą skirti fonoskopinę ekspertizę – paimtų balso pavyzdžių nebūtų su kuo palyginti.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog „Facebook“ paskyros priklausomybė M. S. nekelia abejonių. Šiame nuosprendyje jau minėta, kad apeliantas priklauso aukštesnei nuteistųjų kastai, nei kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisiėmę nuteistieji. Be to, ir pats M. S. pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, jog su „nuskriaustaisiais“ nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio, galima suprasti, jog to jam neleidžia daryti turimas autoritetas. Taigi, neaišku, kaip žemesnės kastos nuteistieji galėjo gauti informaciją, susijusią su M. S., t. y. kad šis iki suėmimo buvo Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos narys, be to, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog dėl palaikomos kriminalinės subkultūros žemesnės kastos nuteistieji nedrįstų kurti netikros anketos aukštesnei kastai priklausančio nuteistojo vardu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad M. S. naudojosi „Facebook“ paskyra, patvirtina ir S. K. mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 119-123). Iš S. K. „Facebook“ anketos įeinama į R. K. anketą, o iš pastarosios – į M. S. anketą, kuri pradėta naudoti 2017 m. kovo mėnesį, t. y. būtent tada, kai prasidėjo susirašinėjimas su L. R.. Taip pat iš R. K. anketos yra siųsta nuotrauka, kurioje pastarasis užfiksuotas sėdintis su kitais asmenimis, tarp kurių yra ir M. S. (1 t., b. l. 121), kas patvirtina, jog vyrai yra pažįstami. Be to, R. K. pirmosios instancijos teisme apklausiamas pripažino, kad žinojo, jog M. S. turi „Facebook“ profilį (5 t., b. l. 103). Abejonių, kad anketa galėtų būti netikra, jam nekilo.

24. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog M. S. pažinojo visus nusikalstamų veikų vykdyme dalyvavusius asmenis, tuo tarpu eiliniai vykdytojai bei tarpiniai asmenys, padėję pinigais ir kt. priemonėmis vykdytojams, vieni kitų nepažinojo ir netgi nežinojo viso bendro sumanymo, kurį organizavo ir kitų asmenų pagalba vykdė M. S.. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad byloje liko neatskleista, kokio tikslo buvo siekiama, t. y. neįrodyta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus tikslas nėra būtinasis BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymis. Tai reiškia, jog inkriminuojant minėtas nusikalstamas veikas nėra būtina nustatyti, ką M. S. būtų toliau veikęs su gautomis draudžiamomis medžiagomis, t. y. jas platinęs pataisos įstaigoje kitiems nuteistiesiems, pats vartojęs ar pan. Svarbu tik tai, jog jis veikė tiesiogine tyčia, organizuodamas nusikalstamos veikos padarymą, sukurdamas mechanizmą, duodamas nurodymus ir kontroliuodamas, jog viskas vyktų pagal jo numatytą planą. Šiuo atveju nuteistasis suvokė, kokią veiką padaryti siūlo L. R., numatė, kad tai pavojinga veika, tačiau norėjo taip elgtis ir veikė pagal iš anksto apgalvotą ir paruoštą planą. Todėl M. S. veikos subjektyvioji pusė, kaip ir objektyvioji, yra pilnai įrodyta, taigi, jo išteisinimui nėra pagrindo.

25. Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikia ir alternatyvų prašymą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau šio prašymo tenkinimui taip pat nėra reikiamo pagrindo. Panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisėjų kolegija gali tik BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais alternatyviais pagrindais, t. y. nustačius, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles arba, kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, o vien tai, kad priimtas baigiamasis procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėto, šališko ar nepagrįsto.

26. Vis dėlto, kadangi apeliacinis skundas yra paduotas siekiant, jog būtų peržiūrėtas visas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, todėl teisėjų kolegija patikrina ir tai, ar M. S. buvo tinkamai individualizuota paskirtoji bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54, 61 straipsniuose, nepažeidė, tačiau netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, dėl ko neteisingai nustatė M. S. skirtiną galutinę subendrintą bausmę. Kadangi organizatorius atsako už vykdytojų padarytus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-719/2019), tik su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį, todėl tiek organizatoriui, tiek vykdytojui turėtų būti parenkamas tas pats bausmių bendrinimo būdas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas L. R. paskirtas bausmes bendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalis 1 punktas), o M. S. – dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Kodėl buvo pasiriktas toks bendrinimo būdas, skundžiamame nuosprendyje neargumentuota. Vis dėlto, pripažįstant, kad L. R. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nėra pagrindo M. S. inkriminuotas analogiškas nusikalstamas veikas laikyti padarytas esant realias nusikaltimų sutapčiai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o idealioji sutaptis yra tada, kai, esant bendram tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose nustatytų nusikaltimų sudėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-511/2018). Šiuo atveju BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas siejo bendras sumanymas bei tikslas, tiek organizatoriaus, tiek vykdytojo veiksmai buvo sutelkti į draudžiamų medžiagų patekimą į Alytaus pataisos namų teritoriją, todėl abiejų šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai, kaip idealioji sutaptis. Kadangi apylinkės teismas M. S. atžvilgiu taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo T. M. (6 t., b. l. 156), nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš minėtos pažymos matyti, kad T. M. teisinę pagalbą teikė advokatas Antanas Pliauga ir valstybės naudai priteistina suma yra 180,62 Eur.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. M. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nebūtų suderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. M. oficialių pajamų negauna, yra nedirbantis, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų jo finansinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo M. S. – tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. S. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, ir nuosprendžio dalį, kuria paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies subendrinta su 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, M. S. pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 276¹ straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2013 m. liepos 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (3 metai 11 mėnesių 14 dienų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienai) iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę M. S. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitą 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.