Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2020-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-387-633/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
e1-387-633/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46802-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Kaltinamasis
D. B.
Baudžiamoji byla Nr. e1-387-633/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46802-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.4.6.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.7.2.4; 2.12.1.3 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis ir neregistruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 8 mėnesiams laisvės apribojimo, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis D. B. 2019 m. lapkričio 2 d. apie 16.29 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini) mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį sugyventinę V. B. – tyčia ją smaugė rankomis bei ranka sudavė iki 3 kartų į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis D. B. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiosios ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d., apie 16:00 val. jis su sugyventine V. B. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, su sugyventine sukonfliktavo dėl buitinių dalykų ir ją sumušė (b. l. 60).

3. Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d. apie 16.00 val. šeimos bute (duomenys neskelbtini), ji kartu su sugyventiniu D. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis sudavė jai ranka triskart į veidą ir pargriovęs ant lovos smaugė, siekdamas atimti telefoną, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą, po to pabėgusi į lauką. Pretenzijų sugyventiniui neturi, su juo susitaikiusi, savo parodymus apie smurto prieš ją vartojimą, ji patvirtino ir akistatoje su D. B. (b. l. 21, 23-24, 26, 62-63).

4. Liudytojas R. S. parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d. dar šviesiu paros metu, rūkydamas laiptinėje, pamatė kieme ant suoliuko sėdinčią ir verkiančią kaimynę V. B.. Jam paklausus kas nutiko, ši jam papasakojo, kad sugyventinis D. B. ją smaugė ir mušė. Kaip mušė, jis jos neklausė, sužalojimų ar smurto žymių nepastebėjo. Jam paklausus ar iškviesti policijos pareigūnus, ši atsakiusi, jog kviesti, todėl jis ir paskambinęs policijai (b. l. 35).

5. Liudytoja L. Č. parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d. jai dirbant policijos vyr. patrule, su kolega V. M. buvo nuvykę pagal iškvietimą į nukentėjusios ir kaltinamojo namus dėl konflikto tarp jų. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko asmuo, kuris pranešė pagalbos centrui apie įvykį, nes pamatė kieme verkiančią savo kaimynę. Pradėjus bendrauti su nukentėjusia moterimi ši nurodė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis. Nuėjus į butą, kuriame vyko konfliktas, rado prieš moterį smurtavusį sugyventinį. Bute moteris papasakojo, kad jai sugyventinis tąsė už plaukų, smaugė bei norėjo atimti telefoną Įvykio vietoje ji turėjo „BODYCAM“, kurioje yra vaizdo medžiaga iš įvykio vietos (b. l. 37-38).

6. Liudytojas V. M. parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d. jam su kolege L. Č. dirbant policijos vyr. tyrėju, buvo pagal iškvietimą nuvykę į nukentėjusios ir kaltinamojo namus dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą kieme ant suoliuko rado sėdinčią ir verkiančią nukentėjusiąją V. B., kuri jiems nurodė, jog ją sumušė sugyventinis kaltinamasis D. B. Paklausus, koks smurtas buvo naudotas, V. B. nurodė, jog sugyventinis jai su ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veidą, ant veido matėsi paraudusių vietų, bei pargriovęs ant lovos smaugė, dėl ko ši jautė fizinį skausmą. Kaltinamasis D. B. buvo sulaikytas (b. l. 40-41).

7. 2020 m. sausio 2 d. apžiūros protokolu užfiksuota, kad peržiūrėta vaizdo medžiaga, daryta 2019 m. lapkričio 2 d. nusikaltimo įvykio vietoje. Įraše pareigūnas V. M. klausia nukentėjusiąją V. B. „kas atsitiko?“, V. B. atsako : „nu ką, parsivertė mane ant lovos, nes sakiau, policiją iškviesiu, tai jis norėjo iš manęs telefoną atimt, tai kirto į veidą, aš jam atgal“. Toliau pareigūnas V. M. užduoda klausimą V. B. „kiek kartų kirto į veidą?“ V. B. atsako „nu kokius 3, 2 sykius tai tikrai, o paskui suko rankas“, tuomet pareigūnas paklausia „ar skaudėjo?“, V. B. atsako „nu skaudėjo, va rankos apdraskytos (tačiau įraše minėtų apdraskymų nematyti) ir paskui smaugė paėmęs, aš vos (rodo kaip buvo suimta už kaklo smaugimo metu), o kaip man gelbėtis, aš rankom draskiau jam tą veidą, nes jis mane dusino“ (b. l. 11-13).

8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARJK – 0063, patikros Nr. 0975999, kaltinamajam D. B. 2019 m. lapkričio 6 d. 17.01 val. nustatytas sunkus 2,86 promilių girtumas, (b. l. 89-91).

9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia ranka suduodamas kelis kartus į veidą ir smaugdamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. B.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (smaugdamas ir suduodamas ranka į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smaugimas rankomis ir smūgiai ranka per veidą, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek liudytojų paaiškinimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (vaizdo medžiaga) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, kitų pašalinių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji anksčiau buvo susituokę, šiuo metu gyvena faktinėje šeimoje, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius nebuvo didelis (2-3), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nepadaryta), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso sugyventinių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina patenkinamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau teistas už dviejų tyčinių analogiškų savo pobūdžiu smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 72-76), per paskutinius metus laiko buvo dukart nubaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 82-88), jis yra visiškai darbingas, nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo (b. l. 70-71), gyvena faktinėje šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, analogiško pobūdžio kaltinamojo tyčinės smurtinės nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusiosios (buvusios sutuoktinės, o šiuo metu sugyventinės) atžvilgiu kartojasi – Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui (tai pačiai V. B.) (dėl 2 nusikalstamų veikų epizodų) (b. l. 77-81), tačiau reikiamų išvadų iš ankstesnio teistumo kaltinamasis nepadarė ir vėl naujai nusikalto prieš tą patį asmenį.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, įskaitant nukentėjusiosios atsiprašymą ir susitaikymą su ja (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojama : 1) jo apsvaigimas nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas), 2) nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistu – turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, kartu konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės neigiamų aspektų (punktas 13) yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 45 parų arešto bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 30 parų arešto. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui.

16. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2019 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d. – už 1 parą skiriamos jam arešto bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam D. B. byloje paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 64-65) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina.

17. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkiomis) paromis arešto, bausmę atliekant Marijampolės pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę D. B. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 30 (trisdešimties) parų arešto.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 (vieną) parą jam paskiriamos arešto bausmės.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam D. B., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolė) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio D. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Algis Vieraitis