Kauno apygardos teismo nutarimas

2018-11-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-461-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
AN2-461-594/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-461-594/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-53-3-00227-2018-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – A. K.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 8 d., 17. 30 val., Vilkaviškio raj. sav., Alksnėnų k., vairavo automobilį SAAB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nuo asmens sklido alkoholio kvapas, skruostai bei akys buvo paraudę, uniformuotam policijos pareigūnui pareikalavus pasitikrinti neblaivumą (girtumą), automobilio vairuotojas tai padaryti atsisakė.

1.1. Už šių veiksmų atlikimą A. K. buvo paskirta 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Apelianto teigimu, 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 16.30 val., jis atvyko pas I. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus. Nutarė atšvęsti susitikimą ir išgerti alkoholio. Paprašė I. B., kad ši parodytų kelią iki parduotuvės, iki kurios važiavo automobiliu, garsiai leisdamas muziką. Į parduotuvę ir atgal važiavo pro kaimynystėje esančią sodybą, kurioje gyvena V. K., todėl apelianto vairavimas leidžiant garsiai muziką bei nuo žvyrkelio keliant dulkes, galėjo supykdyti V. K.. A. K. grįžus į I. B. sodybą, po dvidešimties minučių pėsčiomis pas juos atėjo V. K. ir pradėjo keiksnoti apeliantą, reikšti jam pretenzijas dėl to, kad šis garsiai leidžia muziką. Automobilis stovėjo kieme nuleistais durelių stiklais ir iš jo garsiai grojo muzika, užvedimo spynelėje buvo raktas, pasuktas ant degimo padėties, tam, kad būtų galima klausyti muzikos. Variklis buvo išjungtas. Per tą laiką, t. y. sugrįžus iš parduotuvės, bet dar neatėjus V. K., A. K., I. B., I. J. bei A. B. jau buvo pradėję vartoti alkoholį, t. y. išgėrė degtinės po 80 – 100 gramų bei apie 300 gramų alaus. Tarp apelianto ir V. K. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko, V. K. pagrasino iškviesti policiją, teigdamas, kad A. K. vairavo būdamas neblaivus. V. K. provokavo konfliktą, įlindo į A. K. automobilį ir bandydamas išjungti muziką bandė išimti automobilio raktą iš užvedimo spynelės, tačiau jam to padaryti nepavyko, todėl jis dar labiau įširdo. Po kiek laiko į kiemą atėjo dar vienas asmuo, galimai, V. K. draugas (J. G.). V. K. iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant pareigūnams, alkoholį apeliantas vartojo toliau. Po maždaug pusvalandžio į kiemą atvyko policijos pareigūnai, kurie neišsiaiškinę visų aplinkybių, patikėjo V. K. melaginga versija, kad apeliantas neva girtas vairavo automobilį, ir pareikalavo pasitikrinti neblaivumą, tačiau, nenorėdamas pakenkti savo teisėtiems interesams, A. K. tai padaryti atsisakė. Nors pareigūnai nustatė, kad A. K. vairuoto automobilio variklis buvo šiltas, tačiau neįvertino, kad tuo metu buvo saulėta ir apie 23 laipsnius šilumos, dėl ko, bet kurią automobilio paviršinę vietą palietus ji būtų šilta nuo saulės poveikio.

2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad sužinojęs apie I. B. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad apeliantas vairavo neblaivus, bendravo su I. B., kuri neigė taip teigusi policijos pareigūnams. Be to, net ir tuo atveju, jei apeliantas būtų vairavęs girtas, I. B., A. K. įsitikinimu, tokių parodymų duoti negalėtų, kadangi yra gera jo draugė, jo krikšto dukros motina, todėl vertinant jos parodymus, reikėtų atsižvelgti į tai, kad pareigūnai priimdami jos paaiškinimą patys surašė taip, kaip norėjo, ir davė šiai pasirašyti (būnant neblaiviai - iš tarnybinio pranešimo matyti, kad jai nustatytas 0,21 promilių girtumo laipsnis). Apeliaciniu skundu kritiškai vertinami ir liudytojų V. K. ir J. G. paaiškinimai, teigiant, jog kiti liudytojai – I. J. ir A. B. nagrinėjamoje byloje apklausti nebuvo. Nors V. K. teigia, kad iki I. B. sodybos jis atvyko motoroleriu, tačiau ši aplinkybė nelogiška – iki jos sodybos nuo V. K. yra vos 120 m atstumas, I. B. sodyba yra akligatvyje, todėl toliau kažkur važiuoti nėra galimybės.

2.3. A. K. akcentuoja ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolo jis nepasirašė, taip pat nepaėmė kopijos, šaukimą į teismą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai jam išsiuntė registruotu paštu. Šaukimą iš pašto apeliantas pasiėmė 2018 m. rugsėjo 21 d. Kadangi teismo posėdis turėjo vykti 2018 m. rugsėjo 24 d. ir jame dalyvauti A. K. negalėjo, norėdamas pranešti dėl galimybės teismo posėdį perkelti į kitą datą jis skambino šaukime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini), tačiau penktadienį niekas šiuo telefonu neatsiliepė, o paskambinus juo pirmadienį, telefonu atsiliepusi pareigūnė nurodė, jog teismo posėdis vyks 10.00 val., todėl jis dar turi galimybę į jį atvykti.

2.4. Pasak apelianto, savo poelgiu jis nesididžiuoja, dėl to padarė atitinkamas išvadas ir žino, kad tai daugiau nepasikartos. A. K., jo teigimu, yra doras, jaunas, dirbantis žmogus, vienas augina mažametį sūnų, nėra teistas ar linkęs grubiai pažeidinėti įstatymus, per visą 10 metų vairavimo stažą yra padaręs tik keletą Kelių eismo taisyklių pažeidimų, niekada nesėda už vairo būdamas neblaivus.

Atsiliepimas

3. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į A. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

3.1. Institucijos įsitikinimu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apklausti liudytojai patvirtino matę važiuojantį automobilį, jo markę ir vairuotoją, teigdami, kad jis buvo neblaivus. Be to, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, A. K. vairuoto automobilio variklio dangtis buvo šiltas, o apeliantas kategoriškai neigė, jog automobilį vairavo neblaivus, atsisakydamas tikrintis ir savo blaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima nustatyti ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

6. Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, spręstina, kad A. K. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, iš esmės neištyrus ir neįvertinus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

7. Pažymėtina, kad baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės (pvz., EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 26986/03, § 77). Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam (administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus (ten pat, § 77–78). Vertinant proceso teisingumą atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, būtent teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa ir kt. (pvz., EŽTT sprendimas Galstyan prieš Armėniją; 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).

8. ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Pagal ANK 571 straipsnio nuostatas, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka.

9. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, A. K. jokių paaiškinimų apie įvykio aplinkybes neteikė, savo pozicijos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neišsakė, teismo posėdyje nedalyvavo.

9.1. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nors toks A. K. prašymas nagrinėjamu atveju gautas nebuvo, tačiau, kaip matyti iš iki priimant skundžiamą nutarimą byloje surinktų įrodymų, apylinkės teismas objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. žino apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neturėjo (protokolą, kuriame buvo nurodyta posėdžio vieta ir laikas buvo atsisakęs priimti (b. l. 1), šaukimo šaknelėje vėlgi nurodyta, kad atsisakė pasirašyti (b. l. 20), duomenų apie įteikimą el. paštu nebuvo (b. l. 21), pateikti duomenys apie siuntos įteikimą patvirtino tik faktą, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. siunta buvo perduota pristatymui, tačiau duomenų apie jos įteikimą V. K. nebuvo, b. l. 22-26), todėl apylinkės teismas turėjo pagrindą suabejoti ar apeliantui tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, ir bylos nagrinėjimą atidėti.

9.2. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko neturėdamas tokios galimybės, šaukimas jam buvo įteiktas tik 2018 m. rugsėjo 21 d. (šią aplinkybę patvirtina pašto siuntos įteikimo duomenys, esantys pašto sistemoje https://www.post.lt/lt/pagalba/siuntu-paieska). Apelianto teigimu gavęs šaukimą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį jis bandė informuoti atsakingus asmenis – skambino šaukime nurodytu telefono numeriu, todėl šioje situacijoje, įvertinus šaukimo įteikimo laiką, vien tik formalus situacijos vertinimas, konstatuojant, jog administracinėn atsakomybėn asmeniui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, o jo nedalyvavimas teismo posėdyje neužkerta kelio bylos nagrinėjimui, aukštesniojo teismo įsitikinimu, būtų neteisėtas ir nepagrįstas. Vadovaudamasis ANK 571 straipsniu, įvertinus tai, kad į teismo posėdį nurodytu laiku A. K. neatvyko, o jo pozicija dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo taip ir liko neišsiaiškinta, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių išklausyti A. K. teismo posėdžio metu, o to nepadaręs, iš esmės neužtikrino teisingo ir objektyvaus administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo.

10. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės remiantis vien tik rašytiniais liudytojų V. K., J. G. ir I. B. paaiškinimais bei tarnybiniu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, tačiau skundžiamo nutarimo priėmimo metu teismui neturint jokių tinkamai užfiksuotų A. K. paaiškinimų dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo (nors tam tikra jo pozicija, prieštaraujanti minėtų liudytojų paaiškinimams yra nurodyta pareigūno tarnybiniame pranešime, b. l. 4), liudytojų paaiškinimuose esant esminiams prieštaravimams A. K. pozicijai nurodytai minėtame pareigūno tarnybiniame pranešime, remtis vien tik šiais duomenimis, sprendžiant A. K. kaltės klausimą, nepakanka, nes rašytiniai asmenų paaiškinimai savo patikimumu negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu.

10.1. Kaip matyti iš pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių (b. l. 4), A. K. neigė vairavęs automobilį neblaivus, teigdamas, kad automobiliu niekas nevažiavo ir girtumą kategoriškai tikrintis atsisakė, todėl bylą nagrinėjant apylinkės teisme, šiuos tarnybiniame pranešime užfiksuotus jo paaiškinimus, kurie iš esmės prieštaravo liudytojų V. K., J. G., I. B. paaiškinimams, buvo būtina aiškintis, užtikrinant A. K. teisę būti išklausytam, apklausiant liudytojus.

10.2. Be to, apylinkės teismo nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, jame yra tik išvardinti byloje esantys duomenys, tačiau jokia jų analizė ir motyvai, leidę teismui suformuoti įsitikinimą dėl A. K. kaltės jam inkriminuojamo pažeidimo padaryme nutarime, nenurodyti, todėl toks visiškai nemotyvuotas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Šią išvadą dar labiau sustiprina aplinkybė, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas, pasirašydamas skundžiamą nutarimą netgi nepastebėjo, jog prie jo parašo nurodyta ne jo, o kituose teismo rūmuose dirbančios teisėjos pavardė, kas leidžia teigti, jog byla buvo išnagrinėta skubotai.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, požymių buvimą A. K. veiksmuose, tuo pažeisdamas ne tik ANK 567 straipsnio reikalavimus, bet ir ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. Pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, tenka bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų A. K. teisę į apeliaciją, todėl skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

12. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau dėl A. K. skundo argumentų, susijusių su jo veiksmų teisiniu vertinimu, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Albinas Antanaitis