Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M. ir J. M. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

M. M. - pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

J. M. - pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje su J. U., dėl kurios baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, 2006-06-19 apie 18.00 val., pro langą įsibrovus į V. U. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė V. U. priklausantį 21 Lt vertės turtą.

J. M. ir M. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu su E. M., J. U., dėl kurios baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, duodant nurodymus, laikydamiesi padėjėjos J. U. nurodymų ir patarimų, 2006 m. naktį iš birželio 19 d. į 20 d., pro langą įsibrovę į V. U. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), grasindami smurtu ir panaudodami fizinį smurtą prieš V. U., pagrobė V. U. priklausantį 163 Lt vertės turtą.

Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes jis nusikalto pirmą kartą, nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, viskas vyko spontaniškai, jis prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nenaudojo, labai gailisi dėl to, ką padarė, yra vedęs, turi mažametę dukrą ir kelių mėnesių sūnų, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, charakterizuojamas teigiamai. Apeliantas prašo maksimaliai sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog suvokia savo kaltę, yra trijų mažamečių vaikų tėvas, nori atlyginti padarytą žalą, tačiau atliekant bausmę nėra galimybės to padaryti. Apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis M. M., gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini, tačiau skundžiamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Nors nuteistieji M. M. ir J. M. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas jiems paskyrė per griežtas bausmes, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmės nuteistiesiems paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.

Skirdamas M. M. ir J. M. bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad M. M. padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, kurio pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – nuosavybė ir asmens sveikata, nusikaltimas padarytas prieš senyvo amžiaus žmogų, pasinaudojus tuo, kad jis dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo pasipriešinti, įsibrovus į jo namus, įvertino M. M. asmenybę, tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, turi šeimą, pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, jis buvo nusikaltimo bendravykdytojas, tačiau jo veiksmai darant nusikaltimą buvo mažiau aktyvūs (3 t., b. l. 195). Taigi nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, nes, kaip aukščiau nurodyta, teismas į visas jo skunde nurodytas aplinkybes jau atsižvelgė, skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą. Pažymėtina, jog už LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą vienintelė galima skirti bausmės rūšis sankcijoje yra laisvės atėmimas, todėl M. M. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, M. M. skyrė žymiai mažesnę nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Spręsdamas J. M. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertino tai, kad J. M. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, iš jų vienas apysunkis (vagystė, įsibrovus į patalpą), kitas sunkus (plėšimas, įsibrovus į patalpą), pagrobtas senyvo amžiaus žmogaus turtas, plėšimas padarytas, pasinaudojus tuo, kad nukentėjusysis dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo pasipriešinti, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis anksčiau teistas penkis kartus taipogi už nusikaltimų nuosavybei padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, netrukus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis abu nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, buvo aktyvus jų bendravykdytojas, o plėšimą padarė dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3 t., b. l. 195). Visa tai rodo, kad J. M. linkęs sistemingai daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus, jokių išvadų iš teistumų nedaro, nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio, moralės normų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos nuteistojo veiką ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, J. M. skyrė žymiai mažesnes nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes, po to, pritaikęs LR BK 63 str., teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad, pasak nuteistojo, jis nori atlyginti padarytą žalą, tėra tik jo pamąstymai, o ne realiai įvykęs faktas, niekas jam netrukdė to padaryti, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, jis iki nusikaltimų padarymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis yra trijų mažamečių vaikų tėvas, savaime nėra pagrindas mažinti paskirtą bausmę, pažymėtina, jog tai nesutrukdė jam daryti nusikaltimus.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistiesiems M. M. ir J. M. paskyrė teisingas bausmes. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo M. M. ir J. M. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje, taikant LR BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, laikomasi nuostatos, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, rašoma „su asmeniu, kurio byla išskirta“. Todėl iš Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina J. U. pavardė, paliekant jos įvardijimą asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, nes to paties teismo 2008-02-19 nutartimi baudžiamoji byla J. U. atžvilgiu buvo išskirta į atskirą bylą (3 t., b. l. 167).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. M. ir J. M. apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendį.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti J. U. pavardę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.