Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. T. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo S. T. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje, skirta administracinė nuobauda – įspėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nubaustas už tai, kad būdamas nepilnametės A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, panaudojo savo kaip tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, o būtent 2014 m. sausio 24 d. apie 15 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir išsireiškimais įžeidinėjo ir žemino A. T., taip pat dukters akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius.

Apelianto nuomone, teismui yra žinoma, kad Kelmės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamos arba buvo nagrinėjamos bylos, susijusios su jo ir buvusios žmonos N. T. ginču dėl vaikų: baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka pagal jo skundą dėl jo vaikų laikinos globėjos V. Š. šmeižimo Nr. (duomenys neskelbtini). Jo prašymu Kelmės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 3 dalį dėl dukros galimo tvirkinimo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į jo argumentus, į visumą byloje esančių dokumentų turinio prieštaravimus, suinteresuotų asmenų liudijimų turinį iš esmės: ką reiškia pasakymai „jis visada taip kalbėjo ir vadino“. Ar tuo pasakymu iš tikro nenorėta įrodyti, kad jis yra psichiškai nesveikas žmogus, mokantis tik tokį tekstą ? Nesupranta už ką buvo nubaustas, už tai, kad jis „visada taip kalba“ ar tariamą įvykį sausio 24 dieną.

Iš protokolo turinio matyti, kad jis buvo apkaltintas tuo, kad 2014 m. sausio 24 d., apie 15 val. savo dukros A. T. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidžiančio pobūdžio įsireiškimus, taip žemino savo dukrą. Dėl įvykio jis buvo apklaustas tik 2014 m. vasario 25 d. Teismas nesigilino ir nesidomėjo, kodėl A. T. pareiškimą įteikė Kelmės rajono prokuratūrai tik 2014 m. sausio 29 d., o ne įvykio dieną (8 b. 1.), kodėl prokuratūra tik 2014 m. sausio 31 d. perdavė prašymą Kelmės rajono policijos komisariatui. Nesupranta, kodėl iš karto nebuvo kreiptasi į policijos pareigūnus, įvykio dieną niekam nebuvo pranešta apie tariamą dukros A. pažeminimą. Apeliantas teigia, kad 2014 m. vasario 7 d. N. T. paaiškinimas yra melagingas, nes dukra į jo namus neatėjo, o atvyko su savo draugu lengvuoju automobiliu, nebent paaiškinimas yra nesusijęs su 2014 m. sausio 24 d. dukros A. apsilankymu. Jos paaiškinime data nenurodyta. Mano, kad tokiu būdu dukros motina jam keršija. Byloje (12 b. 1.) yra tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. sausio 28 d. kreipėsi A. T. ir į Kelmės rajono policijos komisariatą su skundu. Iš skundo teksto akivaizdus suinteresuotumas ir galima įžvelgti suaugusių žmonių pagalbą rašant šį skundą. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiame skunde aprašoma daug „įvykių“, tačiau užmirštamas svarbiausias įvykis – 2014 m. sausio 24 d. jų susitikimas dėl pinigų ir maisto davimo. Teismas šio dokumento nelaikė susijusiu su 2014 m. sausio 24 d. įvykiu. Teigia, kad prokurorė D. B. yra gera draugė tiek jo žmonos, tiek vaikų globėjos V. Š.. Ši prokurorė, kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu T. B. yra suinteresuoti savo prestižu dėl turimos kvalifikacijos. Apeliantas neabejoja, kad vienas iš jų patarė dukrai A. rašyti tariamai jo išsakytus žodžius tik todėl, kad būtų geresnė ir palankesnė išeitis baudžiamojoje byloje, kurios pagrindu jam nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. atimtos tėvystės teisės be teismo sprendimo. Byloje yra 2014 m. sausio 30 d. pirmasis N. T. paaiškinimas (14 b. l.). Analogiškai neįskaitomas yra ir A. T. 2014 m. sausio 30 d. paaiškinimas. Pastebi, kad iš bylos 16, 17 lapų matyti, jog Kelmės rajono policijos komisariate iš prokuratūros medžiagą gauta 2014 m. sausio 31 d., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), iš bylos lapo 13 matosi, kad policijos pareigūnas patikslinti įvykio aplinkybes dėl komisariate gauto A. T. skundo (kuriame nei žodžio nėra užsiminta apie 2014 m. sausio 24 d. įvykį) gavo 2014 m. sausio 30 d. Tą pačią dieną pareigūnas pradeda patikslinimą dėl A. T. skundo (neįskaitomas). Bylos lape 16 esančio teksto neįskaito, bet atskiri žodžiai, kuriuos bandė iššifruoti nesiskiria nuo sesers teksto. J. T. tokių sąvokų pati nesugalvotų, jai turėjo padėti motina. Teismas nesigilino į jo nurodytas 2014 m. vasario 25 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes ir pateiktą 2014 m. sausio 23 bei 24 d. jo pokalbio padarytą garso įrašą.

Be to apeliantas mano, kad šioje byloje yra suėjęs senaties terminas, nes nuobauda jam paskirta praėjus 9 mėnesiams po įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje numatyti terminai skaičiuojami iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pažeidimas buvo padarytas 2014 m. sausio 24 d., administracinė nuobauda už šį pažeidimą buvo skirta Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarimu, kuris buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi, skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2014 m. spalio 13 d., taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas šioje byloje nėra suėjęs, termino pabaiga būtų buvusi 2014 m. gruodžio 4 d., todėl šiuo pagrindu bylos nutraukti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad skundo argumentai dėl A. T. 2014 m. sausio 24 d. pareiškimo gavimo ir persiuntimo iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatą (toliau – Telšių apskr. VPK Kelmės r. PK) yra nepagrįsti, nes iš A. T. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo rašto matyti, kad 2014 m. sausio 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje buvo gautas A. T. pareiškimas, kuris tą pačią dieną buvo persiųstas Telšių apskr. VPK Kelmės r. PK. Iš Telšių apskr. VPK Kelmės r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2014 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. sausio 28 d. A. T. kreipėsi į Telšių apskr. VPK Kelmės r. PK su pranešimu apie netinkamą jos tėvo S. T. elgesį, ir šis prašymas buvo prijungtas prie anksčiau gauto A. T. prašymo. Be to iš 2014 m. sausio 28 d. A. T. pranešimo matyti, kad ji šiuo pranešimu praneša apie bendrai jos tėvo S. T. netinkamą elgesį jos, jos motinos N. T. ir sesers J. T. atžvilgiu, o iš 2014 m. sausio 24 d. pranešimo matyti, kad ji dėsto 2014 m. sausio 24 d. įvykusio konflikto su tėvu aplinkybes. Teismas pažymi, kad ATPK nenumato terminų per kuriuos asmenys turi kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jų atžvilgiu padarytų pažeidimų, todėl vien tai, kad nukentėjusioji A. T. į teisėsaugos institucijas kreipėsi praėjus kelioms dienoms po įvykio nėra proceso normų pažeidimas.

ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams, užtraukia įspėjimą tėvams. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, tai pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims yra keliama pareiga į apsaugoti nepilnamečius vaikus ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-438-1564/2010). 1989 m. Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Teismų praktikoje žiauriu elgesiu laikomas kiekvienas netoleruotinas, pavojingas tyčinis elgesys, sukeliantis fizinį ar psichinį skausmą vaikui.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, o ne visi galimi duomenys. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nelaikytinas proceso pažeidimu, jeigu priimtas nutarimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu daro išvadą, kad S. T. veiksmai pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, o jo kaltę padarius šį administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje surinkti įrodymai įvertinti nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, o priimtas nutarimas motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

Teismas pažymi, kad vien tai, jog tarp S. T. ir N. T. nuolat kyla konfliktai, kuriuos aiškinasi įvairios institucijos (policija, teismas, Vaikų teisių apsaugos tarnyba), nesudaro pagrindo nesiremti nuosekliais nukentėjusiosios A. T., jos atstovės pagal įstatymą ir liudytojos N. T. duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, tame tarpe iš dalies ir paties A. T. duoti parodymai. Teismas remdamasis nukentėjusiosios A. T. duotais parodymais įvertina tai, kad ji yra 17 metų, su tėvu, S. T., iki nagrinėjamo įvykio bendravo, tokią aplinkybę patvirtino A. T. ir paties S. T. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, bei garso įraše užfiksuotos aplinkybės, taip pat abiejų duoti parodymai, kad A. T. pas S. T. atvyko pasiimti pinigų ekskursijai, be to atsižvelgiama ir į tai, kad po 2014 m. sausio 24 d. A. T. nebebendrauja su A.T..

Teismas ištyręs garso įrašuose užfiksuotus pokalbius ir kitus byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo daryti išvados, kad A. T. apkalbėjo S. T. būdama primokyta jos motinos ar globėjos, ir tokios apeliaciniame skunde pateiktos versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje A. T., N. T., J. T., V. Š. buvo apklausiamos keletą kartų, jos pasakojo ne tik apie 2014 m. sausio 24 d. aplinkybes, tačiau ir kitas bendravimo su S. T. aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusios, jos atstovės pagal įstatymą ir liudytojų duoti parodymai nėra aiškūs, nes neaišku apie kokius įvykius ir aplinkybes yra kalbama.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, galėjo būti įtakotas prokurorės ar Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą neišreiškė jokio palankumo ar priešiškumo vienai iš šalių, ėmėsi visų priemonių nustatyti ir ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, apklausė įvykio liudytojus ir nukentėjusiąją, padarė bylos duomenimis pagrįstas ir teisiškai motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyviai ar subjektyviai šališkas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. spalio 13 d. nutarimą S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai S. T. pripažino padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir todėl naikinti šį teismo priimtą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.