Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-03-24 · Administracinė byla Nr. I-101-283/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-24
Bylos Nr.
I-101-283/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00326-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
S. J.
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-101-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00326-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 70.1.; 73. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas S. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pareiškėjui pranešta įstatymo nustatyta tvarka (97 b. l.). Prašymo dėl bylos nagrinėjimo S. J. nepateikė.

Šalies argumentai

S. J. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014 m. gegužės 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo“ (toliau – ir raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei VSDF valdybos 2014 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas teigė, kad jam nežinoma, kaip ginčijami sprendimai buvo priimti, be to, jis negali atlikti jokių nedarbo socialinio draudimo išmokos apskaičiavimų, kadangi neturi tam reikalingų duomenų, o nuvykti į VSDFV Utenos skyrių ir išsiaiškinti nurodytas aplinkybes negali, nes neturi lėšų. Pareiškėjas nepripažįsta fakto, kad nuo 2013-09-28 iki 2014-03-27 yra susidariusi 715,44 Eur (2 470,27 Lt) nedarbo draudimo išmokos permoka, ir teigė, kad tokio dydžio nepatvirtina jokie skaičiavimai. Kadangi sprendimuose nėra pateikta jokių skaičiavimų, pareiškėjas nepripažįsta, kad jam per nurodytą laikotarpį buvo nepagrįstai išmokėta 249,37 Eur (861,02 Lt ) nedarbo socialinio draudimo išmokos suma, ir nesutinka šią sumą grąžinti VSDF valdybai. Pareiškėjas tvirtino, jog nėra jokių įrodymų, kad jis yra gavęs 249,37 Eur ( 861,02 Lt) ( 2-3 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepimu prašė S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nedarbo socialinio draudimo išmokos 715,44 Eur (2470,27 Lt) dydžio permoka, susidariusi nuo 2013-09-28 iki 2014-03-27. Šios permokos 1609,25 Lt dydžio dalis buvo išskaityta iš S. J. nuo 2013-09-28 paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos, negrąžintos permokos suma yra 249,37 Eur (861,02 Lt). Atsakovas teigė, kad S. J. nedarbo socialinio draudimo išmoka nuo 2013 m. vasario 27 d. buvo paskirta nepagrįstai, kadangi naudojama programinė įranga buvo neteisingai sukūrusi S. J. mokėtiną nedarbo socialinio draudimo išmoką, neatsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, praėjus 12 mėnesių po nedarbo socialinio draudimo išmokos pabaigos, nebuvo pakartotinai užsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktu sąskaitybos klaidos sąvokos aiškinimu, teigė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos sukūrimas naudota programine įranga yra sąskaitybos klaida, todėl nurodytas atvejis patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.240 straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą atvejų, kai negali būti išreikalaujamos be pagrindo įgytos sumos. VSDFV Utenos skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 13 ir 14 dalimis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą administracinio teisės akto sampratos aiškinimą, tvirtino, jog VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. priimtas Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tebuvo nustatyta nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka, susidariusi nuo 2013-09-28 iki 2014-03-27, jokių teisinių pasekmių nesukuria, todėl jis negali būti laikomas administraciniu aktu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka. VSDFV Utenos skyrius kaip administracinio akto nevertino ir atsakovo parengto rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šiame dokumente tėra suformuluotas prašymas gera valia grąžinti 249,37 Eur ( 861,02 Lt ) nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos sumą. Atsakovas nurodė, kad šis dokumentas yra tarpinis dokumentas, kuris bendrosios kompetencijos teisme gali būti teikiamas kaip įrodymas dėl 249,37 Eur (861,02 Lt ) dydžio nepagrįsto piniginių lėšų gavimo. VSDFV Utenos skyrius pažymėjo, kad atsakovas nėra priėmęs ir negali priimti administracinio akto dėl 249,37 Eur (861,02 Lt) dydžio nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos, kadangi pareiškėjas nedarbo socialinio draudimo išmokos negauna ( 26-31 b. l.).

Teismo posėdyje VSDFV Utenos skyriaus atstovas V. K., iš esmės pakartodamas atsiliepimo argumentus ir teiginius, prašė S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti. V. K. akcentavo, kad S. J. skundžiami raštai nėra administraciniai sprendimai ir dėl jų skundas administraciniam teismui negali būti paduodamas. Teigė, kad S. J. dėl programinės įrangos klaidingos sukurtos nedarbo išmokos buvo be pagrindo išmokėta 2 470,27 Lt , todėl jo atžvilgiu taikomos CK nuostatos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu ir nuostolių padarymu, t.y. šio kodekso 6.237 straipsnis, nustatantis asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. V. K. nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius 2015 m. kovo 2 d. gavo pareiškėjo prašymą 249,37 Eur ( 861,02 Lt ) nedarbo išmokos permokos likutį grąžinti dalimis per 4 mėnesius.

Atsiliepimas

Atsakovei VSDF valdybai apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. VSDF valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovė prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. VSDF valdyba atsiliepimu prašė S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos darbo biržos duomenimis, S. J., kaip ieškantis darbo asmuo, teritorinėje darbo biržoje užsiregistravo 2011 m. birželio 1 d. ir jam nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2012 m. vasario 26 d. buvo mokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nors pareiškėjui bedarbio statusas nebuvo sustabdytas ar nutrauktas, tačiau nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, remiantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nedarbo socialinio draudimo įstatymas) 11 straipsnio 5 punktu, pasibaigus išmokos mokėjimo terminui, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka negali būti pratęstas. Praėjus 12 mėnesių po nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo pabaigos, VSDFV Utenos skyrius 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. vasario 27 d. pareiškėjui paskyrė ir iki 2013m. liepos 31 d. mokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką. VSDF valdyba nurodė, kad Lietuvos darbo biržos pateiktais duomenimis, S. J. bedarbio statusas buvo nutrauktas 2013 m. rugsėjo 13 d. ir vėl suteiktas 2013 m. rugsėjo 20 d. VSDFV Utenos skyrius 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui paskyrė ir nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. mokėjo 574,87 Lt, o nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2014 m. kovo 27 d. – 462,43 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoką. VSDF valdyba teigė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. liepos 31 d. dėl techninių nesklandumų nepagrįstai gavo 715,44 Eur (2470,27 Lt) dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoką. Kadangi pareiškėjui nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. kovo 27 d. buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, VSDFV Utenos skyriaus sprendimu iš jos buvo išskaičiuota 1609,25 Lt dydžio permoka. VSDF valdyba akcentavo, kad pareiškėjo skundžiamu 2013 m. lapkričio 8 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tik konstatuotas nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos dydis, tačiau šiuo sprendimu pareiškėjui jokie įpareigojimai dėl išmokėtos permokos nenustatyti. VSDF valdyba pažymėjo, kad ir kitas pareiškėjo skundžiamas VSDFV Utenos skyriaus dokumentas, t. y. 2014 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra administracinis aktas. Šiuo raštu S. J. tėra pateikta informacija apie galimą nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo procedūrą, jeigu pareiškėjas gera valia jos negrąžins ar nesusitars dėl jos grąžinimo dalimis. VSDF valdyba nurodė, kad jeigu pareiškėjas gera valia negrąžins 2014 m. gegužės 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos sumos, VSDFV Utenos skyriui atsiras pagrindas kreiptis į teismą dėl 249,37 Eur (861,02 Lt) nedarbo išmokos išieškojimo (57-60 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutraukiama.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S.. J. nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. gegužės 26 d. buvo paskirta 524,22 Lt dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, o nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. – 437,11 Lt dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka (35 b. l.). VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs S. J. nedarbo draudimo išmokos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus ir vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 60 ir 61 punktais, 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. liepos 31 d. susidarė 715,44 Eur (2470,27 Lt) nedarbo draudimo išmokos permoka (9 b. l.). VSDFV Utenos skyrius 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S.J. nedarbo draudimo išmokos permokos išieškojimo“, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 60 ir 61 punktais, nusprendė nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. išskaityti 50% per mėnesį iš S. J. gaunamos nedarbo draudimo išmokos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 715,44 Eur (2470,27 Lt) permoką, susidariusią 2013 m. vasario 27 d. - 2013 m. liepos 31 d. laikotarpiu ( 33 b. l.). VSDFV Utenos skyrius 2013 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą bei pateikė informaciją apie S. J. 2013 m. vasario27 d. – 2013 m. liepos 31 d. laikotarpiu nepagrįstai išmokėtą 715,44 Eur (2470,27 Lt) nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri šiuo laikotarpiu pareiškėjui neturėjo būti apskaičiuota bei išmokėta, ir grąžinimo tvarką (37 b. l.). VSDFV Utenos skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas 2013-11-12 ir 2014-04-30 siųstos korespondencijos negavo, 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą pakartotinai išsiuntė 2014 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame rašte VSDFV Utenos skyrius pakartotinai nurodė 2013 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją ( 41 b. l.).

S. J. 2014 m. birželio 30 d. skundu kreipėsi į VSDF valdybą ir nurodė, kad jis skundžia VSDFV Utenos skyriaus veiksmus klaidingai apskaičiuojant ir išmokant jam nedarbo socialinio draudimo išmoką, dėl kurių jis patyrė nuostolių (63 b. l.). VSDF valdyba 2014 m. liepos 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“ S. J. pranešė apie jo skundo nagrinėjimo rezultatus. VSDF valdyba nurodė, kad Lietuvos darbo biržos duomenimis, teritoriniam skyriui 2011 m. birželio 1 d. pareiškėjui suteikus bedarbio statusą, nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2012 m. vasario 26 d. su pertraukomis buvo mokėta nedarbo išmoka. Šios išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, kadangi pasibaigė nedarbo išmokos mokėjimo terminas, kuris, pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, negali būti pratęstas. Praėjus 12 mėnesių laikotarpiui po nedarbo išmokos mokėjimo pabaigos, VSDFV Utenos skyrius, neatsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo, nuo 2013 m. vasario 27 d. paskyrė ir iki 2013 m. liepos 31 d. mokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką. VSDF valdyba nurodė, kad per šį laikotarpį pareiškėjui buvo nepagrįstai išmokėta 715,44 Eur (2470,27 Lt). Dėl šios priežasties VSDFV Utenos skyrius 2013 m. lapkričio 8 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nedarbo išmokos permokos dydžio nustatymo ir Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nedarbo išmokos permokos išieškojimo. Be to, VSDF valdyba nurodė, kad VSDFV Utenos skyriui 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrus 574,87 Lt nedarbo išmoką nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. ir 462,43 Lt nedarbo išmoką nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2014 m. kovo 27 d., iš šių išmokų kas mėnesį buvo atskaičiuojama po 50% susidariusiai nedarbo socialinio draudimo išmokos permokai išieškoti. VSDF valdyba nurodė, kad liko neišieškota 861,02 Lt nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka ir prašo ją grąžinti visą, o neišgalint – dalimis. VSDV valdyba pasiūlė pareiškėjui kreiptis į VSDFV Utenos skyrių ir susitarti dėl gražintinos permokos išdėstymo dalimis (61-62 b. l.).

Pagal ABTĮ 1 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai spren­džia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, įskaitant ir atsirandančių valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ( toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis spren­dimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, ABTĮ 2 straipsnio 15 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad tam tikro akto priskyrimą administraciniam aktui nulemia ne vien akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir var­tojamos sąvokos, bet tikrasis teisės akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje by­loje Nr. A-63-1287/2012). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, indi­vidualus teisės aktas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkre­čiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų tai­kymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto tei­siniam statusui, t. y., teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. A-662-2780/2011). Taigi, indi­vidualiame administraciniame akte yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos el­gesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t.y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedūrinį, pobūdį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismui negali būti paduotas skundas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų. Tokiais tarpiniais dokumentais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas galutinio sprendimo priėmimui. Tokie dokumentai viešojo administravimo procedū­roje paprastai turi tarpinę, aptarnaujančią, pagalbinę reikšmę, jais galutiniai kompetentingų pareigūnų sprendimai klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, nėra įforminami. Nurodyto pobūdžio dokumentais paprastai sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), įtakojančių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžia­mas aktas ar veiksmas jokių materialių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010). Atsižvelgus į tai, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto vertinimą lemia jo turinys, o ne formalūs kriterijai (forma ar pavadinimas,), nagrinėtina, ar S. J. skundžiamas VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai, t. y. ar sukėlė materialias teisines pasekmes.

Nedarbo išmokų mokėjimo klausimus reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai ( toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1551 redakcija). Nedarbo socialinio draudimo įstatymas 20 straipsnis nustato, kad nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka VSDF valdybos teritoriniai skyriai Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka (1dalis); VSDF valdyba ir VSDSFV teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą (2 dalis), o neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka ( 3 dalis). Nuostatuose nurodyta, kad VSDF valdyba ir jos teritoriniai skyriai atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą (59 punktas), neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas). VSDF valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą), kurios atsirado dėl išmokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išieškoti iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų, teismo tvarka išieško VSDF valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė (1.2 punktas), o nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą), kurios atsirado dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus valstybės tarnautojų ar darbuotojų kaltės, kai kaltieji darbuotojai nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išskaityti iš darbuotojų darbo užmokesčio, teismo tvarka išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (1.3 punktas).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad teisės aktai VSDF valdybos įgaliotus teritorinius skyrius įpareigoja atlikti veiksmus, kurių tikslas - susidariusias nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Atsakovo VSDFV Utenos skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad S. J. dėl programinės įrangos sukurtos klaidingos nedarbo išmokos nepagrįstai praturtėjo, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos CK nuostatos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu ir nuostolių padarymu, t.y. šio kodekso 6.237 straipsnis, nustatantis asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Teismo vertinimu, pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, įgaliotas viešojo administravimo subjektas, visų pirma, imasi priemonių gera valia spręsti dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų permokų grąžinimo klausimą. Tik nustačius, kad asmenys tokio pasiūlymo nevykdo, kilęs ginčas sprendžiamas teismine tvarka. Pažymėtina, kad VSDFV Utenos skyriaus pateiktais duomenimis, S. J. 2015 m. kovo 2 d. pateikė prašymą 249,37 Eur ( 861,02 Lt) nedarbo išmokos permokos likutį grąžinti dalimis per 4 mėnesius, t. y. iš esmės ginčo dėl nedarbo išmokos permokos nebekėlė.

Išanalizavus S. J. skundžiamą VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad šiuo aktu VSDF valdybos teritorinis skyrius įtvirtino institucijos atliktos vidinės kontrolės veiklos rezultatą: nustatytą S. J. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos dydį, šios permokos susidarymo laikotarpį ir jos susidarymo priežastį (34 b. l.). Iš pareiškėjo skundžiamo VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gegužės 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šis dokumentas, visų pirma, parengtas kaip lydraštis, kuriuo S. J. pakartotinai buvo išsiųstas 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas, kadangi pareiškėjui 2013-11-12 ir 2014-04-30 siųsta korespondencija nebuvo įteikta. Be to, šis raštas vertintinas ir kaip pareiškėjui pateikiama pretenzija, kurioje nurodoma apie jam 2013 m. vasario27 d. – 2013 m. liepos 31 d. laikotarpiu nepagrįstai išmokėtą 715,44 Eur (2 470,27 Lt) nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri šiuo laikotarpiu pareiškėjui neturėjo būti apskaičiuota ir išmokėta; 1609,25 Lt dydžio permokos dalies išskaitymą iš 2013 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais pareiškėjui mokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos ir 861,02 Lt dydžio permokos dalies jos grąžinimą gera valia ir, kilus ginčui, jos išieškojimą teismine tvarka (41 b. l.).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad VSDFV Utenos skyrius 2013 m. lapkričio 8 d. Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gegužės 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui S. J. pareigų, prievolių, įpareigojimų ar kitokių privalomų vykdyti nurodymų tiesiogiai nenustatė. Teismo vertinimu, Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tarpinis procedūrinis aktas, o 2014 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) – informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlę pareiškėjui materialių teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties minėti dokumentai nelaikytini individualiais administraciniais aktais, skundžiamais ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas prašė panaikinti VSDF valdybos 2014 m. liepos 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, atsakant į pareiškėjo 2014 m. birželio 30 d. skundą, buvo pateikti išsamūs duomenys apie jam paskirtų ir mokėtų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydžius ir jų mokėjimo laikotarpius, nustatytą nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos dydį, šios permokos išieškojimą, galimybę susitarti dėl šios permokos grąžinimo dalimis. Teismui konstatavus, kad pareiškėjo kaip administraciniai aktai skundžiami Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra individualūs administraciniai aktai, skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, 2014 m. liepos 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikytinas VSDF valdybos, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimu dėl teritorinio skyriaus administracinio sprendimo ar veiksmų. Teismas sprendžia, kad vien tik VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) esanti nuoroda apie asmens teisę apskųsti šį sprendimą nesudaro pagrindo šio dokumento vertinti kaip materialias teisines pasekmes sukuriančio administracinio akto.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad motyvuota nutartimi atsisakoma priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, o 101 straipsnio 1 punktas – kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog administraciniame teisme skundas dėl VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo, 2014 m. gegužės 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo“ ir VSDF valdybos 2014 m. liepos 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“, negalėjo būti priimtas nagrinėti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustačius, kad administraciniame teisme skundas dėl teisinių pasekmių nesukeliančių dokumentų buvo priimtas, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 105, 106 ir 149 straipsniais,

nutaria:

administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ ir 2014 m. gegužės 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“ panaikinimo nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalytė ZlatkuvienėNijolė ČekanauskienėDalia Pranckienė