- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- I-2023-422/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui
- Pareiškėjas
- L. I.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos
dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. M. ,
nedalyvaujant pareiškėjui L. I. bei trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. I. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 23 169,60 Eur (80000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis 2011 m. spalio 5 d. buvo atvežtas į Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK areštinę ir buvo periodiškai laikomas iki 2012 m. birželio 5 d. areštinės kamerose Nr. 2 ir Nr. 3, kuriose laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto. Kamerose buvo maži langai, nebuvo stiklo, langą užstojo areštinės katilinė. Nebuvo vedamas į pasivaikščiojimus, nes areštinėje nebuvo pasivaikščiojimo kiemelio. Kamerose tualetas atskirtas vieno metro pertvara nuo bendros kameros erdvės, nebuvo unitazo – tik skylė grindyse, vanduo tualete nusileisdavo labai blogai, nebuvo kriauklių. Atliekant gamtinius reikalus buvo sukeliami nepatogumai dėl kampe pritvirtintos vaizdo kameros. Dėl blogos ventiliacijos kamerose nuolatos trūko oro, patalpose buvo drėgna, nedžiūdavo drabužiai. Nebuvo atskiros patalpos nerūkantiems asmenims. Kamerose buvo pelių, žiurkių, tarakonų. Maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti pareiškėjui maisto iš laisvės. Buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai su artimaisiais, nes tyrėjai neleisdavo pasimatyti, dėl to nutrūko socialiniai ryšiai su artimaisiais. Pareiškėjo arešto vietos pareigūnai atsisakė imti iš pareiškėjo prašymus, skundus, juos registruoti ir siųsti kitiems viešojo administravimo subjektams, į kuriuos pareiškėjas kreipėsi dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Be to, atsisakydavo pateikti iš jų gautą informaciją. Atsakovas neteisėtais veiksmai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., 8 str. nuostatas, taip pat Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių raj. PK areštinėje sudarytos nežmoniškos gyvenimo sąlygos ir žeminantis žmogaus orumą pareigūnų elgesys sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo pareiškėjui sveikatą, kelis kartus dėl to buvo priverstas kreiptis į medikus. Kalinimo sąlygos, pažeidžiančios žmogaus teises, negali būti pateisinamos finansavimo stygiumi. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 23 169,60 Eur (80000 Lt) ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 24-30) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareiškėjo skundu nesutinka.
Nurodė, kad pagal atsakovo turimus duomenis 2011-2012 metais pareiškėjas Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK areštinėje tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2012 m. birželio 5 d., kamerose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. Kameros Nr. 2 plotas yra 12, 13 kv. m., kameros Nr. 3 plotas yra 11, 82 kv. m, kameros Nr. 4 plotas yra 7, 71 kv. m.
Lietuvos higienos normoje Nr. HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nepateikta minimalių areštinių kamerų ploto normų. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) 80 punktas nustatė, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios LR Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Šios taisyklės galioja iki Vidaus reikalų ministras patvirtins Teritorinių policijos areštinių vidaus tvarkos taisykles. Naujos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės nėra patvirtintos. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus). Nurodė, jog Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinės kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas kai kuriomis dienomis nevisiškai atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau neatitikimas buvo nežymus ir negalėjo įtakoti pareiškėjo teisių. Higienos normos 52 punkte išdėstyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Higienos normos 20 punkte nurodyta, kad policijos areštinės kameroje tari būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Šių reikalavimų areštinėje buvo laikomasi. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinėje laikomiems asmenims, jų pageidavimu, sanitarinio mazgo valymui buvo išduodamos dezinfekcinės valymo priemonės, jie vedami į dušą, kuris įrengtas areštinės patalpose, patalynė keičiama kas savaitę. Patalpose kenkėjų kontrolė vykdoma pagal sutartį su UAB „DEZINFA“, kas mėnesį buvo atliekamas kenkėjų kontrolės monitoringas, todėl areštinėje graužikų bei buitinių parazitų nebuvo. Pagal Higienos normos 23 punkto nuostatas policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės apskr. Šakių r. PK kameros ginčo laikotarpiu buvo vėdinamos atidarant langus, laikantis Higienos normos reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginys dėl didelės drėgmės kamerose yra deklaratyvaus pobūdžio.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė pažymėjo, jog Taisyklių 7.10 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimai vykdomi tik tose policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinė nuo eksploatacijos pradžios neturėjo tinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemo, dėl to areštinėje uždarytų asmenų pasivaikščiojimai nebuvo organizuojami. Atsakovas pareiškėjui nesudarė galimybės pasivaikščioti dėl objektyvių, t. y. nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinėje, kaip reglamentuota Higienos normos 9 punkte, laikomų asmenų maitinimas buvo organizuojamas pagal valgiaraščius. Taisyklių 62 punkte numatyta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną. Taisyklių 63 punkto nuostatos numato, kad nepilnamečiai, laikomi policijos areštinėje, maitinami 4 kartus per dieną pagal paauglių fiziologines sodybos normas (maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai taip maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 4,5 valandos). Mitybos normos bendrasis kaloringumas paskirstomas taip, kad 30 procentų sudarytų pusryčiai, 40 procentų - pietūs, 10 procentų – pavakariai, 20 procento - vakarienė. Pavakariai buvo pristatomi kartu su pietumis.
Atsakovas nurodė, jog Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinėje laikomi asmenys buvo maitinami pagal dienotvarkę, suderintą su areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartimis. Tiekiamas maistas atitiko Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15:2055 „Maisto higiena“ ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Pažymėjo, jog atsakovas neturi duomenų, kad L. I. jo laikymo Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinėje metu būtų kreipęsis su skundais ar prašymais į Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinės pareigūnus dėl netinkamų sąlygų, taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjo rašytinius prašymus suteikti pasimatymus. Atsakovo atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjo teisės į pasimatymus realizavimas priklausė ne nuo areštinės administracijos valios, bet nuo prokuroro ir tyrėjo.
Atsakovo atstovė nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK (įskaitant ir areštinės patalpas) nebuvo įrengta jokių vaizdo stebėjimo kamerų, todėl pareiškėjo teiginiai apie vaizdo kamerą neatitinka tikrovės. Nurodė, kad L. I. į teismą kreipėsi praėjus (beveik) trejiems metams nuo, jo teigimu, patirtos skriaudos, o tai reiškia, kad skunde nurodyti sutrikimai nebuvo pasiekę tokio laipsnio, kad LR CK 6.250 straipsnio taikymo požiūriu būtų įvertinti pinigine išraiška. Prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti, dėl dalies reikalavimų taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkinamas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinėje laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2012 m. birželio 5 d. buvo kalinamas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinę atvyko 2011 m. spalio 5 d. (b.l. 7), į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 13 d (b.l. 21). Atsakovo atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie skunde nurodomus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 13 d., t.y. praleidęs terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. pareikšti.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Konkrečiu atveju pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo arba turėjo galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ( CK 1.126 str. 2 d.), yra pagrindas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Taigi, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Marijampolės apskr. VPK Šakių raj. PK areštinėje laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. birželio 5 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašo, remdamasis argumentais, kad areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nes trūko gyvenamojo ploto, nebuvo vedamas pasivaikščioti į gryną orą, gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna, nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo. Reiškia pretenzijas dėl tualetų netinkamo įrengimo, jo stebėjimo atliekant gamtinius reikalus vaizdo kamera, dėl netinkamo maitinimo, dėl parazitų ir kenkėjų kamerose buvimo, dėl ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų nesuteikimo, dėl jo skundų, prašymų neregistravimo, informacijos, gautos pagal pareiškėjo skundus iš kitų institucijų nesuteikimo jam ir kt.
Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste –ir Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V -356, 6 punkte.
Dėl gyvenamojo ploto trūkumo
Netinkamas laikymo sąlygas areštinėje pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose. Higienos norma HN 37:2009 nepateikia minimalių areštinių kamerų ploto normų. Taisyklių 80 punktas nustato, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Šios taisyklės turi galioti iki Vidaus reikalų ministras patvirtins Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles. Teismas pažymi, kad naujos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės iki šiol nėra patvirtintos. Ginčo situacijoje aktualu tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str.) ir nurodęs, jog vadovaujantis 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatyto" 1.3.1p., iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame 2009-05-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus). Atsižvelgiant į minėtą praktiką, ginčo teisiniams santykiams taikytinas vėliau priimtas teisės aktas - 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, jog areštinės kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys : 2013-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-105/2013, 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-516/2014, 2014-04-09 Vyriausiojo administracinio teismo pasitarime aprobuota teismų praktika, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, Administracinė jurisprudencija. 2014, Nr. 26, p. 460-564 ).
Iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 46-48) matyti, kad pareiškėjas Marijampolės apskr. VPK areštinėje buvo laikomas 2011 m. gruodžio 27-31 d. kameroje Nr. 3 kartu su 2 sulaikytais asmenimis (11,82 kv.m./3), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,94 kv.m. 2011 m. gruodžio 30-31 d. minėtoje kameroje buvo vienas, todėl jam teko 11,82 kv.m. 2012 m. sausio 1-10 d. laikomas kamerose Nr. 3 ir 2; 2012 m. sausio 1-3 d. kameroje Nr. 3 buvo vienas, todėl jam teko 11,82 kv.m., o sausio 4-10d. kameroje Nr. 2 buvo laikomas kartu su dar 1 sulaikytu asmeniu (12,13 kv.m./2), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,06 kv.m. 2012 m. sausio 18-31 d. laikomas kamerose Nr. 4 ir 3. 2012 m. sausio 18 -24 d. kameroje Nr. 4 buvo laikomas vienas, todėl jam teko 7,71 kv.m., o 2012 m. sausio 25 d. kameroje Nr. 3 buvo kartu su 2 asmenimis (11,82 kv.m./3), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,94 kv.m. 2012 m. sausio 26-31 d.buvo kameroje Nr. 3 kartu su 1 sulaikytu asmeniu (11,82 kv.m./2), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,91 kv. m. 2012 m. kovo 13-16 d. laikomas kamerose Nr. 3 ir 2. 2012 m. kovo 13-14 kameroje Nr. 3 buvo laikomas kartu su 1 sulaikytu asmeniu (11,82 kv.m./2), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,91 kv.m., o 2012 m. kovo 15 d. buvo kameroje Nr. 2 kartu su 1 sulaikytu asmeniu Nr. (12,13 kv.m./2), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,06 kv.m. 2012 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 2 buvo kartu su 2 sulaikytais asmenimis (12,13 kv.m./3), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,04 kv.m. 2012 m. balandžio 17-24 d. laikomas kamerose Nr. 4 ir 2. 2012 m. balandžio 17-19 d. kameroje Nr. 4 buvo vienas, todėl jam teko 7,71 kv.m. ploto, o 2012 m. balandžio 20-24 d. kameroje Nr. 2 buvo laikomas kartu su 3 sulaikytais asmenimis (12,13 kv.m./4), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,03 kv.m. 2012 m. balandžio 27-30 d. laikomas kameroje Nr. 2 vienas, todėl jam teko 12,13 kv.m. 2012 m. gegužės 1-8 d. laikomas kameroje Nr. 2. 2012 m. gegužės 1-3 d. joje buvo vienas, todėl jam teko 12,13 kv.m., o 2012 m. gegužės 4-8 d. buvo laikomas kartu su 1 sulaikytu asmeniu (12,13 kv.m./2), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,06 kv.m. 2012 m. gegužės 15-22 d. laikomas kameroje Nr. 3 kartu su 2 sulaikytais asmenimis (11,82 kv.m./3), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,94 kv.m. 2012 m. gegužės 29-31 d. laikomas kameroje Nr. 2 kartu su 3 sulaikytais asmenimis (12,13 kv.m./4), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,03 kv.m.; 2012 m. birželio 1-5 d. laikomas kameroje Nr. 2 kartu su 3 sulaikytais asmenimis (12,13 kv.m./4), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,03 kv.m.
Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog 2012m. balandžio 20-24 d., gegužės 29-31 d., birželio 1-5 d. nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į 3,6 kv.m. plotą, tačiau pažeidimas nežymus, nes iki normatyvo ginčo laikotarpiu 13 parų trūko 0,57 kv.m.
Dėl pasivaikščiojimo neužtikrinimo
Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašo, remdamasis argumentais, kad areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nes nevedamas pasivaikščioti į gryną orą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, kurio paskirtis nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, 29 straipsnyje nustatyta suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi – suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
Ginčui aktualios ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) nuostatos. Taisyklių II skyriuje, reglamentuojančiame policijos areštinėje laikomų asmenų teises ir pareigas, 7.10 p. nustatyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vieną valandą per dieną). Higienos normos 17.3 punkte nurodoma, kad areštinių teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.
Ginčui aktualus taip pat ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją).
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu pasivaikščioti į kiemą nebuvo vedamas, kadangi Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinėje nėra įrengtų pasivaikščiojimo kiemų. Atsakovas šios aplinkybės neginčija.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. birželio 5 d. pareiškėjui Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK areštinėje iš viso 69 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimus kieme, nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.10 p. ir Higienos normos 17.3 punkte, pažeistos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1dalies nuostatos, t. y. konkrečiu atveju nustatyta, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Pažymėtina tai, kad iki 2012-05-31 pareiškėjas buvo nepilnametis, todėl turėjo teisę du kartus po vieną valandą per dieną pasivaikščioti kieme, tačiau ši jo teisė 65 paras nebuvo realizuota. Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK administracija neturėjo galimybių dėl pasivaikščiojimo kiemų neįrengimo Šakių r. PK areštinėje pareiškėjui užtikrinti jo teisės į kasdienius pasivaikščiojimus gryname ore, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, nes remiantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Dėl sanitarinių reikalavimų pažeidimo
Higienos normos HN 37:2009 20p. numato, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.
2011 m. rugsėjo 14 d. ir 2012 m. balandžio 2 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro Šakių skyriaus patikrinimo aktais buvo nustatyti Higienos normos HN 37:2009 17.3p., 20p., 22p., 29p., 33p. 50p.,57p. reikalavimų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu, naktinio apšvietimo, sanitarinių mazgų valymo, patalpų, minkštojo inventoriaus dezinfekavimu, tam tikslui skirtų priemonių neaprūpinimu, pažeidimai (b.l.57-59,61-63), nurodyta, jog trijose kamerose remontas neatliktas, nėra praustuvių, neveikia vandens nuleidimo bakeliai.
Atsakovas nepaneigė skunde pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl unitazo kamerose, dėl sanitarinio mazgo atskiros patalpų oro šalinimo sistemos nebuvimo, dėl to nepakankamo apšvietimo. Atsakovo atstovė nurodė, jog nuo 2013m. kovo 4 d. Šakių rajono policijos komisariato areštinė dėl higienos normų reikalavimų neatitikimo buvo uždaryta, tai patvirtina 2013-02-28 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-170 ( b.l. 39). Visuma nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų leidžia konstatuoti pareiškėjo nurodytų argumentų dėl minėtų aplinkybių pagrįstumą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kamerose buvo pelių, žiurkių, tarakonų. Atsakovas šias aplinkybes neigė. 2011-11-02 Marijampolės apskrities VPK sudaryta sutartis su specializuota įmone UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 37-38) ir jos sąlygos, pagal kurias vykdytojas įsipareigoja lankyti minėtą objektą ir atlikti graužikų, kitų kenkėjų kontrolę ir naikinimą ( b.l 37) patvirtina, jog atsakovas ginčo laikotarpiu ėmėsi tinkamų priemonių minėtai profilaktikai ir naikinimui. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad šalys nesilaikė sutarties sąlygų arba naudojo gautas priemones ne pagal paskirtį, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.
Dėl maitinimo
Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog maistas neatitiko mitybos normų. Higienos normos 8 p. nustato, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Taisyklių 59 p. nustato, jog policijos areštinės viršininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areštinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. birželio 21 d. tarp UAB „Niklita“ ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta sutartis Nr. 64-IL-1040 (b.l. 33-36) dėl maitinimo paslaugų tiekimo areštinėje, kurioje numatyta maitinimo tvarka ir sąlygos. Sutarties šalis - UAB „Niklita“ įsipareigojo, kad teikiamų paslaugų kokybė atitiktų Lietuvos Respublikos standartus, techninius reikalavimus ( sutarties 1.1p., 1.2p.). Minėtos sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai asmenims, laikomiems policijos komisariato areštinėje, patvirtinti Lietuvos policijos komisaro 2003-03-27 įsakymu Nr. V-100" Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtinimo". Sutarties 2.3 punkte ir 2012-11-19 areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.64-IL-3552 2.3punkte nurodyta, kad įsipareigojama nepilnamečius, laikomus areštinėje, maitinti 4 kartus per dieną pagal paauglių fiziologines normas (Priedas Nr. l, 4 lentelė) maitinimo grafiką sudaryti taip, kad intervalai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 4, 5 valandos. Mitybos normos bendrąjį kaloringumą paskirstyti taip, kad 30 % sudarytų pusryčiai, 40 % - pietūs, 10 % - pavakariai, 20 % - vakarienė. Pavakarių maitinimą pristatyti kartu su pietų maitinimu. Sutarties 2.6 punktu paslaugų teikėjas įsipareigojo, kad tiekiamas maistas turi atitikti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15:2055 „Maisto higiena" ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nurodė, jog minėtų teisės reikalavimų areštinėje buvo laikomasi. Kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės, susijusios su maitinimu ( tame tarpe ir dėl maisto perdavimo iš artimųjų ribojimo), o pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.
Dėl stebėjimo vaizdo kamera
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2002-07-10 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 380 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai, kurių XVII skirsnio 80 punkto nuostatose nurodoma, kad vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir priežiūros reikalavimus tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Šiuo laikotarpiu Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK (įskaitant ir areštinės patalpas) nebuvo įrengta jokių vaizdo stebėjimo įrenginių, tai patvirtina Marijampolės apskr. VFK Šakių r. PK viršininko 2015-03-04 tarnybinis pranešimas Nr. 64-PR-2-2547 (b.l. 107), 2015-03-05 Marijampolės apskrities VPK raštas Nr. 64-S-15841 (b.l. 105-106), pareigūno, apklausto liudytoju R. K. parodymai, kuriais nustatyta, jog iki areštinės uždarymo remontui jos patalpose nebuvo įrengta vaizdo kamerų. Įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai apie vaizdo kamerą, tariamai įrengtą kameroje ir jo stebėjimą atliekant gamtinius reikalus, neatitinka tikrovės.
Dėl pasimatymų nesuteikimo
Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas nerealizavo jo teisės į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo suimtojo asmens teisinį statusą. LR Suėmimo vykdymo įstatymo 20 str., reglamentuojantis suimtųjų teisę pasimatyti, numato, jog suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymai leidžiami tik suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Taisyklių 19 punkte įtvirtinta, jog sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius nusikaltimą, ir suimtiems asmenims pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis leidžiama, jei yra ikiteisminio tyrimo pareigūno, kurio žinioje yra byla, prokuroro raštiškas leidimas. Išklausius pareiškėją teismo posėdžio metu, iš jo paaiškinimų spręstina, jog keliamos šio pobūdžio pretenzijos yra susijusios ne su areštinės veiksmais (neveikimu), o su tyrėjų, prokurorų vykdoma veikla, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie reglamentuojami ne administracinio pobūdžio, o baudžiamojo proceso kodekso bei suimtojo teisinį statusą reguliuojančiais teisiniais aktais dėl pasimatymų tvarkos, todėl nepatenka į administracinių teisinių santykių nagrinėjimo ribas. Be to, pareiškėjas skunde ir nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, o pagal esamus duomenis nėra pagrindo konstatuoti šio pobūdžio jo teisių pažeidimų, todėl minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl skundų, prašymų neregistravimo, informacijos nepateikimo
Pareiškėjas skunde nurodė, jog areštinės pareigūnai atsisakė imti iš pareiškėjo prašymus, skundus, juos registruoti ir siųsti kitiems viešojo administravimo subjektams, į kuriuos pareiškėjas kreipėsi dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Be to, atsakovas atsisakydavo pateikti iš institucijų, į kurias pareiškėjas kreipėsi, informaciją.
Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03).
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2007-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-537 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurios 93.4. punkto nuostatos įpareigoja nustatyta tvarka nagrinėti policijos areštinėje laikomų asmenų skundus ir pareiškimus. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo laikotarpiu areštinės viršininko funkcijas vykdė tuometinis Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas E. P. , kuris 2012-05-16 įsakymu Nr. 64-TE-149 buvo atleistas iš vidaus tarnybos. E. P. vykdė funkcijas nurodytas pareigybės aprašyme ir buvo atsakingas ir už skundų priėmimą, registravimą ir jų nagrinėjimą, tačiau skundų registravimo žurnalo 2011-2012 metų duomenys ginčo laikotarpiu nėra išlikę. Šias aplinkybes įrodo 2015-03-05 Marijampolės apskrities VPK administracijos pažyma ( b.l. 105-106). Jas teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas minėtos institucijos pareigūnas R. K. , kuris taip pat nurodė, jog po atleidimo iš tarnybos E. P. mirė. Įvertinus esamus duomenis, nėra galimybių nustatyti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl skundų registracijos, atsisakymo juos registruoti.
Pareiškėjas konkrečiu atveju jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu kreipėsi su skundais į areštinę bei į kitas institucijas teismui nepateikė, nenurodė, konkrečiai kada, dėl kokių aplinkybių buvo teikti skundai, kokioms konkrečiai institucijoms jie adresuoti, nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių faktinių duomenų ( pvz., skundų kopijų, kitų asmenų liudijimų ir pan.). Į teismą dėl šių aplinkybių kreipėsi po ilgo laikotarpio, t.y. po 3 metų. Todėl įvertinus visumą aplinkybių ir įrodinėjimo pareigą, atsižvelgiant į tai, kad minėto pobūdžio įrodymų turėjimas nėra priskirtas išimtinai institucijai, tačiau tokio pobūdžio įrodymus turi galimybę pateikti ir nuteistieji, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė skunde nurodytų aplinkybių dėl šio pobūdžio pažeidimų, todėl minėti argumentai pripažinti nepagrįstais.
Dėl atskiros patalpos nerūkantiems asmenims nebuvimo
Pareiškėjas nurodė, jog areštinėje nebuvo atskiros patalpos nerūkantiems asmenims. Atsakovas šių aplinkybių iš esmės neginčija. Tačiau byloje nesant jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas su šio pobūdžio pretenzijomis būtų kreipęsis į atsakovą ( pvz., išsakęs nusiskundimus, kreipęsis su prašymu dėl jo laikymo atskirai nuo rūkančių). Teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo aplinkybės, jog buvo rūkantis, esant šioms aplinkybėms, patalpos nerūkantiems asmenims nebuvimas pats savaime pareiškėjo teisių pažeidimų nesąlygojo, todėl šie argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į normalias kalinimo sąlygas, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl laikymo nepriimtinomis sąlygomis jis buvo priverstas kreiptis į medikus dėl sveikatos sutrikimų. Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, jog jis ginčo laikotarpiu kelis kartus kreipėsi į medikus dėl miego sutrikimų (b.l. 80-85). Pareiškėjo kreipimasis į medikus skundžiantis nemiga užfiksuotas ir Šakių areštinės Areštuotiems asmenims medicinos pagalbos suteikimo registro duomenimis (b.l. 13, 17), tačiau jo buvimo areštinėje laikotarpiu pareiškėjas dažniausiai areštinės medikams nurodęs, jog skundų neturi ( b.l. 12, 14, 15, 16, 18, 20). Taigi pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būnant areštinėje jo sveikatos būklė būtų ženkliai pablogėjusi ir kad būtų jam taikytas stacionarinis gydymas. Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjo ankstesnes pretenzijas atsakovui, į teismą dėl šių pažeidimų kreipėsi, praėjus ilgam laikotarpiui, tai įrodo, jog patirta žala nebuvo tokio laipsnio, kad būtų sukėlusi didelius dvasinius skausmus, depresiją. Tokie duomenys nėra užfiksuoti ir pareiškėjo sveikatos dokumentuose.
Teismas, siekdamas nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – teisės į kasdienius pasivaikščiojimus gryname ore – pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimus), šio pažeidimo trukmę (69 paras pareiškėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti gryname ore, iš jų 65 paras ši teisė nebuvo nerealizuota, kai pareiškėjas buvo nepilnametis, todėl subjektiškumo požiūriu spręstina, jog pareiškėjas jautriau reagavo į minėtus pažeidimus. Nagrinėjant bylą, ginčo laikotarpiu nustatyti Higienos normos HN 37:2009 17.3p., 20p., 22p., 29p., 33p. 50p., 57p. sanitarinių, higieninių reikalavimų neatitikimai teisės aktams, nustatytas tam tikrą laiko tarpą ( 13 parų) nežymus ploto trūkumas ( trūko iki normos 0,57 kv.).
Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Eurų ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, todėl jo reikalavimas įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, nebėra aktualus ir negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui L. I. 1000 Eur ( vieną tūkstantį eurų) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.